Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-10 · Byla Nr. Iv-3268-561/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
Iv-3268-561/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01456-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3268-561/11(Proceso Nr. 3-61-3-01456-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.8. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-10-10Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės bei Veslavos Ruskan, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui L. D., pareiškėjo atstovei L. G., atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į užimamas pareigas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011-06-15 įsakymą Nr. P-135 ir grąžinti L. D. į užimamas pareigas.

Pareiškėjas L. D. savo reikalavimus pagrindė tuo, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 07-1-501-11, kurioje jam pareikšti įtarimai pagal LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. 2011-03-30 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o 2011-03-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymu L. D. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos viršininko pareigų 3 mėnesių laikotarpiui. 2011-06-14 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nutarimu panaikino L. D. paskirtą procesinio poveikio priemonę –laikiną nušalinimą nuo pareigų. Nutarime nurodyta, kad šiuo metu ikiteisminiame tyrime yra atlikta dauguma būtinų tyrimo veiksmų, L. D. savo noru atvyko duoti parodymų, pilnai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Be to, nuteistasis V. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Prokuroras pažymėjo ir tai, kad L. D. nusikalstama veika nebuvo siekta materialinės naudos, nusikalstamą veiką jis padarė eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o šiuo metu eina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos viršininko pareigas.

Šalies argumentai

L. D. paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-06-15 įsakymas Nr. P-135, kuriuo L. D. buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2011-06-15 iki baudžiamojo proceso jo atžvilgiu nutraukimo arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 str. 1 dalis numato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. BPK 157 str. 5 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė nebereikalinga.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė, padarius nusikaltimą, ir teistumas siejamas su įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu L. D. prokurorui yra pateikęs prašymą atleisti jį pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis (šiuo pagrindu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nelaikomas teistu).

L. D. pabrėžė, kad, nors Tarnybos Kalėjimų departamente statuto (toliau – Statutas) 28 str. 1 d. 2 punktas, 2 d. 4 punktas numato direktoriui teisę, bet ne pareigą, nušalinti jam pavaldų pareigūną nuo užimamų pareigų, jei jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pažymėtina, kad BPK turi aukštesnę juridinę galią nei Statutas. Todėl Kalėjimų departamento direktorius, savo įsakymu nušalindamas L. D. nuo pareigų, neturėjo tam jokio pagrindo. L. D. nušalinimas nuo užimamų pareigų apriboja jo kaip asmens veiksmų laisvę ir teises, t. y. šiuo metu jam apribota teisė į darbą, L. D. neturi jokių pajamų, negali vykdyti mokestinių įsipareigojimų ir nėra socialiai apsaugotas. Būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas darbą, jis negali pasinaudoti nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarka, nors tą teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio nuostatos. Savo įsakymu Kalėjimų departamento direktorius apribojo ne tik L. D. teises ir laisves, bet ir sudarė problemines sąlygas jo šeimos gyvenimo kokybei bei pažeidė jo kaip žmogaus orumą.

Šalies argumentai

L. D. paaiškino, kad įsakymas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, numato asmeniui tam tikras teises ir pareigas, todėl laikytinas individualiu administraciniu aktu ir turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 dalyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus (turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija). Įsakyme dėl nušalinimo nuo pareigų turi būti nurodyti ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindas. Kalėjimų departamentas turi ne tik teisę priimti įsakymą dėl nušalinimo, tačiau ir pareigą priimti pareiškėjui realiai suvokiamą sprendimą. Skundžiamame įsakyme nušalinti L. D. nuo užimamų pareigų nėra nurodyti tokio sprendimo motyvai. Tokie įsakymo trūkumai yra esminiai ir pakankami, kad būtų konstatuotas tokio akto neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas L. D. bei jo atstovė patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo L. D. skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad Kalėjimų departamentas, gavęs 2011-03-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuria L. D. laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų trijų mėnesių laikotarpiui, ir kurios vykdymas pavestas Kalėjimų departamentui, 2011-03-31 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-91 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ nušalino L. D. nuo užimamų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininko pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. 2011-06-14 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nutarimu panaikino L. D. paskirtą procesinio poveikio priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Kalėjimų departamento direktorius, 2011-06-15 gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-501-11 medžiagoje L. D. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir kad L. D. yra įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotoju, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentą, nusprendė, vadovaujantis Statuto 28 str. 1 d. 2 punktu, 2 d. 4 punktu, nušalinti L. D. nuo pareigų, nuo 2011-06-15 iki baudžiamojo proceso jo atžvilgiu nutraukimo arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nušalinimo pagrindu laikant tai, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininkui L. D. ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-501-11 medžiagoje pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad BPK 157 straipsnyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, skiriama, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o Statuto 28 str. 2 d. 4 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus teisė nušalinti pareigūną nuo pareigų, „jei jis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statutas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas ir Kalėjimų departamento direktorius priima sprendimus, vadovaudamasis įstatymu (Statutu). Statuto 28 str. 2 d. 4 punkto pagrindu Kalėjimų departamento direktoriui suteikiama teisė nušalinti pareigūną nuo pareigų vien tuo pagrindu, kad jis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Šia teise Kalėjimų departamento direktorius pasinaudojo, priimdamas skundžiamą 2011-06-15 įsakymą Nr. P-135 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ ir BPK nuostatų nepažeidė. Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-06-15 įsakymas Nr. P-135 atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio įsakymo nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Kalėjimų departamento atstovas nesutiko su pareiškėjo L. D. skundu ir prašė L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje yra kilęs ginčas, ar Kalėjimų departamento direktorius teisėtai ir pagrįstai 2011-06-15 priėmė įsakymą Nr. P-135, kuriuo L. D., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininkas, buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2011-06-15 iki baudžiamojo proceso jo atžvilgiu nutraukimo arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-501-11, kurioje L. D. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 225 str. 2 dalį, 226 str. 1 dalį bei 227 str. 2 dalį, 2011-03-30 L. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011-03-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi L. D. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininko pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. Vykdant 2011-03-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuria L. D. laikinai nušalintas nuo užimamų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininko pareigų trijų mėnesių laikotarpiui, 2011-03-31 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-91 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ L. D. buvo nušalintas nuo užimamų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininko pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. 2011-06-14 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nutarimu panaikino L. D. paskirtą procesinio poveikio priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Kalėjimų departamento direktorius, 2011-06-15 gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros raštą Nr. 5.10-1458 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-501-11 medžiagoje L. D. pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 dalyje bei 300 str. 1 dalyje, ir kad L. D. yra įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotoju, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentą, nusprendė, vadovaudamasis Statuto 28 str. 1 d. 2 punktu, 2 d. 4 punktu, nušalinti nuo pareigų 2011-06-15 L. D., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininką, iki baudžiamojo proceso jo atžvilgiu nutraukimo arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nušalinimo pagrindu laikant tai, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininkui L. D. ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-501-11 medžiagoje pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 dalyje bei 300 str. 1 dalyje.

Statuto 28 str. 1 d. 2 punktas numato, kad nušalinti nuo pareigų įsakymu turi teisę Kalėjimų departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnus – Kalėjimų departamento direktorius.

Statuto 28 str. 2 d. 4 punktas numato, kad pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jei jis įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Statuto 28 str. 4 dalis numato, kad pareigūnas turi būti nušalintas nuo pareigų ir BPK nustatytais atvejais.

BPK 157 straipsnyje yra numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, kuri skiriama, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnų nušalinimą nuo pareigų, analizę, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo besąlygiškai tapatinti ir sieti BPK numatyto pareigūno nušalinimo nuo pareigų ir Statute numatyto pareigūno nušalinimo nuo pareigų, t. y. teismas daro išvadą, kad BPK 157 str. 5 dalyje numatytas laikino nušalinimo nuo pareigų panaikinimas, kai ši priemonė nebereikalinga, nėra įpareigojimas Kalėjimų departamentui priimti analogišką sprendimą, vadovaujantis Statutu. Statute numatyta pareigūno nušalinimo nuo pareigų įstatyminė norma yra savarankiška, suteikianti Kalėjimų departamento direktoriui teisę nušalinti pareigūną nuo pareigų, jei jis įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas skundžiamą 2011-06-15 įsakymą Nr. P-135, BPK nuostatų nepažeidė.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas pagrįstai vadovavosi Statuto 28 str. 2 d. 4 punktu, nušalindamas L. D. nuo pareigų, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su L. D. pareikštais įtarimais, padarius nusikalstamas veikas, t. y. tai, kad L. D. įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir suklastojęs dokumentą, kad Kalėjimų departamentas tinkamai atsižvelgė į L. D. pareigas, nuo kurių L. D. buvo nušalintas (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos III valdybos viršininkas), į šių pareigų svarbą bei galimybę nekompromituoti Kalėjimo departamento sistemos, todėl teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas, nušalindamas L. D. nuo pareigų Statute numatytais pagrindais, nepažeidė L. D. teisių bei nesuvaržė jo laisvių (dirbti, gauti apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu, gauti socialinę paramą, gauti nemokamą medicininę pagalbą, užtikrinti jo šeimos gyvenimo kokybę).

Motyvuojamoji dalis

VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.), o pats aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas ginčo sprendimą nušalinti L. D. nuo pareigų pagrindė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvavo, nurodydamas minėto sprendimo pagrindus, t. y. nurodė konkrečias Statuto normas bei tai, kad L. D. yra pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas ginčo įsakymą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nušalinimą nuo užimamų pareigų, objektyviai vertino ginčo aplinkybes, todėl pareiškėjo L. D. skundas, prašant panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-06-15 įsakymą Nr. P-135, kuriuo L. D. buvo nušalintas nuo pareigų, ir grąžinti L. D. į užimamas pareigas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo L. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan