Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
1A-351-290/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
E. G., S. B., A. K.
Advokatai
Saulius Majauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15305-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui,nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 18 d., 19.20 val. iki 2017 m. liepos 19 d. 16.05 val. (1 para) ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 18 MGL dydžio, t. y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 18 MGL dydžio, t. y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl nuteistųjų S. B. ir A. K. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 19.15 val., neturėdamas tikslo platinti, prie namo, esančio Kaune, Jaunųjų talkininkų g. 15, iš A. K. neteisėtai įsigijo 0,646 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2017 m. liepos 18 d., apie 19.20 val., gabeno su savimi Kauno miesto gatvėmis iki Rusų g. ir Ringuvos g. sankryžos, Kaune, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti – bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino paskirtas bausmes, kas lėmė, jog buvo paskirta neteisinga subendrinta bausmė. Paskirta galutinė bausmė prieštarauja teisingumo principui, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, be to, teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė nuo kada vykdoma šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė. Teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai taikė bausmių bendrinimo būdą – sudėjimą, kas lėmė, jog buvo paskirta per griežta galutinė bausmė. Šis bausmių bendrinimo būdas yra griežčiausias ir skiriant bausmę palieka tik materialią, bet ne procedūrinę bausmės individualizavimo galimybę. Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant galutinę subendrintą bausmę (parenkant bausmės subendrinimo būdą). Neįvertinta tai, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, t. y. jog padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra mažiau pavojingas nei nusikaltimas. Be to, šia nusikalstama veika kitiems asmenims žala nebuvo padaryta. Taip pat pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Neatsižvelgta į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nebuvo pažeidęs jam skirtų įpareigojimų, testai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo neigiami. Baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio buvo pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, buvo padarytas panašiu laikotarpiu kaip ir nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu. Naujų nusikalstamų veikų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepadarė, kas rodo, jog beveik atlikta 2 metų lygtinio atidėjimo bausmė jam padarė poveikį (iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos priimant šį nuosprendį buvo likę 4 mėnesiai). Be to, neįvertinta tai, jog teisme paaiškino, kad buvo teistas už tai, kad padėjo draugui įsigyti narkotinių medžiagų, neatsižvelgta, kad iki priimant Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį, iki tol jis nebuvo teistas.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad neįvertinta ir jo asmenybė, t. y. jog yra vedęs, su sutuoktine L. G. augina du mažamečius sūnus, yra dirbantis. Nuo 2007 m. liepos 7 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos cecho vielos tinklų padalinyje, rozečių operatoriumi. Be kita ko, charakteristikoje pažymima, jog savo darbą atlieka tinkamai, pravaikštų ar drausminių nuobaudų nėra turėjęs, charakterizuojamas kaip ramaus charakterio, darbštus ir draugiškas žmogus, gerai sutariantis su kolegomis. Taigi, visiškas bausmių sudėjimas lėmė tai, kad buvo paskirta per griežta, galutinė subendrinta bausmė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo principų. Maža to, kaip matyti, šį bausmių bendrinimo būdą teismas taikė formaliai, visiškai nemotyvavo kodėl būtent taiko visišką bausmių sudėjimą, o ne dalinį bausmių sudėjimą, kuris yra savo pobūdžiu švelnesnis, pagrindžiamas didesne bausmės individualizavimo galimybe.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmių bendrinimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skundu prašoma Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ne visiško, o dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu.

9. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

10. Skirdamas nuteistajam E. G. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, tačiau jis dirba, kitiems asmenims žala nebuvo padaryta, todėl jam parinkta bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį nustatant ženkliai mažesnį nei bausmės už baudžiamuosius nusižengimus vidurkis. Be to, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 64 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo E. G. asmenybės pavojingumą.

11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Svetlana JurgaitienėJurgis KiškisValdas Vitunskas