Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-2215-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2A-2215-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33022-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
G. K., UAB „Imexpo“
Ieškovas
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2215-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33022-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 35.5.; 50. 9.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutės Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB bankas (AB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams UAB „Imexpo“ ir G. K. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Imexpo“ ir G. K. 3892,17 Lt skolos, kurią sudaro 354,64 Lt palūkanų, 63,84 Lt delspinigių, 3473,69 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „Imexpo“, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo G. K., taip pat bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų. Nurodė, kad 2008-01-09 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Imexpo“ buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-010172, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teise automobilį Mercedes-Benz E 320 T, (duomenys neskelbtini), ir perdavė jį UAB „Imexpo“ valdyti ir naudoti už užmokestį. 2008-01-10 ieškovas ir atsakovas G. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS2008-010172, pagal kurią atsakovas G. K. įsipareigojo atsakyti ieškovui, jei skolininkas UAB „Imexpo“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010172. 2009-07-09 minėta lizingo sutartis buvo nutraukta. Nurodė, kad UAB „Imexpo“ nevykdžius savo piniginių prievolių, ieškovas taip pat kreipėsi ir į solidarųjį skolininką – laiduotoją G. K. dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo bei nuostolių atlyginimo už skolininką, tačiau nei skolininkas, nei laiduotojas gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, nebuvo suderintas ir kitoks prievolių vykdymo būdas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas G. K. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė ieškovo ieškinį atmesti, teismo preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad atsakovas sutinka ieškovui padengti 354,64 Lt palūkanų, 63,84 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 3473,69 Lt, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Imexpo“. Nurodė, kad atsakovas pasinaudojo sutartine teise nutraukti sutartį ir grąžino ieškovui automobilį. Paaiškino, jog ieškovas netinkami aiškino sutarties nuostatas, nes sutartį nutraukė pats atsakovas, o ne ieškovas. Atsakovai negali atsakyti už ieškovo veiksmus realizuojant automobilį, nes atsakovai nedalyvavo vertinant šį automobilį, nustatant jo kainą bei vykdant pirkimą. Ieškovas neturėjo prievolės organizuoti turto perdavimo per tarpininkus, tai buvo jo sprendimas, kurio ieškovas nederino su atsakovais.

Ieškovas atsiliepimo į prieštaravimus nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-24 galutiniu sprendimu paliko galioti 2013-10-09 preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Imexpo“ ir G. K. 3 473,69 Lt nuostolių, 354,64 Lt palūkanų, 63,84 Lt delspinigių ieškovo AB SEB bankas naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Imexpo“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3892,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo G. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3892,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovai sutartimis nustatytais terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų. 2008-01-09 Finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-010172-01 18.6.4. punkte numatyta, kad dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti lizingo gavėjo atlyginti tokio dydžio nuostolius, kurių suma atstatytų lizingo davėją į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs tinkamo sutarties vykdymo atveju. Laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip (CK 6.81 str. 1-2 d.). Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, šioje byloje klausimas nebuvo keliamas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovams atlyginti patirtus nuostolius iš turto pardavimo yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė, kad buvo realių galimybių parduoti transporto priemonę didesne nei parduota kaina. Atsakovai neįrodė lizinguoto turto pardavimo kainos nepagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovas yra bendrovė, kuri teikia finansines paslaugas vartotojams, ji neturi sąlygų turto vertinti ir teikti kitas paslaugas, todėl jas perka pas kitus paslaugų tiekėjus, o nurodytos išlaidos yra ieškovo nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.205 str. nuostatas sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, todėl byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovams pagal LR CK 6.567, 6.574 str. nuostatas atsirado prievolė sumokėti ieškovui sutartyje (3.3 p.) nustatytas palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu (CK 6.245 – 6.249 str. str.). Teismas priteisdamas ieškovui nuostolius nevertino ir nepasisakė dėl civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Paaiškino, jog pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų buvimo faktą tenka ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartyse nustatytų sąlygų. Teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius vienos iš būtinos sąlygos, atsakovams civilinė atsakomybė negalėjo kilti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi vien tik ieškovo pateiktais įrodymais ir nesivadovavo apelianto teismo posėdžio metu pateiktais argumentais. Nurodo, kad teismas nesurinko pakankamai įrodymų ir neįsitikino, ar ieškovas gavęs iš UAB „Imexpo“ grąžinamą automobilį pagal Lizingo sutartį, tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį ir ėmėsi visų objektyvių ir sąžiningų veiksmų rinkos kainomis realizuojant atsakovo grąžintą automobilį. Byloje nėra jokių duomenų apie parduoto lizingo dalyko rinkos kainos nustatymą, skelbiamus pardavimus siekiant gauti didžiausią kainą.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą teismui pateikė remdamasis Finansinio lizingo sutartimi, kurios Bendrosios dalies 18.6, 18.6.4 punktuose numatyta teisė ieškovui nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvę, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovas nurodo materialinės teisės normą, kuria jis remiasi, reikšdamas reikalavimą teismui, t.y. CK 6.574 straipsnį ( ieškininiame pareiškime padaryta klaida, nurodant vietoje Civilinio, Civilinio proceso kodeksą) . Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tenkindamas ieškovo reikalavimus remiantis CK 256 straipsnio 1 dalimi, 6.213 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.574 straipsniu. Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas turėjo taikyti ir CK 6.245-6.249 straipsniuose nurodytas nuostatas, nenurodo, dėl kokios priežasties teismas turėjo taikyti šias teisės normas, kurios reglamentuoja deliktinę atsakomybę tarp šalių, nors šiuo atveju šalis siejo sutartiniai santykiai. Tuo atveju, kai tarp šalių buvo sutartiniai santykiai, šalių atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą taikoma remiantis sutartimi, bei teisės normomis, kurios reglamentuoja sutartinius santykius, kurie susiklostė tarp šalių.

CK IV dalyje numatytos nuostatos atskiroms sutarčių rūšims, XXX skyrius reglamentuoja Lizingo ( finansinės nuomos ) teisinius santykius. Tarp šalių buvo sudaryta automobilio Mersedes –Benz E 230 T finansinio lizingo sutartis, ginčo byloje dėl to, ar tokia sutartis buvo sudaryta, nėra, todėl santykiams, susiklosčiusiems tarp šalių po to, kai atsakovas nesumokėjo lizingo įmokų, taikomos šio CK XXX skyriaus nuostatos, todėl teismas neturėjo pareigos nustatyti atsakovo kaltę dėl pasekmių, kurios atsirado, nutraukus lizingo sutartį, atsiradimo.

Teismas nustatė atsakovo G. K., kaip laiduotojo, neteisėtus veiksmus, t.y. tą aplinkybę, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo, nurodė šią išvadą pagrindžiančius įrodymus, esančius b. l. 16,17, 80. G. K. pranešimas dėl laidavimo sutarties vykdymo buvo išsiųstas 2012-10-19, jame nurodyta , kad ieškovas, susigražinęs ir realizavęs Lizingo sutartyje nurodytą turtą, patyrė 2 873,69 Lt nuostolių ir turėjo 600 Lt papildomų išlaidų, susijusių su lizinguoto turto paruošimu pardavimui per tarpininkus, iš viso 3 473, 69 Lt, šiuos nuostolius atsakovas turi atlyginti remiantis sutarties 19 skirsnyje nustatyta tvarka. Be to, šiame rašte nurodyta, kad, remiantis Laidavimo sutarties 3.1 punktu, atsakovas G. K. privalo sumokėti įsiskolinimą dėl nesumokėtų palūkanų, delspinigių ir turto realizavimo nuostolius. Atsakovas nenurodė, kad šis ieškovo reikalavimas būtų nepagrįstas, nenurodė, jog šių sumų jis neprivalo mokėti. Sumų, kurias pagal sutartį ar įstatymą privalo mokėti skolininkas nemokėjimas yra neteisėtais veiksmais, todėl prašymas priteisti šias sumas ieškovo buvo įrodytas.

Atsakovas nurodė, jog teismas nesurinko pakankamai įrodymų ir neįsitikino, ar ieškovas, gavęs iš UAB „Imexpo“ grąžinamą automobilį pagal Lizingo sutartį, tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį ir ėmėsi visų objektyvių ir sąžiningų veiksmų rinkos kainomis realizuojant atsakovo grąžintą automobilį. Byloje nėra jokių duomenų apie parduoto lizingo dalyko rinkos kainos nustatymą, skelbiamus pardavimus, siekiant gauti didžiausią kainą. Atsakovas nurodė, jog jis neturėjo objektyvių galimybių pateikti teismui įrodymų apie lizingo dalyko rinkos kainas bei pardavimo kainos pagrįstumą, kad teismas turėjo surinkti šiuos įrodymus. Išvada dėl grąžinto turto rinkos kainos galėjo būti pateikta teismui tokį įrodymą gaunant iš turto vertintojų, ar pateikus prašymą byloje paskirti turto vertinimo ekspertizę. Atsakovas galėjo pateikti šiuos įrodymus, reikšti prašymą dėl ekspertizės, nors lizingo dalykas - automobilis buvo perduotas ieškovui prieš du metus iki kreipimosi į teismą dienos. CPK 12 straipsnis numato, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Aplinkybė, kurią nurodo atsakovas - kad turtas buvo parduotas ne už rinkos kainą, nurodyta atsakovų, todėl jų pareiga buvo pateikti šios aplinkybės įrodymus.

Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra reikalingos specialios žinios, kad nėra būtina išvada dėl automobilio rinkos kainos jo perdavimo ieškovui metu. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad šios kategorijos bylose šią kainą nustatyti visais atvejais būtina, kad grąžintas automobilis turėjo būti parduotas už rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškose bylose nėra suformuota teisminė praktika dėl aplinkybės, kad atsiradusių nuostolių lizingo davėjui dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į parduoto turto rinkos kainą, teismo neskyrimas turto vertinimo ekspertizės byloje pripažintinas pagrįstu veiksmu, atitinkančiu CPK 7 straipsnio nuostatą siekti, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo mėn. 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė