Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r., LR pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas – aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda; ( dekl. gyv. vieta –(duomenys neskelbtini), Klaipėda ), teista: 2009-02-04 pagal LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. – LR BK 222 str. 1 d. – 30 MGL (3750 litų) bauda ; LR BK 220 str. 1 d. – 15 MGL (1875 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė - 35 MGL ( 4375Lt), kaltinama pagal LR BK 176 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kaltinamoji V. Š. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tai yra darbdaviu ir atsakinga už darbų saugą, pažeidė: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, kad įmonėse privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 p. reikalavimus, kad jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys turi būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje; techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 p. reikalavimus, kad mašinų judomosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengtos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurio gali įvykti nelaimingi atsitikimai; dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC gamintojo instrukcijos 4. 1. p. reikalavimus, kad darbdavys yra atsakingas už savo darbuotojų, dirbančių su dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M EC, instruktavimą; 4.9.2.1 p. reikalavimus, kad nupjovimo pjūklai bei dygių pjovimo frezos yra patalpinti į apsauginius gaubtus, kurie kartu yra ir drožlių siurbimo priimtuvai, kurie privalo būti prijungti prie drožlių siurbimo įrangos; 4.3.3.3 p. reikalavimus, kad negalima naudoti pusautomačio, jei yra nuimta bent viena apsauga; 4.3.3.4 p. reikalavimus, kad operatoriui negalima įjungti pusautomačio, jei pavojaus zonoje yra pažeidžiami asmenys; 4.3.3.10 p. reikalavimus, kad pusautomačio apžiūros, remonto, įrankių keitimo metu privalu užrakinti pusautomačio įvadinį jungiklį, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y., 2006-12-13 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos apdirbimo ceche, nukentėjusiajai E. P. ir A. A. dirbant prie medienos dygiavimo linijos dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC, kurios nebuvo instruktuotos darbui su mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M EC, E. P. peiliu valant dygiavimo staklių greta frezavimo įrenginio pritvirtintą šepetį, skirtą medienos paviršiaus prieš sutepant jį klijais nuvalymui, A. A., stovėjusi prie valdymo pulto, įjungė stakles, dėl ko frezavimo velenas pradėjo suktis ir frezas užkabino nukentėjusiosios E. P. dešinę trikotažine darbo pirštine apmautą ranką ir ją traumavo. Nukentėjusiajai E. P. dėl dešinio dilbio viršutinio trečdalio trauminės amputacijos, lydimos trečio-ketvirto laipsnio šoko, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji V. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nuo 2006-08-10 iki 2009-02-17 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir taip pat buvo atsakinga už bendrovės darbų saugą, nes turi darbo saugos pažymėjimą. 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo cechą, adresu: (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., kuris 2009 m. vasario mėnesį buvo uždarytas. Ji yra susipažinusi su nelaimingo atsitikimo darbe aktu 2007-01-11 Nr.1, su nustatytais pažeidimais ir tvirtina, kad darbo priemonės buvo suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad patekti į darbo priemonių pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys, netyčia nebuvo galima. Dėl nustatyto pažeidimo 2.16 p. reikalavimo, kad „darbuotojui turi būti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų, skirtų gamybai reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti“ buvo saugus, nes pagal A. A. paaiškinimą E. P. persisvėrė per dygiavimo stakles, norėdama nuvalyti klijus nuo šepečio. Tai buvo galima padaryti apėjus stakles iš kitos pusės. E. P. buvo instruktuota įvadiniu instruktažu 2006-12-01. Tai pradinis-pirminis instruktažas darbo vietoje, tokia data nurodyta dokumentuose. Kada tiksliai ji instruktavo, pati neprisimena. Kodėl 2006-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad E. P. nedirbo, o buvo išeiginėje, negali pasakyti, nes žiniaraštį pildė P. Š.. Ji pasirašė žiniaraštį, kadangi buvo reikalinga pateikti darbo saugai. Dėl nustatyto pažeidimo, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galimais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį, paaiškina, kad E. P. turėjo dirbti standartinę užduotį, todėl nebuvo tikimybės kiekvieną dieną instruktuoti. Kiek pamena P. Š. pats mokė E. P. naudotis dygiavimo staklėmis natūroje. Ji savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes mano, kad nelaimingas atsitikimas darbe 2006-12-13 įvyko dėl A. A. kaltės, nes A. A. matė, jog E. P. tvarko dygiavimo stakles, tačiau vis tiek įjungė stakles.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kaltu neprisipažino, jos kaltė įrodyta byloje surinkta ir posėdžio metu ištirta medžiaga.

Įrodymų vertinimas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalota bendrovėje dirbusi E. P..

2007-01-12 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 konstatuota, kad E. P. kartu su A. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos apdirbimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybėje, naktinėje pamainoje. Darbuotojos darbą pradėjo 19 val. A. A. dirbo su dvipusiu mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M, o E. P. – su medienos suspaudimo įrenginiu DPK-2M. Suklijavusios ant medinio padėklo sukrautus medienos ruošinius, darbuotojos sustabdė stakles ir nuėjusios prie diskinių medienos pjovimo staklių, pasiruošė kitus medienos ruošinius tolesniam darbui – išpjaustė šakas, po to papietavo. Papietavusios darbuotojos grįžo prie pusautomatės medienos dygiavimo linijos. A. A. įjungė dygiavimo staklių valdymo pulte esančiu jungikliu pjuvenų nusiurbimo įrenginį. E. P., matydama, kad ant dygiavimo staklių greta frezavimo įrenginio pritvirtintas šepetys, skirtas medienos paviršiaus prieš sutepant jį klijais nuvalymui, apkibęs klijais, pasiėmusi nuolatos tam darbui naudojamą peilį, norėjo jį nuvalyti. Atsistojusi prie staklių toje vietoje, iš kurios buvo lengviausiai pasiekti šepetį, E. P. pradėjo jį valyti. A. A., stovėjusi prie valdymo pulto, įjungė stakles. Frezavimo įrenginio velenui staiga pradėjus suktis dideliu greičiu, freza užkabino E. P. dešinę trikotažine darbo pirštine apmautą ranką ir ją sunkiai traumavo. A. A. išjungė stakles.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. P. padaryti šie sužalojimai: dešinio dilbio viršutinio trečdalio trauminė amputacija, lydima trečio-ketvirto laipsnio šoko. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant frezavimo staklėms dešinį dilbį. Medicininiuose dokumentuose nurodytas traumos laikas – 2006-12-12 23.20 val. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes trečio-ketvirto laipsnio šokas, išsivystęs po patirtų sužalojimų yra pavojingas gyvybei (tomas 1, b.l. 13). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad E. P. kraujyje nerasta etilo alkoholio (tomas 1, b.l. 15).

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.

Kaltinamoji įvykio metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (tomas 1, b.l. 100-102). 2006-11-30 sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Š. sudarė neterminuotą darbo sutartį su E. P. staliaus darbui (tomas 1, b.l. 49).

Pagal LR Darbo kodekso 16, 24 straipsnių, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio prasmę, V. Š. buvo darbdavį (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovaujantis asmuo. Tai patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: 2005-07-11 Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedo prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos patvirtina, kad V. Š. priimama dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kasininke antraeilėse pareigose, o nuo 2006-08-10 pervesta dirbti direktorės pareigoms 4 val. per dieną, mokant 1000 Lt atlyginimą, kitos sąlygos lieka nepakitusios; 2009-02-17 akcininko sprendimu pervesta dirbti direktoriaus pavaduotoja komercijai (tomas 1, b.l. 100-102).

Darbų saugos pažymėjime B Nr (duomenys neskelbtini), išduotas 2002-11-22 reg. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad V. Š. mokėsi darbų saugos tarnybų specialisto programą (tomas 1, b.l. 62).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginėse instrukcijoseNr.1, patvirtintose 2001-09-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), IV skirsnyje „Direktoriaus atsakomybė“, 39 p., numatyta, kad direktorius atsako už: 35.2. p. darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos organizavimą bendrovėje, elektros įrenginius aptarnaujančio personalo parinkimą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymą, atestavimą ir instruktavimą, 40.p. Už savo pareigų netinkamą vykdymą direktorius atsako bendrovės vidaus darbo taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (tomas 1, b.l. 103-104).

Pagal minėto Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. kaltinamoji privalėjo užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Tačiau 2008-10-23 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) duota tokia išvada, kad: 1) 2006-12-12 apie 23.58 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos apdirbimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini),Rietavo savivaldybėje, įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota E. P., technine priežastimi buvo LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 p., Darbo įrenginių naudojimosi bendrųjų nuostatų 2.8 p., darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 1.3.7.p. bei Dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DF-2M EC atitikties deklaracijos 4.9.2.1.p. reikalavimų neįgyvendinimas, ir Dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DF-2M EC atitikties deklaracijos 4.3.3.3. p., 4.3.3.4. p., 4.3.3.10. p. reikalavimų nevykdymas. Tų reikalavimų neįgyvendinimas ir nevykdymas sąlygojo ir atliekamų darbų neatitikimą darbų saugos reikalavimams ( išvados 3 p.) (tomas 1, b.l. 25-31).

Nors pagal tyrimui pateiktą medžiagą išvadą teikiantis specialistas nustatyti, ar nelaimingo atsitikimo metu buvo įvykdyti Dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DF-2M EC atitikties deklaracijos 4.3.1. p. reikalavimai, neturėjo galimybių pasisakyti, tačiau išvados aprašomojoje dalyje (tomas 1, b.l. 29, 4 pastraipa) daro išvadą, kad įrenginio DFK – 2M freza eksploatuota be apsauginio gaubto, priešingai esant gamintojo pateiktai instrukcijai.

Todėl kaltinimo formuluotė, kad kaltinamoji nesilaikė darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 p. reikalavimų, kad jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys turi būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje bei techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 p. reikalavimų, kad mašinų judamosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengtos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurio gali įvykti nelaimingi atsitikimai.

Įrenginys DFK – 2M turi Europos bendrijų atitikties sertifikatą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas su eksploatacijos instrukcija, kurioje be bendrųjų žinių apie įrenginį pateikti duomenys apie jo komplektaciją, jo pastatymo tvarką ir pan., bei taip pat, pateikiant darbų saugos reikalavimo sąlygas (tomas 1, b.l. 63-70). Nukentėjusioji E. P. su šio įrenginio darbų saugos eksploatacijos reikalavimais nesupažindinta.

DFK – 2M eksploatacijos instrukcijoje 4.1. punkte darbdaviui yra įtvirtinta privaloma elgesio galimybė, įpareigojanti teisės norma, kad darbdavys yra atsakingas už savo darbuotojų, dirbančių su dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M EC, instruktavimą (tomas 1, b.l. 64 ).

DFK – 2M eksploatacijos instrukcijos 4.3.3.3. p., draudžia naudoti pusautomatį, jei yra nuimta bent viena apsauga. Taip pat 4.3.3.4. p. draudžia jungti pusautomatį, jei pavojingoje zonoje yra pažeidžiamieji asmenys, o įrenginio apžiūros, remonto įrankių keitimo metu privalu užrakinti pusautomačio įvadinį jungiklį (4.3.3.10. p.) (tomas 1, b.l. 66) Kaltinamoji V. Š. Valstybinei darbų saugos inspekcijai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui nepateikė įrodymų, kad nukentėjusioji E. P. ir liudytoja E. A. būtų instruktuotos saugiai dirbti su minėtu pausautomačiu.

Byloje yra pateikti duomenys, kad nukentėjusioji E. P. ir liudytoja A. A. pasirašytinai yra susipažinusios su dviem instrukcijomis – tai, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini), ir dirbantiems su dygiavimo medžio apdirbimo staklėmis (tomas 1, b.l. 52-62). Tačiau jų punktai reglamentuojantys darbuotojo veiksmus darbo metu, yra bendriniai ir nepriskirti konkrečiam įrenginiui pvz., 4.1 punktas – „ darbuotojas dirbantis su įrengimais privalo žinoti mechanizmų, jų dalių, mazgų, valdymo įtaisų, aptvarų ir apsauginių įtaisų įrengimą bei paskirtį ...„ ir t.t., tačiau duomenų, kad nukentėjusioji, liudytoja A. A. būtų buvusios supažindintos su įrenginio DFK – 2M eksploatacijos instrukcija – nėra. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad tai ir įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą.

Tie faktai nustatyti ir 2007-01-12 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotinos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Darbo priemonės konstrukcijos trūkumai-pasireškę tuo, kad techninėmis priemonėmis nebuvo užtikrintas dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M nuolat klijais apkimbantį dulkių nuvalymo šepetį valančio darbuotojo saugus buvimas toje įrenginio zonoje bei nurodomi pažeisti norminiai aktai galiję aptariamo įvykio metu: 1.1 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, 2003-07-01, Nr. IX-1672 (Žin., 2003 Nr. 70-3170), 16 str. pirmosios dalies reikalavimai: „ ( ...) Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, kur yra judančios dalys; (...) 1.2. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patv. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 ( Žin., 2000, Nr. 3-88) pirmojo priedo Minimalūs reikalavimai 2.16 p. reikalavimai: „Darbuotuojams turi būti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti, buvimas šiose vietose turi būti saugus.“ 2. Darbo atlikimas neapmokyto ir neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens - pasireiškęs tuo, kad A. A., dirbusi su dvipusiu medienos dygių pjovimo pusautomačiu, nebuvo mokyta, kaip saugiai su juo dirbti, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, su kuriomis ji pasirašytinai supažindinta, nenurodyta, kad negalima įjungti įrenginio, kai kitas darbuotojas yra pavojingoje įrenginio zonoje bei pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, 2002-06-04, Nr. IX-926 ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), 270 str. pirmosiosios dalies reikalavimai, kad: „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar ) neistruktuotas saugiai dirbti“ ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patv. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-12 įsakymu Nr. 102 ( Žin., 2000, Nr. 3-88), 23.1 p. reikalavimai: „23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1 kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį.“ (tomas 1, b.l. 33-34).

Kaltinimo apimties pagrįstumą patvirtina nukentėjusios, liudytojų apklausos:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. parodė, kad ji nuo 2006-12-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose. Pamainoje ji visą laiką dirbo kartu su A. A., kuri dirbo su dvipusiu mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M. Ji dirbo su medienos suspaudimo įrenginiu DPK-2M. Apmokyta dirbti su įrenginiu ji nebuvo, tik buvo pasakyta, kad stakles reikia saugoti. Tiek jai, tiek A. A. nebuvo nurodyta, kas turi nuvalyti nuo šepečio klijus. 2006-12-13 19 val. ji pradėjo dirbti kartu su A. A. ir tą dieną ji pirmą kartą nuo frezavimo šepečio valė klijus. 2006-12-13 apie 23.00 val. ji su A. A. sustabdė stakles ir pasiruošė kitus medienos ruošinius tolesniam darbui, t.y. išpjaustė šakas, po to abi su A. A. nuėjo pavalgyti. Kai pavalgė, A. A. nuėjo į savo darbo vietą ir ji matė, kaip įjungė dygiavimo staklių valdymo pulte esantį jungiklį, kuris nusiurbdavo pjuvenas. Tada ji A. A. pasakė, kad nuvalys frezavimo šepetį, esantį ant jos staklių. Tuo metu A. A. stovėjo prie savo staklių. Ji, paėmusi peilį, pradėjo valyti klijus nuo frezavimo šepečio ir tik pajuto, kaip į frezą įtraukė jos dešiniąją ranką. Ji pradėjo šaukti A. A., kad padėtų ir išjungtų stakles. Kad A. A. įjungė stakles, ji nematė, bet ji prieš tai A. A. buvo pasakiusi, kad valys nuo frezavimo šepečio klijus ir mano, kad turėjo girdėti. Nors staklėmis, nuo kurių šepečio ji valė klijus, dirbo A. A., bet ir ji, ir A. A. buvo atsakingos už abejas stakles ir nebuvo nurodyta, kam reikia minėtą šepetį valyti. Kaip saugiai nuvalyti klijus nuo šepečio jų niekas nebuvo apmokęs, tik buvo parodyta ir pasakyta, kad ant minėto šepečio klijų būti negali. Savaime aišku buvo žinoma, kad šepetį galima valyti tik esant staklėms išjungtoms. Sveikatos pažymėjimo darbdaviui ji nebuvo pateikusi.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2006-12-13 19 val. ji kartu su E. P. pradėjo dirbti naktinėje pamainoje medienos apdirbimo ceche UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Rietavo sav. Ji dirbo su dvipusiu mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M įrenginiu, o E. P. dirbo su medienos suspaudimo įrenginiu DPK -2M. Apie 23.00 val., suklijavusios vieną padėklą ruošinių, sustabdė stakles bei pasiruošė kitus medienos ruošinius tolimesniam darbui. Tada abi nuėjo pavalgyti. Apie 23.30 val. grįžo prie darbo. Ji atsistojo į savo darbo vietą, įjungė dygiavimo staklių valdymo pulte esančiu jungikliu pjuvenų nusiurbimo įrenginį ir pradėjo savo darbą stovėdama prie valdymo pulto, kuris yra šalia jos darbo vietos. Įjungė stakles, nes nematė, kad E. P. ruošiasi valyti klijais apkibusį šepetį. Ji tik matė, kad E. P. stovi priešais ją, t.y. kitoje staklių pusėje, nors E. P. darbo vieta buvo šalia jos. Apie tai, kad E. P. ruošėsi nuvalyti klijus nuo šepečio, E. P. nieko nesakė ir ta tema jokio pokalbio nebuvo. Visada, kai reikėdavo išvalyti iš dygiavimo staklių šepečio klijus, jos abi stakles išjungdavo ir tik tada valydavo. Ji, tik įjungusi stakles, išgirdo, kaip E. P. sušuko ir tada pamatė, kad E. P. jau buvo patekusi į frezą. Iškarto išjungė stakles, po ko buvo iškviesta greitoji med. pagalba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, dienos nepamena. Žino, kad su kažkokiomis instrukcijomis buvo susipažinusi, tačiau kaip saugiai dirbti su dygiavimo staklėmis supažindinta nebuvo.

