- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1209-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B., A.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. įstatyminės atstovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. įstatyminės atstovės I. B. pareiškimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. B. įstatyminė atstovė I. B. 2009-06-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pavesti antstoliui D. S. patikslinti paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), į turto apyrašą įtraukiant 9/64 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1417,72 Lt ligos pašalpos, išbraukiant iš turto apyrašo 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad antstolis D. S. , vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį Nr. 2-4137-07/06 dėl paveldimo turto apyrašo po K. B. mirties, sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Turtą paveldėjo pareiškėja A. B. pagal apyrašą ir pareiškėjos įstatyminė atstovė I. B. pagal įstatymą. I. B. 2008 m. gruodžio 8 d. gavo iš VĮ Registrų centras duomenis apie K. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir 2008 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo papildymo. Apie tai, kad turtas tikrai registruotas K. B. vardu tapo žinoma gavus duomenis iš VĮ Registrų centas, t. y. 2008 m. gruodžio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. B. įstatyminės atstovės I. B. prašymą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo. Teismas konstatavo, kad remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, apie neįtrauktą į paveldimo turto apyrašą butą pareiškėja sužinojo 2008 m. vasario 5 d.- Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus tos pačios dienos nutartį. Šia teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas S. B. , V. B. ir K. B. nuosavybėn. Tačiau pareiškėja pirmą kartą į teismą kreipėsi 2009 m. gruodžio 9 d., o tai reiškia, kad ji žymiai praleido įstatymo numatytą trijų darbo dienų terminą kreiptis į teismą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo, savo pareiškime šio termino atnaujinti neprašo. Todėl CPK 576-578 str. nurodyta tvarka neišsprendus klausimo dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nėra jokio pagrindo priimti prašymą ir jį nagrinėti iš esmės, kadangi pareiškėjos teisė atlikti nustatytus veiksmus, t. y. kreiptis dėl turto apyrašo papildymo, išnyko.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti antstolį įtraukti į paveldimo turto apyrašą 1417,72 Lt ligos pašalpos. Tačiau pareiškėja nenurodė tikslios datos, kada sužinojo apie palikėjui K. B. priklausančią išmokėti ligos pašalpą. Nenurodžius šių duomenų teismas negali spręsti, ar yra pagrindas priimti tokį prašymą ir jį nagrinėti iš esmės.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) CK 5.53 str. numatytas 3 dienų terminas nėra naikinamasis terminas, kurį praleidus nebegalima kreiptis dėl veiksmų atlikimo į teismą ir reikia prašyti termino atnaujinimo. Teigia, kad šio termino praleidimas sukelia visai kitas teisines pasekmes, t.y. numatytas CK 5.54 str. 1 d.. Įpėdiniui minėtos pareigos įstatyme nustatymas siejamas su tuo, kad įpėdinis, nepranešęs apie naujai paaiškėjusias palikėjo turtines pareigas ir kt., už palikėjo skolas atsako visu savo turtu kaip įpėdinis, priėmęs palikimą. Todėl reikalavimas prašyti atnaujinti terminą prašymui paduoti yra nepagrįstas;
2) Apie tai, kad turtas tikrai registruotas apeliantės mirusio vyro vardu, ji sužinojo tik gavusi duomenis iš Registrų centro, t.y. 2008-12-08, nes 2008-02-15 Lietuvos Apeliaciniam teismui priėmus nutartį, VĮ Registrų centre nebuvo ir negalėjo būti įrašo apie teismo taikytą restituciją, kurios pasėkoje mirusiajam K. B. buvo grąžinta buto (duomenys neskelbtini), dalis. Apeliantės nuomone, todėl net teismui davus sprendimą antstoliui papildyti ir pakeisti apyrašą per vieną mėnesį, tokių duomenų Turto registre negalėjo būti ir nebuvo, kol kas nors nepateikė Registrų centrui jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kurio pagrindu ir buvo padaryti pakeitimai Turto registre, o ne Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį. Nurodo, kad kai apygardos teismas gavo bylą iš apeliacinės instancijos teismo, tik tuomet ir išdavė pirmosios instancijos teismo sprendimą su nuoroda „įsiteisėjęs“. Apygardos teismo sprendimo pagrindu ir buvo padaryti įrašai Turto registre.