Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei J. Z. B., ieškovės atstovei advokatei D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto nekilnojamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 66, 68, 69, 77, 85, 89, 90, 91, 94). Byla išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja R. T. teismo posėdžio metu parodė, jog su šalimis ji yra kaimynė. Atsakovas nuolat girtauja, negrįžta namo, šiuo metu yra išsikraustęs ir su ieškove negyvena. Ieškovė prašė atsakovo pagalbos, tačiau jis su ja elgiasi nepagarbiai. Buvo du namai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono savivaldybė supainiojo adresus, todėl M. paskyrė tokį patį numerį (sudubliavo namų numerius). Tvarkant dokumentus, reikėjo viską iš naujo perdarinėti, todėl turtas registruotas kaip įgytas santuokoje. Liudytoja ir jos vyras mokėjo už žemės sklypą, už kadastrinių matavimų atlikimą, kadangi ieškovė beveik negauna pajamų, o atsakovas turimas pajamas pragerdavo. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie namų tvarkymo, statymo. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypą pirko ieškovei, nes jai sunku gyventi. Turtą pirko ieškovei ir nemanė, kad jis priklausys ir atsakovui. Su T. liudytoja gyvena 29 metus. Maždaug tiek metų gyvena šalia ieškovės ir ją pažįsta. Mūrinis namas pradėtas rekonstruoti (duomenys neskelbtini) metais, jis jau buvo prieš ieškovei susituokiant su atsakovu. Rekonstrukcijos pabaiga fiksuota (duomenys neskelbtini) metais dėl adresų sudubliavimo, peradresavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Gyvenant santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, ieškovė iš pirmos santuokos turi vieną pilnametį vaiką (b. l. 62). Civilinėje byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina aplinkybę, jog ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Ukmergės r. PK dėl to, jog atsakovas prieš tris savaites išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo. Nutarime nurodoma, jog atsakovas vengia skyrybų proceso, sistemingai vartoja alkoholį, į skambučius neatsiliepia. Atsakovo buvimo vieta ieškovei nežinoma. Apklausos metu atsakovas nurodė, kad iš namų išėjo 2019 m. gegužės 4 d., nes norėjo išgerti. Apie savo buvimo vietą žmonos neinformavo, visą laiką buvo pas kitą moterį. Kadangi atsakovas atsirado, buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 61).

Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, ieškovės J. Z. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė – 16900 Eur, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 787 Eur, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 541 Eur, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2050 Eur, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Registro išraše nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (b. l. 21, 22-43), o (duomenys neskelbtini) gauta pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gauta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (b. l. 16-18, 19-20), kurio pagrindu registruoti aptariamo turto pakeitimai registre nuo (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos Sutarties nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu, t.y. (duomenys neskelbtini), įsigijo medinį gyvenamąjį namą su ūkio pastatu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Remiantis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, ieškovės J. Z. B. ir atsakovo R. B. vardu kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas yra registruotas nekilnojamasis turtas – 150/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 484,83 Eur, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsigijo 150/649 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 46-52). Už minėto žemės sklypo dalies pirkimą sumokėjo R. T. (b. l. 54, 55) Remiantis VĮ „Regitra“ pažymomis, ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į kelių transporto priemones neįregistruotos (b. l. 57). Ieškovė pateikė teismui pažymą apie jai išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad ieškovė gauna tik 198 Eur šalpos kompensaciją (b. l. 58-59).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, šalys santuokoje yra beveik dvidešimt metų. Susituokę ieškovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), nors ieškovė ir turėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Apie 2008 metus atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)). Persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo santykiai ėmė blogėti. Atsakovas pradėjo girtauti, visą laiką dirbo pavienius darbus, o gautas lėšas išleisdavo alkoholiui. Šiuo metu šalys visiškai nebendrauja, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių asmeninių santykių. Atsakovas daugiau kaip prieš metus laiko išėjo iš namų pas kitą moterį, ieškovei nepadeda ir jos neprižiūri. Ieškovė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, negali savimi visiškai pasirūpinti be kitų asmenų pagalbos. Taigi, iš ieškovės, liudytojos duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys gyvena skyrium nuo 2019 m. gegužės 4 d., netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė nurodo, jog išnaudojo visas galimybes išsaugoti šeimą, susitarti išsiskirti taikiai. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo. Ieškovė nurodo, jog gyvenant kartu su atsakovu ji pastoviai jausdavosi nesaugiai dėl atsakovo neatsakingų veiksmų, jis jau yra palikęs ieškovę prieš kelerius metus, tačiau grįžo. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas yra jai neištikimas. Ieškovė 2019 m. gegužės kreipėsi į policiją dėl atsakovo paieškos. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Kadangi atsakovas santuokos metu atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, todėl jis taip pat pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigą, todėl yra kaltas dėl šeimos iširimo. Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip sutuoktinės pareigas nėra. Priešingai – iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė buvo lojali ir gerbė savo sutuoktinį, stengėsi išsaugoti šeimą, skatino atsakovą nevartoti alkoholio, pradėti dirbti. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „B.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad santuokoje jokio registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Remiantis VĮ „Regitra“ pažymomis, ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į kelių transporto priemones neįregistruotos. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Ieškovė teismo prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Z. B. asmeninės nuosavybės teise.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalies, 3.90 straipsnio taisyklėmis.