Liudytojas P. Š. parodė, kad jis 2006 metais, tikslios datos nepamena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos cecho, kuris buvo adresu: (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., viršininku. 2006-12-01 darbuotoja E. P. buvo instruktuota pasirašytinai, t.y. buvo atvykusi į darbo vietą ir buvo apmokyta dirbti staklėmis, t.y. prie staklių jis kartu su tuo metu dirbusia direktore V. Š. parodė, kaip vyksta darbas staklėmis. E. P. buvo apmokyta tik vieną kartą, t.y. 2006-12-01. Prieš kiekvieną darbo pamainą E. P. nebuvo apmokama, nes kiekvieną dieną darbas vykdavo toks pats ir kiekvieną kartą prieš pradedant darbą E. P. gaudavo tik užduotį. Sudarant darbo grafikus nebuvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. P., kuri neseniai buvo pradėjusi dirbti, dirbtų su patyrusia darbuotoja, nes 2006-12-01 ji buvo apmokyta kaip reikia dirbti staklėmis ir supažindinta su saugos reikalavimais pasirašytinai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo jis ir perduodavo V. Š.. Dėl kokių priežaščių 2006-12-13 dirbusios E. P. ir A. A. neturėjo spec. darbo rūbų, negali pasakyti. Darbo grafiką sudarydavo jis kartu su direktore V. Š.. Kodėl grafike nėra įrašytos nei E. P., nei A. A., pasakyti negali. Kikevienos pamainos darbuotojai į cechą įeidavo patys, nes jie turėjo raktus. Kiekvienai pamanai pradedant dirbti, jis irgi atvažiuodavo, nes darbuotojams skirdavo užduotis ir būdavo atvežama mediena ruošiniams gaminti. Pateiktas 2006 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra galutinai užpildytas, nes jį pateikiant darbo inspekcijai, tyrimą atliekantys pareigūnai tik tokios žiniaraščio dalies reikalavo arba jis mano, kad žiniaraštis buvo pateiktas 2006-12-13. Staklių patikra nebuvo atliekama, nes to niekas nereikalavo. Staklių visi reikiami dokumentai buvo, taip pat ir atitikties deklaracija.

Apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. L. patvirtino, kad jis atliko tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino 2007-01-12 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus nelaimingą atsitikimą sąlygojusius pažeidimus.

Šių duomenų viseto pakanka konstatuoti, kad V. Š. įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t.y. ji siunčia į kitus teisės aktus, reguliuojančius saugaus darbo sąlyga. Konkretūs pažeisti teisės aktai konstatuoti tyrimo metu – tai LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d.; darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 p.; techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 p; dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC gamintojo instrukcijos 4.1.; 4.9.2.1 .; 4.3.3.3 .; 4.3.3.4 .; 4.3.3.10 punktai.

Konstitucijos 48 str. deklaruoja kiekvieno darbuotojo kur jis bedirbtų teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šią teisę sukonkretina kiti įstatymai ir teisės aktai. Tie kiti įstatymai (įskaitant ir BK) nustato, kad jeigu saugaus darbo garantijos pažeidžiamos ir dėl to kyla sunkūs padariniai ar bent sunkių padarinių galimybė,- kaltiems asmenims iškyla baudžiamoji atsakomybė. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo saugą visais su jo darbu susijusiais aspektais - finansuoti reikiamas priemones, kontroliuoti jų įgyvendinimą, tvirtinti darbo saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, tvirtinti specialistų pareigines instrukcijas, mokyti ir instruktuoti darbuotojus darbų saugos klausimais, informuoti juos apie rizikos veiksnius, neleisti dirbti neblaiviems, aptverti tam tikras teritorijas, pastatyti tam tikrus ženklus ir t.t., ir pan.

Teismui vertinant, kad kaltinamoji pažeidė teisiškai reglamentuotą, saugomą darbo sritį ir nesiėmė prevencinių priemonių, kad nekiltų nelaimingas atsitikimas jos vadovaujamoje įmonėje, ir neveikimu pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas, laiko, kad jos veikos kvalifikacija pagal LR BK 176 str. 1d. yra tinkama.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teisme, 2010-03-20 yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

LR BPK 114 str. įpareigoja byloje esančius civilinius ieškinius perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. (tomas 1, b.l. 79-83) ir Plungės rajono apylinkės prokuratūros (tomas 1, b.l. 85-87) ieškiniai su ieškiniais susijusiais dokumentais perduotini Klaipėdos apygardos teismui.

Bausmės skyrimas

Už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai skirtina bausmės. Kaltinamosios V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiant tinkamos bausmės kaltinamajai klausimą, jo asmenybė individualizuotina pagal byloje esančius duomenis – ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai (LR BK 11 str., 16 str.)

Spręsdamas bausmės skyrimo už nusikalstamas veikas klausimą teismas laiko tikslingu skirti jai bausmę susijusią su laisvės atėmimu, tačiau skirtinos bausmės vykdymą atidėti. Teismas taip pat daro išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus nuteistajai paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą daro remdamasis visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekste esančių sąlygų ir įvertina, kad atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi V. Š. 2009-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo teista pagal LR LR BK 222 str. 1 d. – 30 MGL (3750 litų) bauda ir pagal LR BK 220 str. 1 d. – 15 MGL (1875 Lt) bauda, kai vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta 35 MGL ( 4375Lt), todėl teismas skirdamas nuosprendžių bausmę, taiko LR BK 63 str. 3d., ir 9d.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turėjo išlaidų susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu (tomas 1, b.l. 81; tomas 2, b.l. 29), todėl tos išlaidos išieškotinos iš kaltinamosios ( LR BPK 105-106).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kalta pagal LR BK 176 str.1d. ir nuteisti ją 1(vieneriems) metams 6(šešeriems) mėnesiams terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2(dviems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 ir 9 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su 2009-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtąja bausme jas sudedant ir galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus 6(šešerius) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 35 MGL (4375Lt) baudą, ir vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dviems) metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš kaltinamosios V. Š. 1600Lt E. P., jos turėtų išlaidų susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu.

E. P. ir Plungės rajono apylinkės prokuratūros ieškinius ir su jais susijusius dokumentus pagal aprašą perduoti Klaipėdos apygardos teismui.

Nuo­spren­dis dalyje dėl ieškinių ir su jais susijusių dokumentų perdavimo Klaipėdos apygardos teismui neskundžiamas, o likusioje dalyje, per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.