Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui K. P., tretiesiems asmenims UAB „Snoro lizingas“, A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.60 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje nustatyta, kad K. P. ir V. P. 2009 m. birželio 12 d. Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Atsakovas nuteistas 2010 m. gegužės 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 4 mėnesių laisvės atėmimu už tai, kad 2009 m. lapkričio 7 d., apie 17 val., Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , panaudojo fizinį smurtą A. Š. atžvilgiu ir nežymiai jį sužalojo, tai yra sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis bei kojomis nukentėjusiajam A. Š. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje ir kairės akies vokuose (b.l. 10-15). Be to, atsakovas nuteistas 2012 m. balandžio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine subendrinta bausme 1 metams 1 mėnesiui už tai, kad jis ir Ž. P., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 9 d., 10.30 val. iki 2011 m. gruodžio 12 d., 15.10 val., peiliu atitraukdami durų skląstį, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. L., iš kurio pavogė svetimą, S. L. priklausantį, turtą: namų kino sistemos „Vido“ leistuvą – 150 litų vertės, DVD leistuvą – 100 litų vertės, pledą - 20 litų vertės, 3 vnt. kilpinių rankšluosčių bendros 130 litų vertės, patalynės komplektą - 30 litų vertės. Viso pagrobė svetimo turto bendros 430 litų vertės, bei jis laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 9 d., 10.30 val. iki 2011 m. gruodžio 12 d., 15.10 val., peiliu atitraukdamas durų skląstį, įsibrovė į patalpą – butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , priklausantį S. L., iš kurio pavogė svetimą, S. L. priklausantį, turtą televizorių „Sharp“ - 300 litų vertės, lovatiesę - 50 litų vertės. Viso pagrobė svetimo turto bendros 350 litų vertės. Iš 2013-04-18 Marijampolės pataisos namų pažymos matyti, kad K. P. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2012-07-24 (b.l. 51). Atsakovas santuokos metu antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, iš ieškovės paaiškinimų, rašytinių duomenų (b.l. 10-15) nustatyta, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ją bei jos sūnų A. Š.. Ieškovė nenori gyventi santuokoje su atsakovu dėl jo girtavimo, smurtavimo, neneigia, kad bendrauja su kitu vyriškiu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, kas pripažintina lojalumo nebuvimu sutuoktiniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę toje pačioje laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Visuma aplinkybių rodo, kad tarp šalių nėra šeimos santykių. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jų santuoka nėra iširusi yra nepagrįstos, kadangi jis pats nurodė, kad ieškovė jį pataisos namuose lanko retai, iš viso buvo atvykusi jo aplankyti du kartus. Įvertinęs ieškovės, atsakovo paaiškinimus teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės – tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliems, remti vienas kitą materialiai ir moraliai (LR CK 3.27 str. 1 d.).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ji sumokės UAB „Snoro lizingas“ esamą 2696,09 Lt skolą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , užvestą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3134,16 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ naudai, nes tai yra jos asmeninė prievolė. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji prieš 2 metus paėmė vartojimo kreditą iš UAB ,,Snoro lizingas“ ir gautus pinigus panaudojo miegamojo baldams pirkti bei nuomojamo buto išlaikymo mokesčių skolai padengti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojosi nupirktais miegamojo baldais, be to, atsakovas pripažįsta, kad ieškovės paimta vartojimo paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti kreditorinį įsipareigojimą UAB ,,Snoro lizingas“ kaip solidarią ieškovės ir atsakovo prievolę (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2d.).

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo V. P. ir K. P. solidariai sumokės esamą 462,37 Lt skolą A. J. pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , užvestą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-16 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1564,89 Lt solidarios skolos išieškojimo A. J. naudai. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka. Ieškovė bei trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje nurodė, kad 462,37 Lt skola jam yra padengta, tačiau byloje nėra skolos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl yra pagrindas pripažinti kreditorinį įsipareigojimą A. J. kaip solidarią ieškovės ir atsakovo prievolę.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalindamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Taikant tik lingvistinį aiškinimo metodą CK 3.119 straipsnio reikalavimų įvykdymas galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas).

Atsakovas prašo priteisti 700 Lt piniginę kompensaciją, kurios dydį sudaro pusė įsigytų baldų vertės. Atsakovas ieškovės nupirktus baldus vertina 1400 Lt suma. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad baldų vertė buvo iki 1100 Lt, o šiuo metu baldus ji įvertino 500 Lt suma. Kadangi ieškovė baldus įsigijo tenkinti šeimos poreikiams, baldai priklauso abiems sutuoktiniams. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad baldai šiuo metu yra pas ieškovę. Byloje šalys nepateikė baldų įsigijimo dokumentų ir jų įgijimo vertės, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad baldai buvo pirkti prieš atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, jais abi šalys naudojosi, baldai šiuo metu nėra nauji, todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytą baldų įgijimo kainą 1100 Lt, baldų vertė mažintina ketvirtadaliu iki 825 Lt. Santuokoje įgytas turtas padalintinas ieškovei priteisiant baldus – lovą ir fotelį, o atsakovui – 412,50 Lt piniginę kompensaciją.

Nutraukiant santuoką, sutuoktinių pavardžių klausimą reguliuoja CK 3.69 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi tam, kad ieškovei galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų. Atsakovas nesutiko su reikalavimu palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę, prašė palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, šalys santuokoje nėra susilaukę vaikų, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „Š.“.

Bylinėjimosi išlaidos byloje yra: žyminis mokestis – 358 Lt (143 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 143 Lt už reikalavimus dėl skolos pripažinimo kreditoriams, 72 Lt už turto padalijimą ir kompensaciją), ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 367,56 Lt. Ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 17), todėl ji visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Ieškinys tenkinamas iš dalies (60 %), todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kas sudaro 250,50 Lt (71,50 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 143 Lt už reikalavimus dėl skolos pripažinimo kreditoriams, 36 Lt už turto padalijimą ir kompensaciją) (LR CK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinos valstybei ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (60 proc.), kas sudaro 220,54 Lt. (CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 21,60 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2009 m. birželio 12 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. P. palikti ikisantuokinę pavardę ,,Š.“, o K. P. - ,,P.“

Pripažinti, kad piniginė prievolė kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , užvestą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) , yra solidari V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad piniginė prievolė kreditoriui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) , užvestą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-16 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą – išskleidžiamą sofą-lovą ir miegamąjį fotelį, 825 Lt vertės.

Priteisti K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 412,50 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą.

Priteisti iš K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,50 Lt žyminio mokesčio ir 21,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 220,54 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.