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu, t.y. (duomenys neskelbtini), įsigijo medinį gyvenamąjį namą su ūkio pastatu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)). Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, ieškovės J. Z. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Registre duomenys patikslinti (duomenys neskelbtini), priėmus deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti rekonstruoti (duomenys neskelbtini) metais ir baigti iki santuokos su atsakovu sudarymo. Kiti ūkiniai pastatai buvo nugriauti, tačiau kadastrinių matavimų darbai užsakyti tik 2017 m. lapkričio 30 d(duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje rekonstravimo darbų pabaiga nurodyta (duomenys neskelbtini) metai, nors faktiškai šie darbai buvo padaryti maždaug prieš dvidešimt ir daugiau metų iki sudarant santuoką su atsakovu. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja R. T.. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti ieškovės iki santuokos sudarymo su atsakovu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, būtų perleisti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ar kokiu kitu pagrindu priklausytų atsakovui R. B..

Ieškovė nurodo, jog garažą ir malkinę, esančius (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir darbu pastatė jos buvęs sutuoktinis V. T. 2016 ir 2017 metais. V. T. šiuos priklausinius pastatė ieškovei su tikslu, kad minėti pastatai būtų ieškovės asmeninė nuosavybė, siekdamas jai padėti, pagerindamas jos gerbūvį. Tuo pačiu tikslu V. T. ir jo sutuoktinė R. T. tvarkė ir nupirko 150/649 dalį valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Ieškovė nuo malkinės, garažo pastatymo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo save laikė vienintele šio turto savininke. Atsakovas nei savo lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos, nei prie valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu jai priklausančiame gyvenamajame name, ieškovės nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti jį turto bendrasavininku. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas R. B. niekada neprisidėjo prie namo išlaikymo, ieškovei vienai tenka rūpintis kuru žiemai, mokėti už elektrą. Visus mokesčius iki šiol jau padeda sumokėti buvęs vyras V. T. ir jo sutuoktinė R. T.. Visus statybų darbus, dokumentus tvarkė taip pat buvęs vyras V. T.. Ieškovės nurodytos aplinkybės, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieškovės iki santuokos su atsakovu, o du ūkiniai pastatai ir dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), yra pastatyti ieškovės buvusio vyro V. T., už žemės įsigijimą sumokėta jo žmonos R. T. su tikslu, kad šis turtas yra ir bus ieškovės asmeninė nuosavybė.

Teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas su ūkio pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti iki santuokos sudarymo. Gyvenant santuokoje malkinė, garažas, 150/649 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti ir įsigyti iš asmeninių ieškovės buvusio vyro V. T. ir jo žmonos R. T. lėšų su tikslu padėti ieškovei. Aptariamas nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas ieškovės vardu. Ieškovės vardu suformuota ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad ji ar jos buvęs vyras iš asmeninių lėšų mokėjo už konkrečias malkinės, garažo statybas, tačiau teismo posėdžio metu liudytojos ir pačios ieškovės duoti parodymai patvirtina, kad ieškovė, jos buvęs vyras V. T. ir R. T. organizavo ir vykdė garažo, malkinės statybas, prisidėjo savo darbu. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad R. T. sumokėjo už valstybinės žemės sklypo dalies pirkimą iš asmeninių lėšų su tikslu, kad turtas priklausytų ieškovei. Pažymėtina, kad byloje atsakovas neįrodinėjo ir nepateikė duomenų apie tai, kad iš esmės būtų prisidėjęs prie minėtų pastatų statybos, jų pagerinimo ar rekonstrukcijos, žemės įsigijimo ar asmeninių lėšų panaudojimo. Atsakovas piniginės kompensacijos taip pat nereikalauja, nagrinėjamu klausimu yra abejingas ir savo pozicijos neišsakė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), ir 150/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir yra pripažintini ieškovės J. Z. B. asmenine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (b. l. 63, 64). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 173 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Teisės skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 63). VTPT teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ieškovei buvo pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas (b. l. 64). Remiantis VGTPT (duomenys neskelbtini) patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. Z. B. yra sudariusios 416,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 416,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 12,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 96). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo R. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Z. B. palikti santuokoje turėtą pavardę „B.“, atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „B.“.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), ir 150/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priklauso ieškovei J. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), 416,81 Eur (keturių šimtų šešiolikos eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12,60 Eur (dvylika eurų 60 ct) pašto išlaidas, viso: 185,60 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 60 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.