Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 10 MGL (376,6 eurų) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. balandžio 29 d., apie 19.50 val., Vilniuje, Stepono Batoro g., ties posūkiu į Pūčkorių piliakalnį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu, 2023 m. balandžio 29 d. 19.30 val., nustatė 2, 91 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu, 2023 m. balandžio 29 d. 19.50 val., nustatė 2,76 promilių girtumą.

Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. važiavo automobiliu „Audi A6“, valstybinių numerių nežino, būdamas išgėręs, jis labai gailisi ir visiškai prisipažįsta, vairuotojo pažymėjimo neturi, jis seniai atimtas, apie 10 metų, bet vairavimo įgūdžių neprarado. 2023 m. balandžio 29 d., dienos metu, kartu su pažįstamu K. J. ir jo pažįstama drauge, kurios nei vardo nei pavardės nežino, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė apie 0,7 litro butelį degtinės, kiek išgėrė kiti, jis pasakyti negali, nežino, bet galimai panašiai. Vartojo alkoholinius gėrimus miške, netoli Pūčkorių piliakalnio, Vilniuje. Kadangi pažįstamas, vardu K. J., jau miegojo, jis nusprendė atsisėsti už jam priklausančio automobilio „AUDI A6“, valstybinių numerių pasakyti negali, važiuoti namo. Pats automobilio šeimininkas sėdėjo minėto automobilio gale, o jam nepažįstama mergina priekyje. Pravažiavus apie 5 kilometrus, važiuodamas Vilniuje, Stepono Batoro g., ties posūkiu į Pūčkorių piliakalnį, jis susidūrė su kitu automobiliu. Nuo susidūrimo automobilis atsitrenkė į kelio atitvarą. Dėl minėto įvykio niekas nenukentėjo. Kažkas iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas girtumo laipsnis, pūtė du kartus, įpūtė, atsimena, pirmu įputimu 2,91 promiles, antru putimu 2,76 promiles. Automobilio šeimininkas K. J. retkarčiais jam leisdavo vairuoti jam priklausantį automobilį, apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo jis niekam nesakė ir K. J. apie tai nieko nežinojo. Dėl to, kad vairavo minėtą automobilį labai gailisi.

Be A. U. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų G. S., K. J. parodymais, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. U. 2023 m. balandžio 29 d., apie 19.50 val., Vilniuje, Stepono Batoro g., ties posūkiu į Pūčkorių piliakalnį, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 2,76 promilių girtumą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. U. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su bausme ir rūšimi sutinka, prašo išdėstyti bausmę metams.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. U. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. U. – nebaustas administracine tvarka, teistas (teistumas išnykęs). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo A. U. prašymą, nustato jam 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. U. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. gegužės 2 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. A. U. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš 2023 m. kovo 23 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo – K. J. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. nurodė, kad vartojant alkoholinius gėrimus prie automobilio jis užmigo ant savo automobilio galinės sėdynės. Atsibudo minėtame automobilyje tuomet, kai pamatė policijos pareigūnus. Jis nesuprato, kas nutiko, jį pažadino. Tik vėliau sužinojo, kad A. U. važiavo jam priklausančiu automobiliu ir atsitrenkė į kitą automobilį, nuo ko automobilis atsitrenkė į kelio aitvarą. Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „AUDI A6 Avant 1.9 TDI“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 1 042,80 Eur, kaina su PVM – 1 320 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. U. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 320 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti A. U. 12 mėnesių terminą sumokėti baudą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. U. automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.