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, pareiškimo priėmimo klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti remdamasis argumentu, kad pareiškėja praleido Civilinio kodekso 5.53 str. 7 d. nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl apyrašo papildymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Visų pirma pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus normos nenumato specifinių pagrindų, kuriems esant, teismas turėtų teisę atsiakyti priimti pareiškimą, todėl, pareiškimui atitinkant Civilinio proceso kodekso 579 str. numatytas leistinumo taisykles (o pareiškimai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, tame tarpe ir dėl turto apyrašo sudarymo, vadinasi, taip pat ir dėl jo papildymo numatyti kaip nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka), teismas galėtų atsiakyti priimti pareikšimą tik nustatęs bendrųjų pagrindų atsiakyti jį priimti egzistavimą. Tokie pagrindai išvardinti Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d., tačiau įstatyme nustatyto termino praleidimas, kaip pagrindas atsiakyti priimti pareiškimą, joje nėra numatytas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju negalima taikyti analogiškų pasekmių, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 75 str., kadangi materialinės teisės normoje nustatyto termino pabaiga, skirtingai nuo procesinio termino pabaigos, nepanaikina teisės kreiptis į teismą dėl atitinkamos teisės įgyvendinimo ar jos gynimo. Taigi, termino praleidimo aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė aplinkybė, ar atitinkamas įstatymų nustatytas terminas yra praleistas, yra fakto klausimas, nagrinėtinas
ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet sprendžiant klausimą iš esmės: nagrinėdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti pareiškėjos nurodomas sužinojimo apie tam tikrą faktą aplinkybes, t.y. turi būti nustatyta, kada įpėdiniui tapo žinoma apie palikėjo nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, kuriuo prašoma papildyti paveldimo turto apyrašą. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo, būtina atsižvelgti į atitinkamo termino prasmę bei tai, kaip atitinkama materialinės teisės norma reglamentuoja įpėdinio pareigas. Būtent, 5.53 str. 7 d. numatyta įpėdinio pareiga pranešti teismui apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, kad antstolis papildytų apyrašą ir šią pareigą įstatymas sieja su pakankamai trumpu jos įvykdymo terminu- trys darbo dienos nuo šių aplinkybių sužinojimo. Taigi, šios teisės normos paskirtis- užtikrinti, kad turtą paveldint pagal apyrašą, į jį maksimaliai operatyviai būtų įtrauktas visas palikėjui priklausęs turtas ir kiti paveldėjimo turinį sudarantys objektai, todėl, tam, tikram turtui atsiardus ar paaiškėjus vėliau, negu atsirado palikimas ir buvo sudarytas apyrašas, turto apyrašas šiuo turtu turi būti papildytas, išskyrus Civilinio kodekso 5.54 str. 1 d. numatytus įpėdinio nesąžiningumo atvejus. Tuo tarpu netgi ir Civilinio kodekso 5.54 str. 2 d. numato galimybę skirti terminą apyrašui papildyti, jeigu į apyrašą ne visas turtas įrašytas ne dėl įpėdinio kaltės. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jo sprendžiant apyrašo papildymo klausimą, esminė aplinkybė yra ne terminas, per kurį įpėdinis kreipėsi dėl apyrašo papildymo, o tai, ar įpėdinis elgėsi sąžiningai sudarant apyrašą, įtraukiant į jį turtą, skolas ir kt. .
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsisakymas priimti pareiškimą papildyti turto apyrašą dėl Civilinio kodekso 5.53 str. 7 d. nustatyto termino praleidimo bei termino praleidimo fakto konstatavimas pareiškimo priėmimo stadijoje, yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis naikinama (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330, 338 str.), o pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.