- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1574-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- DNSB „Laivas“, UAB „General Finansing“, AB „Klaipėdos energija“, Nordea Bank, Lietuvos skyrius, BAB bankas SNORAS, AB SEB bankas, AB TEO LT
Teisėja Neringa Ruibytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08252-2014-5
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantė) G. K. atstovės bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys DNSB „Laivas“, UAB „General Finansing“, AB „Klaipėdos energija“, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, BAB bankas SNORAS, AB SEB bankas, AB TEO LT, antstolis G. K., antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolis A. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir įtraukti antstolį suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje bei patvirtinti antstolio 19,61 Eur sumos kreditinį reikalavimą. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš G. K. UAB „General Financing“ naudai. Tik patikrinus Bankroto departamento tinklalapyje esančią informaciją paaiškėjo, kad skolininkei iškelta bankroto byla. Kadangi antstolis nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, nebuvo patvirtintas 19,61 Eur kreditinis reikalavimas. Į teismo posėdį antstolis neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pareiškėjos G. K. bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atsiliepimu su antstolio A. S. prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir kreditinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad kreditoriumi į bylą yra įtraukta UAB „General Financing“. Antstolis kreditinį reikalavimą teikia praleidęs terminus kreditiniams reikalavimams pareikšti, nenurodydamas svarbių priežasčių, nepateikė išlaidų tikrumą pagrindžiančių dokumentų. Teismo posėdyje bankroto administratorės įgaliotas asmuo V. Š. palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-20 nutartimi antstolio prašymą tenkino. Atnaujino terminą antstoliui A. S. kreditiniam reikalavimui pareikšti. Patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi, ir įtraukė antstolį A. S. į kreditorių sąrašą su 19,61 Eur finansiniu reikalavimu. Nutarė nutarties kopiją išsiųsti antstoliui ir bankroto administratorei. Teismas argumentavo, jog nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę prašymo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nustatė, kad pareiškėja G. K. kreipėsi į antstolį A. S. su 2014-05-21 raštu, prašydama suteikti informaciją apie skolos likutį jo vykdomoje vykdomojoje byloje, tačiau apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo antstoliui pranešta nebuvo. Pareiškėja dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotu asmeniu nurodė antstolį G. K., o antstolio A. S. suinteresuotu asmeniu neįtraukė, nors akivaizdu, jog žinojo apie antstolio A. S. vykdomą išieškojimą jos atžvilgiu. Teismo 2014-09-15 nutartimi G. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2015-02-13 nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas. Antstolis A. S. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, jam nebuvo išsiųsta 2014-09-15 nutartis, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, bei 2015-02-13 nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos G. K. mokumo atkūrimo planas, antstoliui nebuvo siunčiami kiti procesiniai dokumentai byloje. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad antstolis A. S. nebuvo tinkamai informuotas apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai, teismas padarė išvadą, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat nustatė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/10/02756, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-12 teismo įsakymą Nr. L2-2512-639/2010 dėl skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. K. išieškotojos UAB „General Finansing“ naudai. Motyvavo CPK 609 str. 1 d., 610 str. 2 d. normomis ir įvertinęs antstolio kartu su prašymu pateiktą 2015-03-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-336904 ir 2015-07-13 patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-359010, atsižvelgęs į tai, kad vykdomoji byla Nr. 0010/10/02756 pradėta vykdyti iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad antstolio reikalavimas yra pagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, jog antstolis kartu su prašymu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo kreditinį reikalavimą, esantį prašymo teismui pateikimo dieną, todėl bankroto administratorės nurodytą aplinkybę, jog nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimta 2014-09-15, o vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas 2015-03-26, vertino kaip nesudarančią pakankamo pagrindo konstatuoti, jog antstolio reikalavimas yra nepagrįstas. Antstolis 2015-07-13 patikslintame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė, kad vykdymo išlaidos sudaro iš viso 369,95 Eur, iki 2015-03-26 išieškota 350,04 Eur vykdymo išlaidų ir likusi vykdymo išlaidų suma yra 19,61 Eur. Teismas pripažino, jog nurodytos sumos apskaičiuotos teisingai, todėl administratorės nesutikimo su prašymu motyvus laikė nepagrįstais, antstolio prašymą tenkino ir patvirtino antstolio kreditinį reikalavimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 str. 1, 3, 7 d.).
