Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
1A-40-337/2019
Teisminio proceso Nr.
01-1-61559-17
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
S. J.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-337/2019Teisminio proceso Nr. 01-1-61559-17Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio,

Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant:prokurorei Gailutei Vilkienei,išteisintajam S. J.,gynėjui advokatui A. L.,ekspertui R. Ž.,nukentėjusiajai J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 24 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose ( duomenys neskelbtini) kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį - seserį J. K., t. y. tyčia pastūmė seserį J. K., kuri nugara atsitrenkė į spintą, o vėliau, apie 23 val., J. K. būnant kambaryje prie lovos, priėjęs tyčia jai sudavė kumščiu tris kartus į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė veido sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį dėl S. J. nepagrįsto išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodoma, jog teismas, išteisindamas S. J. nenustačius, jog jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, pripažino, kad nusikaltimas buvo padarytas – buvo smurtauta prieš J. K., tačiau toks asmuo nenustatytas. Tikinama, kad tokius teismo teiginius paneigia pačios J. K. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs. J. K. nurodė, jog prieš ją smurtavo brolis S. J.. Toliau skunde detaliai cituojami J. K. parodymai, tikinama, kad pirmos instancijos teismo jie buvo netinkamai įvertinti dėl to teismas padarė BPK 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimus. Pažymima, kad iškilus abejonėms dėl J. K. sužalojimo mechanizmo nebuvo apklaustas specialistas R. Ž.. Priimant skundžiamą nuosprendį buvo remtasi tik specialisto apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad J. K. patirti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiu ranka, taip pat nurodoma, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir J. K. atsitrenkus į kietą paviršių. Skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. būtų parkritusi lauke ir taip patyrusi sužalojimus. Toliau skunde akcentuojama, kad J. K. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai. Pažymima, kad liudytojas A. Č. nurodė, kad įvykio vakarą buvo sutikęs J. K., tačiau J. K. veidas nebuvo sužalotas, vėliau po apsilankymo namuose J. K. nosis buvo patinusi. Liudytojas policijos pareigūnas M. M. nurodė, jog J. K. veidas buvo stipriai sumuštas. Teigiama, jog J. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad pirmą kartą J. K. skambino pranešti apie tai, jog jai neatiduoda vaiko, o antrą kartą - kad ją sumušė brolis.

Teismo posėdžio metu prokurorė, išteisintasis bei jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus bei teismo posėdžio metu atlikusi įrodymų tyrimą daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendis dėl S. J. išteisinimo pagal BK 140 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikrinus ir įvertinus S. J. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavykus nustatyti jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., buvo padarytos motyvuotos išvados, kad kaltinime išdėstytos aplinkybės, jog S. J. savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą, neįrodytos.

Pagal BK 2 straipsnio, kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas, t. y. tyčinis, arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 140 str. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 str. numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. apie 22.30 val. kaltinime nurodytoje vietoje tarp išteisintojo S. J. ir nukentėjusiosios J. K. įvyko konfliktas. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog šie padariniai buvo padaryti būtent S. J. neteisėtais veiksmais. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kurie nekito viso bylos nagrinėjimo metu, kai tuo tarpu nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aptariamo įvykio aplinkybės. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu J. K. tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji susistumdė su S. J. ir pastarasis ją pastūmė į spintą, tada parvertė ant lovos ir pribėgęs sudavė 3 smūgius į kairę veido pusę (179 b. l.). Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu J. K., priešingai nei tvirtino iki tol, nurodė, kad konflikto metu S. J. jai nesudavė jokių smūgių, o jai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jai nugriuvus bevažiuojant su dviračiu. J. K. pažymėjo, kad S. J. ją tik pervertė ant lovos ir liepė eiti miegoti (217 b. l.). Iš esmės tokias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas V. K., patvirtinęs, kad gavęs pranešimą, jog jo dukra J. K. girta griuvinėja ( duomenys neskelbtini)kaime, ją parsivežė į namus, kur tarp jos ir S. J. kilo žodinis kivirčas, tačiau jokių smurtinių veiksmų pastarasis J. K. atžvilgiu neatliko. Taigi, J. K. patvirtinus aplinkybę, kad S. J. nevartojo prieš ją fizinio smurto, taip pat byloje nesant jokių duomenų, leidžiančių abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. J. pagal BK 140 str. 2 d. yra išteisintas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasDanutė ŠvitinienėAlgirdas Gaputis