Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroro ieškini atsakovams Šiauliu apskrities viršininko administracijai, L. K., I. R., treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje Kelmes rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barcauskienei del pripažinimo negaliojanciais pažymos, sprendimo, isakymo ir dovanojimo sutarties, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Treciasis asmuo – Kelmes rajono 1-ojo notaro biuro notare Nemira Barcauskiene – nuomones nepareiške, iš jos atsiliepimo (b.l. 48) matyti, kad ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagristas ir tenkintinas pilnumoje.

Atsakovas L. K. ir A. C. 1991 m. lapkricio 12 d. kreipesi i Kelmes rajono Tytuvenu apylinkes agrarines reformos tarnyba su prašymu atkurti nuosavybes teise i buvusio savininko A. K. nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta – 0,50 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 1995 m. birželio 14 d. Kelmes rajono žemes ukio valdybos žemetvarkos ir geodezijos tarnyba, remdamasi 1991-11-12 prašymu susigražinti žeme, giminystes ryši irodanciais dokumentais, 1993 m. spalio 8 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymejimu Nr. 09-463-K, išdave L. K. pažyma Nr. 62 apie tai, kad Raseiniu apskrityje, Tytuvenu valsciuje, Tytuvenu mieste savininkas A. K. turejo 0,50 ha žemes (b.l. 15). 1995 m. rugpjucio 1 d. Šiauliu apskrtities valdytojo sprendimu Nr. 54-5893 ir 1995 m. rugpjucio 11 d. isakymu Nr. 238 L. K. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkancia buvusio savininko A. K. nuosavybes teisemis valdyta Raseiniu apskrityje, Tytuvenu valsciuje, Tytuvenu mieste nekilnojamojo turto dali, gražinanta ekvivalentine natura 0,30 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 17). Apskrities valdytojo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre iregistruotos L. K. nuosavybes teises i 0,30 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). 2005 m. vasario 14 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kelmes rjono 1-ojo notaro biuro notares Nemiros Barcauskienes, notaro registro Nr. 758, L. K. asmenines nuosavybes teisemis valdyta žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), dovanojo savo dukrai I. R. (b.l. 20-22).

Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas. Igyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis istatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morales principus bei veikti sažiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principu (CK 1.5 str.). Nuosavybes teisiu atkurimas turi buti igyvendinamas laikantis teises aktuose nustatytos tvarkos ir salygu.

Pagal nuosavybes teisiu atkurimo teisinius santykius reglamentuojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo preambuleje išdestytas nuostatas nuosavybes teisiu atkurimas grindžiamas nuosavybes teisiu, igytu prieš okupacija, pripažinimo ir testinumo principais. Šios istatymo nuostatos reiškia, kad asmenu turtiniai santykiai, susikloste iki turto nacionalizavimo, nepaneigiami, priešingai, pripažistami ir turi testinuma. Pagal Nuosavybes teisiu atkurimo istatymo 1 str., 2 str. 1 d. 1 p. atstatomos pažeistos nekilnojamojo turto savininku, kuriu turtas okupacines valdžios 1940 m. liepos 21 d. aktu buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, nuosavybes teises. Istatymo 10 str. 5 d. numatyta, kad kartu su prašymu pateikiamas pilietybe patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybe patvirtinantys dokumentai. Nuosavybes teise patvirtinanciais dokumentais buvo laikomi išrašai iš ipotekos knygu, turto perleidimo sutartys, teismu sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, valstybiniu archyvu išduoti pažymejimai ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyti dokumentai.

Iš bažnytinio liudijimo (b.l. 14) matyti, kad A. K., gyvenes (duomenys neskelbtini), mire 1935 metais. Tokiu budu, nuosavybes teisiu atkurimo procesas i A. K. tureta nekilnojamaji turta pradetas pažeidžiant Leituvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1, 2 str. nuostatas, nes žemes nacionalizacijos metu A. K. jau buvo mires.

