Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-14 · Byla Nr. ATP-822-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
ATP-822-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02115-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-822-593/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02115-2015-9;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-03-13, 19.03 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir sukdamas į dešinę kliudė Lexus automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126, 220 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimu K. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta 950 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde K. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pats nukentėjusysis L. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl mano, kad jo atžvilgiu negali kilti atsakomybe pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Po automobilių susidūrimo jis pats pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau L. P. nesutiko ir nuvažiavo.

Skunde nurodoma, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes jo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra dvi – jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą ir tai, kad jam yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Teismui yra pateiktas administracinių teisės pažeidimų įvykių registro išrašas, pagal kurį K. B. per metus iki 2015-03-13 buvo tik viršijęs leistiną greitį, kas nėra tos pačios rūšies pažeidimas ir tai nėra LR ATPK 32 str. 5 p. nurodyta sunkinanti aplinkybė.

Skunde teigiama, kad Eismo įvykio vietos schemoje, kurią savo parašu turėjo patvirtinti K. B. turėjo būti nurodytos abiejų automobilių judėjimo kryptys iki jų susidūrimo ir nubraižyti abu automobiliai susidūrimo metu, tačiau nesant eismo įvykio vietos schemoje tokių fiksuotų įrodymų dėl automobilių susidūrimo daugiau galima kaltinti L. P., negu K. B., nes K. B. važiavo į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąją iš penkių šios gatvės juostų į (duomenys neskelbtini), o L. P. nenurodė kur ir į kurią iš penkių kelio juostą ketino važiuoti, nepraleido K. B. ir tuo pažeidė KET 138 p., pagal kurį lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Be to, savo 2015-03-13 paaiškinime L. P. rašo apie išvažiavimą ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra kairiau nuo išvažiavimo iš ketvirtos ir penktose (duomenys neskelbtini) gatvės kitos krypties gatvės juostos, todėl daugiau tikėtina, kad L. P. nepaklusdamas kelio ženklui „važiuoti tik į dešinę“, ketino važiuoti tiesiai arba į kairę. Teismo posėdžio metu L. P. keitė parodymus ir pasakė, kad į policiją antrą kartą skambino 19:30 val., tačiau tokie duomenys iš pagalbos tarnybos negauti, 2015-03-15 rašytiniame paaiškinime L. P. šios aplinkybės nenurodė. Kelių patrulis R. B. eismo įvykio vietos schemą nubraižė 2015-03-15, 20:05 val., todėl papildomai apklausiant L. P. būtina, kad jis pasakytų ką jis veikė ir kur jo automobilis buvo parkuotas nuo 19:03 val. iki 20:05 val. Teismą tenkino esanti klaidinga eismo įvykio vietos schema, kurioje įrašytas pavadinimas (duomenys neskelbtini) gatvė, išvažiuojant į kurią nebuvo autoįvykio, nenubraižyta situacija transporto priemonių susidūrimo metu. Klaidinga teismo pateisinta eismo įvykio vietos schema negali būti pagrindu kaltinti KET 9, 126 ir 220 punktų pažeidimu ir taikyti LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. sankcijas nei L. P., kuris primas pasitraukė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nei K. B., kuris matė L. P. pasitraukus ir nuvažiavus iš eismo įvykio vietos, atžvilgiu. Nei patrulis R. B., nei teismas nerodė iniciatyvos, kad tinkamai būtų nubraižyta eismo įvykio schema ir joje fiksuota situacija transporto priemonių susidūrimo metu, schemoje turi būti nubraižytas detalus išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) parkavimo aikštelės planas, rodyklėmis nurodytos transporto priemonių judėjimo kryptys ir ženklai parkavimo aikštelėje ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuo tikslesnė transporto priemonių padėtis susidūrimo metu, nurodyti kelio ženklai, tikras (duomenys neskelbtini) gatvės su 5 eismo juostomis pavadinimas, jos planas ir eismo juostų plotis. Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti fiksuotas (duomenys neskelbtini) automobilių parkavimo aikštelės išvažiavimo juostos plotis, nustatytos abiejų automobilių judėjimo kryptys iki susidūrimo ir abiejų automobilių vieta susidūrimo metu. Neatskleidus bylos esmės lieka neaiški esminė detalė ar susidūrimas įvyko stovėjimo aikštelėje, išvažiavimo iš aikštelės juostoje ar važiuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba su K. B. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

K. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino K. B. padariusį LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad K. B. 2015-03-13, 19.03 val. Kaune, prie K. M. pr. 49 vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir sukdamas į dešinę kliudė automobilį „Lexus“. K. B., savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog išvažiuodamas iš Akropolio aikštelės ir sukdamas į dešinę jis kliudė kito automobilio buferį, tačiau teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir teigė, jog su bamperiu į jo automobilio galines dureles stuktelėjo būtent L. P.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie pažeidimo buvimą ar nebuvimą, pažeidimą padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad K. B. savo parodymus pakeitė siekdamas išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis L. P. tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai nurodė, kad 2015-03-13, apie 19.00 val. vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš PPC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir norėjo sukti į dešinę pusę, tuo metu iš dešinės pusės privažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas iš pradžių rodė posūkį į kairę, tačiau staiga be jokio perspėjimo signalo pakeitė važiavimo kryptį, nerodydamas posūkio signalo, prie išvažiavimo iš aikštelės, važiuodamas prieš eismą, prieš jo automobilį suko į dešinę ir kliudė jo automobilį. L. R. B. parodė, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas nurodė, kad į jo automobilį atsitrenkė taksi automobilis, kurio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, bet po to iš įvykio vietos nuvažiavo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. P. parodymais, kadangi jis po eismo įvykio pats iškvietė policijos pareigūnus ir viso proceso metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Priešingai – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo parodymus keitė, nurodė skirtingas aplinkybes, taip pat teigė, jog pats L. P. pasišalino iš įvykio vietos, nors atvykus policijos pareigūnams jo (K. B.) įvykio vietoje nebebuvo. Apeliantas teigia, kad jis pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš jo paties rašytinio paaiškinimo, pamatęs kad nukentėjusysis automobilį patraukė atbuline eiga, jis manė, kad eismo įvykio nebuvo, apie siūlymą užpildyti eismo įvykio deklaraciją nenurodė.

Apeliantas taip pat nurodo eismo įvykio schemos trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eismo įvykio schema yra pildoma atvykus policijos pareigūnams ir vėliau tyrimo metu nėra taisoma. Tai, kad eismo įvykio schema nebuvo užpildyta itin tiksliai, yra pateisinama tuo, kad jos surašymo metu nedalyvavo vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eismo įvykio vietos schema yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, o šiuo atveju joje esantys netikslumai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, kurios iš esmės sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis K. B. rašytiniame paaiškinime. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti dėl K. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., todėl nutarimas šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės, kadangi nesutarė su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, vengdamas eismo įvykio deklaracijos surašymo pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad K. B., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad K. B. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstamas ir jo gailėjimasis padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau nustatytos aplinkybės apie tai, kad jis keitė savo parodymus, kaltės nepripažino, bandė išvengti administracinės atsakomybės, paneigia jo gailėjimosi nuoširdumą, dėl ko jo nurodomas gailėjimasis yra laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas aplinkybe, lengvinančia pažeidėjo atsakomybę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ir tai, kad jam yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skirdamas nuobaudą ir taikydamas LR ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas turi negalią, taigi vien tai, jog ši aplinkybė formaliai nebuvo pripažinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe nesudaro pagrindo manyti, kad jam paskirta nuobauda yra neteisinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame LR ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-22) matyti, kad K. B. iki šio pažeidimo padarymo (2015-03-13) per vienus metus vieną kartą padarė administracinį teisės pažeidimą ir jam vieną kartą buvo paskirta administracinė nuobauda – 2014-04-28 administraciniu nurodymu nubaustas pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį - už greičio viršijimą (pažeidimas padarytas 2014-04-19), paskirta nuobauda – 200 Lt bauda. Šis pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai, ir jis buvo padarytas prieš mažiau nei metus iki nagrinėjamo pažeidimo (2015-03-13) padarymo datos. Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad K. B. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Taigi ši apeliacinio skundo dalis yra taip pat nepagrįsta, todėl atmestina.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus K. B. paskyrė nuobaudas minėtų pažeidimų sankcijos ribose, kurios šiuo atveju yra teisingos. Paskirtoji nuobauda – administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė