Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-1336-881/2019

Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2-1336-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00381-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“
Civilinė byla Nr. e2-1336-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00381-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.6.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei OOO „Benefis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ferteksos transportas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės OOO „Benefis“ 66 769,82 Eur nuostolių. Ieškinyje nurodė, kad 2003–2004 metais pagal atsakovės Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens OOO „Benefis“ paraiškas teikė konteinerių su keraminėmis plytelėmis ekspedijavimo iš Ispanijos į Rusijos Federaciją jūrų ir geležinkelių transportu paslaugas. 2003 m. gruodžio mėnesį ir 2004 m. balandžio mėnesį iš Ispanijos į Klaipėdos uostą buvo atgabenti atsakovės įsigyti 9 jūriniai konteineriai, kuriuose buvo 144 paletės su keraminėmis plytelėmis. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, liko skolinga 182 217,34 Lt, todėl ieškovė, pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.69 straipsnyje įtvirtinta sulaikymo teise, sulaikė visus 9 atsakovės jūrinius konteinerius su 144 paletėmis keraminių plytelių. Nors informavo atsakovę apie krovinio sulaikymą ir atsakovė 2004 m. kovo 30 d. raštu patvirtino skolą, prašė minimizuoti mokėjimo sumą už konteinerių prastovas Klaipėdos uoste, taigi, sutiko apmokėti krovinio saugojimo išlaidas ir dalį skolos sumokėjo, o ieškovė išsiuntė atsakovei 3 jūrinius konteinerius (48 paletes) su keraminėmis plytelėmis, kitų mokėjimų atsakovė nebeatliko, į raginimus nereagavo, pretenzijų dėl sulaikyto krovinio nereiškė, todėl iki šiol ieškovė 6 jūrinius konteinerius su 96 paletėmis keraminių plytelių yra sulaikiusi ir kiekvieną mėnesį patiria jų saugojimo išlaidų, kurios nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki ieškinio pareiškimo sudarė 65 808,28 Eur, ir patyrė 961,54 Eur krovinio transportavimo iš vieno muitinės sandėlio į kitą išlaidų. Teigė, jog realizuoti krovinį neturi teisės, o jį išsiuntusi atsakovei greičiausiai netektų galimybės atgauti sumokėtas saugojimo išlaidas, todėl prašo taikyti atsakovės civilinę atsakomybę už padarytą žalą ir priteisti patirtų nuostolių atlyginimą. Anot ieškovės, žala atsirado ir patirta Lietuvoje, pagrindas, iš kurio kildinamas žalos atlyginimas, nėra atsiradęs iš sutarties, todėl pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Tarptautinė sutartis) 40 straipsnio 3 punktą būtent Lietuvos teismas yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį.