Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, Ž. B. , B. B. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, laikantis bendrųjų vykdymo proceso principų, todėl tokia teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), taigi jis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, antstolis, pasinaudodamas sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo norma, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 589 straipsnyje, nutarė kreiptis į teismą, prašydamas išaiškinti neva sprendimo vykdymo tvarką: ar vykdydamas išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį dokumentą gali vadovaujantis Civilinio kodekso 3.109 str. - gali vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant – solidariai vykdyti ir iš skolininko sutuoktinės turto. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį jo pareiškimą atmetė.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „General Financing“ pareiškimą skolininkui Ž. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo 2009-08-10 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko kreditoriaus naudai 5 835,48 Lt skolos, 889,60 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo. Antstolių kontoroje šis vykdomasis dokumentas gautas 2009-10-05. Šiame teismo įsakyme, kuris pagal Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 2 p. yra vykdomasis dokumentas, skolininku aiškiai nurodytas Ž. B. .

Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo išaiškinti priimto teismo įsakymo dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininko Ž. B. , nes procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra aiški ir suprantama. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas negali nurodyti antstoliui, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiks sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties.

Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009). Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo aiškinimo (Civilinio proceso kodekso 278 straipsnis) ar procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (Civilinio proceso kodekso 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (civilinė byla Nr. 3K-3-81/2010). Kitam sutuoktiniui, kurio atžvilgiu nėra išduotas vykdomasis dokumentas, remiantis proceso dispozityvumo ir lygiateisiškumo principu turi būti suteikta procesinė galimybė šią prezumpciją paneigti, o tokia teise toks asmuo gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant Civilinio kodekso 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl skolos iš Ž. B. išieškojimo, nepagrįstai siekė pasinaudoti sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutu, nes atlikdamas vykdymo veiksmus, jis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Be to, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas neturi asmeninio turto, tačiau turto turi jo sutuoktinė, ar bendro su sutuoktine, galėjo pasinaudoti minėta procesinės teisės norma.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 79, 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio Dainiaus Šidlausko 7,15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.