Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auresco“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015-08-13 Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovo UAB „Auresco“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos išnagrinėjimą iš esmės (36–41 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodomos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą, priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, jog UAB „Auresco“ 2015-03-04 UAB „Vikalda“ mašinai (duomenys neskelbtini)EJ758 užsakė keltą Nynashamn-Ventspils, kelto bilieto kaina UAB „Vikvalda“ vilkikui su priekaba sudarė 600 Eur + PVM, UAB „Auresco“ apmokėjo UAB „Vikvalda“ vilkiko kelto bilieto kainą ir tą pačią dieną išsiuntė sąskaitą UAB „Vikvalda“ (36 b. l.). Be to, atsakovas nurodė, kad priimdamas sprendimą už akių teismas pažeidė CPK 285 str. 6 d. nuostatas. Šiomis aplinkybėmis grindžiamas ir atskirasis skundas. Atsakovas jau prieštaravimuose dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr.AUE0002654 bendrai 726 Eur sumai, nurodydamas, jog pagal šią sąskaitą būtent ieškovas yra skolingas atsakovui, o ne priešingai. Pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas UAB „Vikalda“ nurodė, jog nurodytos sąskaitos iš atsakovo jis nėra gavęs, nėra jos patvirtinęs, atsakovas, pateikdamas šią sąskaitą teismui, stengiasi išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nesutinka su įsiskolinimo suma (726 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas šių bylos aplinkybių nenagrinėjo, nesiaiškino, ar 726 Eur ieškinio suma yra pagrįsta, ar šią sumą atsakovas yra skolingas ieškovui, ar priešingai, tokiu būdu pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas. Procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – atsakovo išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes, šioms atsakovo nurodomoms bylos aplinkybėms pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), gali nebūti pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą už akių, todėl visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių išnagrinėjimui šias aplinkybes tikslinga aiškintis teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad sprendimas už akių priimtas pažeidžiant CPK 285 straipsnio 6 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi atsakovui nustatytas 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (29 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-19 nutartis atsakovui įteikta 2015-06-23, todėl terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2015 m. liepos 13 d. (31 b. l.). Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostata, sprendimo priėmimo už akių klausimas turėjo būti išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos, t.y. iki 2015 m. liepos 20 d., tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas 2015 m. liepos 30 d., praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą (CPK 285 str. 3 d. 4 p., 6 d.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015 m. liepos 30 d. priimtas sprendimas už akių kelia abejonių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, priimtas pažeidžiant įstatymo normas (CPK 285 str. 6 d.), todėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.