A. K. nuosavybes teises i turetaji žemes sklypa Tytuvenu mieste, patvirtinantys dokumentai buvo 1993 m. spalio 8 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymejimas Nr. 09-463-K, iš kurio matyti, kad 1930 m. Žemes tvarkymo departamento archyviniame fonde, Raseiniu apskrities Tytuvenu valsciaus Tytuvenu m. gyventoju ir Tytuvenu dvaro suvalstybintos dalies bendru ganyklu ir servituto teisiu likvidavimo byloje, Tytuvenu miestelenu saraše irašytas cincevikas K. A., gyvenes (duomenys neskelbtini) ir valdes 0,5 ha žemes, ir Tytuvenu miestelenu sarašas (be datos), kuriame 147 numeriu cinceviku saraše irašytas K. A., valdes 0,50 ha žemes. Atkuriant nuosavybes teises i žeme, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemes savininkas, nustatoma pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teises aktus. 1922 m. Žemes reformos istatymas ir 1926 m. Istatymas miestu ir miesteliu sienose ir ju pirmosios zonos srityje valstybes ir nusavintoms cinco ir nuomos teisemis valdomoms žemems sutvarkyti cinco teise apibudinama kaip žemes valdymo teise, t.y. teise amžinai ir paveldetinai valdyti žeme ir naudotis už tam tikra savininko naudai sudereta, karta ir visam amžiui nustatyta, metini atlyginima, vadinama cinca. Pagal 1926 m. Istatymo nuostatas žemes, pradetos valdyti cinco teisemis prieš 1876 m. birželio 9 d., buvo perleidžiamos valdantiems asmenims nuosavyben be išperkamuju mokesciu, o nuomininkams, kurie pradejo nuomoti žeme po 1876 m. birželio 9 d., buvo suteikta teise ju valdomas žemes išsipirkti nuosavyben, sumokant valstybes iždui istatymo numatytus išperkamuosius mokescius. 1926 m. istatymas numate, kad cincininkams ir nuomininkams, gaunantiems šiuo istatymu nuosavyben žeme, nuosavybes teisems irodyti duodami žemes perleidimo aktai, kurie igyja nuosavybes akto galia, kai nutarimas del nekilnojamojo turto perleidimo pažymimas vyresniojo notaro rejestruose ar kitose atitinkamose (hipotekos) knygose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1201/2002). Atkuriant nuosavybes teises L. K. i A. K. žeme nebuvo surinkti irodymai, ar A. K. nuosavybes teise i žeme perleista be išperkamuju mokesciu ar tokie mokesciai valstybes iždui buvo sumoketi. Bylos nagrinejimo metu atsakovas L. K. tokiu irodymu nepateike. Byloje esantys dokumentai, kuriu pagrindu atkurtos nuosavybes teises, nepatvirtina, kad A. K. buvo 0,50 ha žemes (duomenys neskelbtini) savininkas. 2009 m. kovo 9 d. Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimu (b.l. 24-26) atmestas atsakovo L. K. sesers A. C. pareiškimas, kuriuo ji praše nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad po jos senelio A. K. mirties 1935 m., jo 0,50 ha žeme, buvusia (duomenys neskelbtini), paveldejo jos tevas A. K..

Remiantis aptartu išlikusiu rašytiniu irodymu visuma, darytina išvada, kad L. K. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatos del nuosavybes teisiu atkurimo i A. K. nekilnojamaji turta negali buti taikomos. 1995 m. birželio 14 d. Kelmes rajono žemes ukio valdybos žemetvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma Nr. 62, 1995 m. rugpjucio 1 d. Šiauliu apskrities valdytojo sprendimas Nr. 54-5893, 1995 m. rugpjucio 11 d. Šiauliu apskrities valdytojo isakymas Nr. 238, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1, 2, 3, 5, 9 straipsniu, 10 str. 5 d. nuostatas, yra neteiseti ir naikintini (CK 1.80 str.).

