Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. J. 2024 m. kovo 29 d. apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – artimajam giminaičiui – motinai D. K. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: minėto buto kambaryje rankomis sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius motinai D. K. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai D. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinio momens srityje, pereinant į pakaušio dešinę pusę, dešinio antakio išoriniame krašte, dešinės mentės srityje, kairės mentės srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kairės akies intraokulinio lęšio dislokaciją, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog D. K. yra jo motina. 2024 m. kovo 29 d. apie 21 val. jis neblaivus atėjo pas motiną į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu motiną pastūmė, ji nugriuvo ant lovos. Tuomet jai sudavė rankomis smūgius į galvos sritį. Motinai nuo lovos nukritus ant grindų, sudavė jai dar rankomis smūgius. Pripažįsta, kad galėjo motinai suduoti 6 smūgius. Netrukus į įvykio vietą atėjo jo dukra P. J. ir jo sutuoktinė V. J., todėl jis iš įvykio vietos pasišalino. Pripažįsta, jog dėl panaudoto fizinio smurto motinai D. K. sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2024 m. kovo 29 d. apie 21 val. jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste atėjęs neblaivus sūnus S. J. pradėjo priekaištauti dėl bute besilankančių vyrų. Sūnus S. J. suėmęs jai už drabužių ties krūtinės sritimi, nutempė ją iš koridoriaus į miegamąjį kambarį bei, pargriovęs ant grindų, sudavė rankomis apie 7 smūgius į galvos sritį. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Garsiai šaukė pagalbos. Netrukus į įvykio vietą atėjo vaikaitė P. J., todėl sūnus iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį pranešė specialiosioms tarnyboms. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į ligoninę. Dėl patirto smurto susidarė veido srityje sužalojimai. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. K. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio momens srityje, pereinant į pakaušio dešinę pusę, dešinio antakio išoriniame krašte, dešinės mentės srityje, kairės mentės srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kairės akies intraokulinio lęšio dislokacija galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl padarytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš Alytaus apskrities VPK RS pareigūno E. L. 2024 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Įvykio vietoje rastas smurtą patyręs asmuo - D. K., kuri paaiškino, jog jos atžvilgiu smurtavo sūnus S. J. – sudavė rankomis smūgius į galvos sritį, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą ir padarydamas veido ir galvos srityje sužalojimus. D. K. veido ir galvos srityse matėsi sužalojimo požymiai. Smurtu įtariamam asmeniui S. J. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Įvykis filmuotas policijos įstaigos vaizdo fiksavimo kameromis (Body).

Liudytojos V. J. ir P. J., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškai S. J. ir D. K.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji D. K. yra kaltinamojo S. J. motina. Tiek kaltinamasis S. J., tiek ir nukentėjusioji D. K. patvirtino, jog 2024 m. kovo 29 d. kaltinamasis smurtavo prieš motiną D. K. – sudavė rankomis ne mažiau kaip 6 smūgius motinai D. K. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo S. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai D. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis S. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei šios bausmės trukme. Nukentėjusioji D. K. taip pat sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. J. neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, neteistas. S. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. J. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo S. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl S. J. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis S. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 30 d. Šis laikas įskaitomas į S. J. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras siūlo S. J. skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, teismas sumažina įpareigojamų dirbti valandų skaičių, tačiau šio įpareigojimo įvykdymui skiria trumpesnį, nei laisvės apribojimas, laikotarpį, t. y. tris mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. kovo 30 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam S. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti S. J.

Išaiškinti S. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti S. J., jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.