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio prašymo netenkinti. Argumentuoja, jog antstolis nėra ir negali būti pripažintas kreditoriumi fizinio asmens bankroto byloje. Pažymi, jog antstolis su bankrutuojančiu asmeniu nėra sudaręs jokios sutarties, todėl nėra jokio teisinio pagrindo antstolio kreditiniam reikalavimui susidaryti ir savo reikalavimą antstolis turėtų reikšti ne bankrutuojančiam asmeniui, bet UAB „General Financing“, t. y. įmonei, kurios naudai jis vykdo išieškojimą ir kuri (kreditorė) yra įtraukta į kreditorių sąrašą bankroto byloje ir nutartimi patvirtintas jos 18 753,34 Lt (5 431,35 Eur) dydžio kreditinis reikalavimas. Tikėtina, kad į šią kreditinio reikalavimo sumą yra įtrauktos ir antstolio vykdymo išlaidos. Teismas šios aplinkybės nei 2015-06-04, nei 2015-07-20 nutartyje neišnagrinėjo. CPK 610 str. 1 d. numato, jog būtent išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Antstolis patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, teismui ir administratorei pateikė tik 2015-04-14, tokiu būdu pažeisdamas FABĮ 20 str. 1 d., nes teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo G. K. įsiteisėjo 2014-09-23. Antstolis nebuvo ir nėra G. K. kreditorius, todėl jokio pagrindo vadovautis FABĮ 4 str. 2 d. numatyta tvarka nėra, ir G. K. neprivalėjo informuoti antstolio prieš vieną mėnesį iki pareiškimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai nepagrįsta vertina teismo išvadą, kad antstolis A. S. nebuvo tinkamai informuotas apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai ir kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Antstolis iš viso neturi procesinės teisės tapti kreditoriumi, todėl atitinkama teismo išvada, jog iš jo teisė negali būti atimta, padaryta neteisingai įvertinus bylos aplinkybes. Iš antstolio pateiktų duomenų neaišku, kiek antstolis yra išieškojęs iš G. K. lėšų UAB „General Financing“ naudai, neaišku, ar veiksmai, už kuriuos pateiktas išlaidų apskaičiavimas, atlikti. Antstolis nepateikė įrodymų apie pašto išlaidas, apie patvarkymų priėmimą (neprideda patvarkymų kopijų ar kt.), nepateikia visos išieškotos sumos, kuri pagrįstų išieškotų lėšų paskirstymo išlaidų tikrumą. Iš pradžių antstolis siekė, jog teismas patvirtintų jo 450,22 Eur sumos reikalavimą, o 2015-07-20 nutartimi teismas patvirtino tik 19,61 Eur sumą, todėl neaišku, kokiu pagrindu tvirtintina suma sumažėjo beveik 23 kartus. Vien tai, kad ginčo kreditinio reikalavimo suma yra santykinai mažareikšmė, nėra pagrindas tenkinti neegzistuojantį reikalavimą. FABĮ antstoliai suprantami vienareikšmiškai – kaip subjektai, vykdantys išieškojimą (FABĮ 5 str. 6 d.). Nėra teisės normos, numatančios, jog nesant sutartinių santykių tarp antstolio ir bankrutuojančio asmens, egzistuoja kažkoks kitas pagrindas laikyti antstolį kreditoriumi. Teismas nenurodė jokio realaus teisinio pagrindo, tvirtindamas negalimą kreditinį reikalavimą. Teisę į kreditinį reikalavimą įtraukti išieškojimo (vykdymo) išlaidas turi UAB „General Financing“. Teismas neturėjo patvirtinti antstolio nei 450,22 Eur sumos, nei 19,61 Eur sumos reikalavimo, todėl nutartis naikintina.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad tarp antstolio ir skolininko nėra jokios sutarties dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, tačiau šiuo atveju ji nebūtina, kadangi prievolę apmokėti vykdymo išlaidas skolininkui nustato įstatymas, o ne sutartis ar dar koks nors įsipareigojimas. CPK 611 str. nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentus dėl prievolės sutartinės kilmės vertina kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis pavėlavo pateikti kreditinį reikalavimą ir todėl jis turėtų būti atmestas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė skunde pripažįsta, kad antstolio neinformavo apie tai, kad skolininkui yra keliama bankroto byla, o antstolio neinformavimą motyvuoja tuo, kad antstolis, apeliantės manymu, nėra skolininko kreditorius. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka, nes minėta, kad skolininkui prievolę apmokėti vykdymo išlaidas sukuria įstatymas (CPK 611 str.), o ne sutartis ar dar koks nors dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės ginčija antstolio teisę būti kreditoriumi fizinio asmens bankroto byloje ir teigia, jog antstolis nepagrindė, kas sudaro ginčo 19,61 Eur kreditinį reikalavimą, ir teismas nenurodė teisinio šio kreditinio reikalavimo tvirtinimo pagrindo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir rėmėsi nagrinėdamas ginčą aplinkybėmis, jog: antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/10/02756 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-12 teismo įsakymą Nr. L2-2512-639/2010 dėl 17 317,57 Lt skolos, 1 515,20 Lt delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir 141 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės G. K. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0010/10/02756 pradėta vykdyti iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skolininkei (t. 1, b. l. 2–7, 158, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-2512-639/2010 (LITEKO), CPK 179 str. 3 d.); antstolio 2015-03-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-336904 ir 2015-07-13 patikslintas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-359010 patvirtina, jog ginčo 19,61 Eur dydžio kreditinis reikalavimas – antstolio likusi neišieškota iš skolininkės būtent vykdymo išlaidų suma (iki 2015-03-26 iš 369,95 vykdymo išlaidų antstolis nurodė išieškojęs 350,04 Eur (t. 2, b. l. 157, 181–182); antstolis A. S. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, jam nebuvo išsiųsta 2014-09-15 nutartis, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, bei 2015-02-13 nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos G. K. mokumo atkūrimo planas, antstoliui nebuvo siunčiami kiti procesiniai dokumentai byloje.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bankroto administratorės nurodyta aplinkybė, kad nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimta 2014-09-15, o vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas 2015-03-26, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog antstolio kreditinis reikalavimas yra nepagrįstas ir ginčo reikalavimas apskaičiuotas nepagrįstai ar klaidingai.
Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 str. 1 d. numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 str.1 d., 611 str. 1 d.).
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ginčo situacijos aplinkybėmis, teisiniu vykdymo išlaidų išieškojimo reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip juridiškai ir faktiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, jog antstolis neturi teisės būti kreditoriumi fizinio asmens bankroto byloje, jog antstolis nepagrindė ginčo kreditinio reikalavimo dydžio. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nenurodė teisinio kreditinio reikalavimo tvirtinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai pagrįstai vadovavosi ir taikė FABĮ 23 str. 1 d. (Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą), 3 d. (Teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.) ir 7 d. (Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą) normas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomą aplinkybę, jog tikėtina, kad į kreditorės UAB „General Financing“ kreditinį reikalavimą yra įtraukta ir ginčo kreditinio reikalavimo suma (vykdymo išlaidos). Be to, minėti vykdymo išlaidų apskaičiavimai paneigia šiuos apeliantės argumentus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.