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr. VIII-1864 9 str. 2 d., sandoriu negaliojimo pasekmes turi buti sprendžiamos pagal galiojancio civilinio kodekso normas. Panaikinus minetus administraciniu aktus, naikinamos ir ju pagrindu atsiradusios teisines pasekmes. Atsakovas L. K. nuosavybes teise i nekilnojamaji turta – žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), igijo neteisetu ir istatymo imperatyvioms normoms prieštaraujanciu administraciniu aktu pagrindu, todel naikinamas ir šio turto perleidimo sandoris – dovanojimo sutartis, kuria L. K. neteisetai igyta turta dovanojo dukrai I. R.. Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijo tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai buvo igyta. Kai turtas gaunamas be teisinio pagrindo, atsiranda prievole ji gražinti, nepriklausomai nuo to, ar asmuo ketino turta gauti be teisinio pagrindo, ar šis turtas gautas atsitiktinai. Išreikalaujant be teisinio pagrindo igyta turta kalte neturi reikšmes. Todel nepriklausomai nuo atsakovo L. K. kaltes, pripažinus jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus del nuosavybes teisiu atkurimo negaliojanciais šiu aktu pagrindu igytas turtas turi buti gražintas valstybes dispozicijon. Pagal Lietuvoos Respublikos CK 6.239 str., jeigu be pagrindo igijes turto asmuo ši turta neatlygintinai perduoda treciajam asmeniui, tai pareiga ji gražinti pereina traciajam asmeniui, todel žemes sklypa, esnanti Kelmes rajone, Tytuvenuose, Lauko g. 29, valstybes dispozicijon privalo gražinti I. R..

Bylinejimosi išlaidos, nuo kuriu mokejimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo i valstybes biudžeta proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimu daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovo L. K. sažiningumas negincijamas, irodymu, kad jis neteisetais veiksmais ar kitokiu budu itakojes valstybes institucija išduoti neteiseta pažyma ar priimti jo atžvilgiu neteiseta sprendima, nera, todel pripažinus administracinius aktus neteisetais, bylinejimosi išlaidos priteistinos iš institucijos, priemusios šiuos aktus, – Šiauliu apskrities viršininko administracijos, kurias sudaro 264 Lt žyminis mokestis ir 54,95 Lt pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d., 2 d., CPK 265-270 str., teismas

nusprende:

Ieškini tenkinti pilnumoje.

Panaikinti 1995 m. birželio 14 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos Žemes ukio departamento Kelmes rajono žemes ukio valdybos žemetvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma Nr. 62.

Panaikinti 1995 m. rugpjucio 1 d. Šiauliu apskrities valdytojo sprendima Nr. 54-5893, kuriuo L. K. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkancia buvusio savininko A. K. nuosavybes teisemis valdyta Raseiniu apskrityje Tytuvenu valsciuje Tytuvenu mieste nekilnojamojo turto dali, gražinant ekvivalentine natura – 0,30 ha žemes (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 1995 m. rugpjucio 11 d. Šiauliu apskrities valdytojo isakyma Nr. 238 del nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta (žeme) atstatymo L. K..

Pripažinti negaliojancia 2005 m. vasario 14 d. dovanojimo sutarti, patvirtinta Kelmes rajono 1-ojo notaro biuro notares Nemiros Barcauskienes, registro Nr. 758.

Taikyti restitucija, ipareigoti atsakove I. R. gražinti 0,30 ha žemes sklypa, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), valstybes dispozicijon.

Panaikinti 0,30 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), teisine registracija.

Priteisti iš Šiauliu apskrities viršininko administracijos 318,95 Lt (tris šimtus aštuoniolika litu 95 ct.) bylinejimosi išlaidu valstybei.

Sprendimui isiteisejus, laikinasias apsaugos priemones, taikytas 2009 m. balandžio 22 d. Kelmes rajono apylinkes teismo nutartimi (Turto arešto akto Nr. 0809000932), - I. R. priklausancio 0,30 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arešta panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.