- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-9526-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01762-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- B. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98467 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jam yra uždrausta atvykti į Lietuvą iki 2027 m. kovo 26 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra pateikęs skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo Nr. 24S87948, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (administracinė byla Nr. eI2-8887-386/2024), todėl jeigu minėtas draudimas būtų panaikintas, Sprendimas taptų savaime neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas negalėjo priimti Sprendimo tol, kol neišnagrinėta minėta administracinė byla. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. turėjo būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Pabrėžė, jog ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, yra deklaratyvūs, kadangi nebuvo įvardinta kokių tiksliai. Teigė, jog Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės nesivadovauti jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir nepriimti Sprendimo vien dėl to, kad pareiškėja yra apskundęs sprendimą Nr. 24S87948, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 24S98467, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Topesta“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (betonuotojas) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760210902 pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 26 d.
Migracijos departamentas tikrindamas duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatė, kad uždaroji akcinėnė bendrovė „Topesta“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „FF Construction“ pagrindu.
Migracijos departamentas 2024 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S69645 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 24S87948 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė ginčijamą šioje byloje sprendimą Nr. 24S98467, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Taigi, iš atsakovo vertintų duomenų aiškiai matyti, kad jis nustatęs, jog Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. yra priėmęs sprendimą Nr. 24S87948 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjama byla 2024 m. liepos 11 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-8887-386/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01422-2024-0) pagal pareiškėjo B. R. skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948 panaikinimo.
Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo B. R. apeliacinį skundą 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-2194-575/2024) Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius, paliko nepakeistą.
Pažymėtina, jog nagrinėjama byla 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimi buvo atnaujinta, kadangi LVAT nutartis Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-8887-386/2024 įsiteisėjo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).
Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Kaip minėta, teismo procesinis sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius, administracinėje byloje Nr. eI2-8887-386/2024 įsiteisėjo, todėl, akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas pagrįstai vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (skundas atmestas), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. R. skundą atmesti.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.