Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-499-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1S-499-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01657-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-499-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01657-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. D. B. taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nu­tar­timi subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 26 d., pabaiga – 2020 m. liepos 25 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­tarimą. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad lygtinai paleistas nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals. .Skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra neprie­kaištingas. Per baus­mės atlikimo laiką nustatyta, kad buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuo­bauda paskirta nebuvo, penkis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąly­go­mis. Vykdant Komisijos nustatytas rekomendacijas, nuteistasis per rekomendacijų įgy­ven­dinimo laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėp­sis, ar darys naujus nusikaltimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuteistasis pristatė pažymą, kad esant galimybei darbinę veiklą tęs UAB „E.“. Bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos.Skunde taip pat teigiama, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 45 balai iš 168 galimų balų, pradinis ver­tinimas nustatė 79 balus. Likusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dalis yra sta­­tinė, kuri sudaro 40 balų. Lygtinis paleidimas galimas ne tik esant žemai rizikos grupei, bet ir vidutinei. Nuteistasis už gaunamą algą dengia civilinius ieškinius. Taigi teismo iš­va­dos, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti, yra visiškai nepa­grįsta. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje, dėl ga­li­mo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama, nėra pažeidimas, nėra nuobaudos forma ir negali būti vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas.Kaip matyti iš socialinės tyrimo išvados, ankstesnė nusikalstama patirtis įtakos nuteistojo el­gesiui neturi. Nuteistasis vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteis­ta­sis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja ne tik su šeimos nariais, turi bendravimo ratą už pataisos įstaigos ribų. Nebuvo tinkamai teismo įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. tin­kamos gyvenimo sąlygos laisvėje, išsilavinimas, darbas; teigiamos nuostatos pareigūnų bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; socialiniai ryšiai su arti­mai­siais, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio var­to­jimo nebuvimas. Nuteistasis sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis bū­da­mas probuojamas galėtu gauti didesnes pajamas, ir greičiau padengti civilinius ieš­ki­nius.Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Pataisos įstaigoje alkoholio, narkotikų vartojimo faktų nenustatyta. Iki nuteisimo alkoholį vartojo saikingai. Nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio taisyklių. Dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir gailisi.Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Dėl lygtinio paleidimo taikymo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Skundžiama nutartimi at­metus Komisijos nutarimą dėl nuteistojo buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.Nuteistojo D. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­tinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo el­ge­sio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidu­tinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. B. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 44 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 19 balų. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad D. B. mąstymas ir elgesys kinta pozityviai.Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais, informacija apie teisės pažeidimus. Vertindamas D. B. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, ne planavimui, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. D. B. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, kaip jis vertina prob­lemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis nors ir apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šie duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad D. B. yra būdingas tam tikras nusikalstamas mo­delis. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis buvo svarstomas drausminėje ko­mi­sijoje. Kaip teisingai pažymima ir skunde, svarstymas nėra nuobaudos rūšis, tačiau šios ap­lin­kybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus drau­dimus. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pakeisti.Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis prieš­ta­rauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistojo D. B. minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakei­čia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiš­kias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atli­ki­mas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog D. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įs­tatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas