- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- TS-93-1128/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Nuteistasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-198 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Estijos Respublikos Pernu miesto 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pripažintu Kauno apylankės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Lietuvoje, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 29 d.
1/2 paskirtos bausmės atliko 2019 m. rugsėjo 29 d.
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 26 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą 2021 m. lapkričio 8 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-220, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. 58-44), Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. lapkričio 5 d. atlikus pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu disciplinuotumu nepasižymėjo. Baustas 12 kartų drausmine tvarka, neskatintas. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. gegužės 27 d. dėl draudžiamų daiktų laikymo (rastas mobilaus ryšio telefonas). Neigiamos nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu. Nuteistojo subjektyvia nuomone, buvo siūlomas žeminantis jo orumą darbas - tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Bausmės atlikimo metu formuotų įrašų duomenimis („Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė“, 23 psl.) individualaus pokalbio metu nuteistasis buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje. Duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo galimybių, negauta. Nors BVK 157 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1-4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo, tačiau remiantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nuteistajam per šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam per tris mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. gegužės 27 d., todėl svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą nuteistajam paskirta nuobauda dar faktiškai galioja. Taip pat, bausmės atlikimo metu stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, vis dar stokojama teigiamų iniciatyvų bei motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuota, kad nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautame skunde nuteistasis D. S. nurodo, kad lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai, ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas. Be to, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi jis bus priežiūroje. Alkoholinius gėrimus jis vartoja saikingai, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalines subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs. Prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius.
Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nebuvo vieninga. Buvo komisijos narys argumentuotai pasisakantis, dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad komisijos nutarimas būtų motyvuotas, taigi akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas skundžiamą komisijos nutarimą daro neteisėtu.
Prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktiką nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai, nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą. Teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikomas ir nuteistiesiems, turintiems ne vieną galiojančią nuobaudą, o jais turėtų būti vadovaujamasi kaip precedentu. Komisija, priimdama sprendimą, veikė priešingai Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacija dėl lygtinio paleidimo, nes akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtimi. Todėl Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas.
Remdamasis išdėstytu prašo panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. S. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
Iš 2021-11-08 socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu, D. S. kelis kartus buvo atsisakęs, jog jo atžvilgiu būtų atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (informacija apie atsisakymą fiksuota ,,Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėse), 2016-10-25 bei 2019-10-29. Atsižvelgiant į D. S. teisės pažeidimų istorijos faktus, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose, remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OAsys, 2020-10-28 nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į pirminio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2021-11-05 atlikus pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai, kad D. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema reiškia tai, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos būtų galimas tik tokiu atveju, jei jis būtų padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. S. Komisijai pristatomas antrą kartą. D. S. su teisėsauga pirmą kartą susidūrė būdamas 16 m. amžiaus, kai, apsvaigęs nuo alkoholio, draugų kompanijoje, panaudojo fizinį smurtą prieš merginą, kuri savo išvaizda, pasak jo, itin priminė vyruką. Pirmą kartą realia laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas dar nepilnametis – būdamas 17 m. amžiaus. Iš viso Lietuvos Respublikoje bei užsienyje (Ispanijoje, Estijoje) teistas septynis (7) kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą (4) kartą. 2018-06-01 Vilniaus apygardos teismo kaltinamojo nuosprendžio duomenimis, kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, jis paaiškino, kad psichotropinių medžiagų niekada nelaikė, jų nepardavinėjo. Interviu metu geba prisiimti kaltę bei atsakomybę, nusikalstamo elgesio motyvus įvardindamas siekį pagerinti savo materialinę padėtį. Nusikalstamam elgesiui yra būdingas modelis. Nusikaltimų motyvai (išskyrus pirmąjį smurtinio pobūdžio nusikaltimą) yra panašios motyvacijos bei krypties – dominuoja finansinės naudos siekis.
Šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai paneigia paties nuteistojo teiginius, kad jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. S. praeityje nematė prasmės varžyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės. Nuteistasis reiškia pritarimą tam tikriems nusikaltimams (nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – finansinė motyvacija), o esant veikų pasekmėms (įkalinimui) su jomis linkęs susitaikyti, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimų fakto. Diskriminacinės nuostatos interviu metu nestebimos, tačiau yra sietinos su pirmuoju nepilnametystėje įvykdytu nusikaltimu (smurtavo prieš merginą, kuri savo išvaizda yra panaši į jaunuolį). Bausmės atlikimo metu stebimas pritarimas nuteistųjų subkultūros principams, kas suponuoja prielaidas manyti, jog gali būti linkęs aplinkinius diferencijuoti. Laisvės atėmimo bausmė šiuo metu atlieka 4 (ketvirtą) kartą, yra pažeidęs priežiūros sąlygas praeityje. Pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. S. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jau po trijų savaičių įvykdė naują nusikaltimą. Šios bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 12 kartų, dauguma pažeidimų yra pasikartojantys, kas parodo, jog nuteistasis nelinkęs tinkamai įsivertinti, suvokti savo elgesio pasekmių (pvz. dėl alkoholio vartojimo buvo baustas 2 kartus, 3 kartus dėl draudžiamų daiktų laikymo/naudojimo (mob. ryšio telefonas). Bausmės atlikimo metu D. S. neskatintas, nors pataisos įstaigoje ne kartą šis klausimas buvo svarstomas, skatinimams nepritarta dėl D. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų (daro neigiamą poveikį kitiems, tariamai disponuoja draudžiamais daiktais ar psichotropinėmis medžiagomis). Nestebima, jog nuteistasis linkęs gailėtis ar apgailestauti dėl savo nusikalstamo patyrimo, savo patyrimo pasekmių suvokimą bei analizę linkęs palikti savaiminei eigai, nors ir siekia savo, kaip nuteistojo statuso pokyčių. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis ateityje niekada nenusikals, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo teiginiais. Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmė šiuo metu atlieka 4 (ketvirtą) kartą, yra pažeidęs priežiūros sąlygas praeityje, tačiau pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. S. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau po trijų savaičių įvykdė naują nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias ir kitas Komisijos konstatuotas aplinkybes Komisija priėmė pagrįstą išvadą, jog bausmės atlikimo metu stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, vis dar stokojama teigiamų iniciatyvų bei motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą.
Skunde nuteistasis teigia, kad alkoholinius gėrimus jis vartoja saikingai, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalines subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis kelis kartus vartojo alkoholį bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo metu dėl alkoholio vartojimo baustas 2 (du) kartus: 2017-09- 22, 2019-10-29, nemano, kad turi/turėjo problemų su alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimo alkoholiu sritis iš dalies gali būti aktuali D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje bei jo resocializacijos procesui. Be to, nuteistasis palaiko nuteistųjų subkultūros principus, gali būti paveikiamas kitų asmenų, bet dažniau – ir pats būti tam tikro socialiai nepageidautino elgesio iniciatorius. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės grindžiamos objektyviais duomenimis, netikėti Socialinio tyrimo išvada teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu paties nuteistojo teiginiai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, subkultūrų nepalaikymo ir kitais klausimais grindžiami išskirtinai jo asmenine nuomone, kuri prieštarauja Socialinio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Nors nuteistasis teigia, kad neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami, tačiau kaip jau nurodyta anksčiau – siekiant nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis Socialinio tyrimo rezultatais, D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra aukšta. Bausmės atlikimo metu stebėta neigiama nuteistojo elgesio dinamika, vis dar stokojama teigiamų iniciatyvų bei motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą.
Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Skunde nurodyta teismų praktika taip pat nėra privaloma nagrinėjant šį skundą, nes teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą, taip pat, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir nuteistiesiems, turintiems galiojančių nuobaudų, tačiau iš skundžiamo Komisijos sprendimo matyti, jog nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada daroma įvertinus visumą nuteistąjį D. S. asmenybę apibūdinančių aplinkybių, o ne vien vertinant aplinkybę dėl galiojančios nuobaudos, kas taip pat yra nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Be to, BVK 158 straipsnis nustato nusikaltimų kategorijas, už kurių padarymą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Minėtame straipsnyje nenurodytos nusikalstamos veikos, už kurias bausmę atlieka nuteistasis D. S., taigi jo padaryti nusikaltimai nesudarė kliūties spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi nuteistojo socialinio tyrimo išvada, vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, o ne nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę.
Savo skunde nuteistasis nurodo, kad komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, o BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad komisijos nutarimas būtų motyvuotas, taigi akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas skundžiamą komisijos nutarimą daro neteisėtu. Su tokiu skundo argumentu sutikti negalima, nes iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra aišku, kuo remdamasi Komisija padarė išvadą, jog nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš Komisijos sprendimo matyti, jog nurodyta išvada padaryta apsvarsčius nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-220, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, padarius išvadas, jog nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, išlieka aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu disciplinuotumu nepasižymėjo, baustas 12 kartų drausmine tvarka, neskatintas, turi galiojančią nuobaudą, nustatytos neigiamos nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu, baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu, stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, vis dar stokojama teigiamų iniciatyvų bei motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. kad nenustatyta privaloma lygtinio paleidimo taikymui BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga. Pareiškėjo skunde nenurodyta jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos Komisijos nustatytos aplinkybės ar padarytos išvados, o vien nuteistojo manymas, kad skundžiamas sprendimas yra neargumentuotas, savaime neleidžia daryti tokios išvados.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti D. S. lygtinio paleidimo. Tai, kad vienas iš Komisijos narių pateikė atskirąją nuomonę, nereiškia, jog priimtas Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas,
Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. S. skundas netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadas ir tinkamai įvertinus nuteistojo D. S. asmenybę bei padarius argumentuotą išvadą, kad stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, stokojama teigiamų iniciatyvų bei motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą, t. y. nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti D. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-198 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. S.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.