Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-423-295/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
1-423-295/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54134-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Agata Aganauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-423-295/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54134-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.; 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam E. M. ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas dvylika kartų, paskutinį kartą 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M., mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 18:30 val., Panevėžio gatvėje, Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, sudavė vieną smūgį ranka į veidą savo sutuoktinei I. M., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. M. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 18:30 val., tarpusavio konflikto metu sudavė vieną smūgį (pliaukštelėjo) ranka savo sutuoktinei I. M. per veidą. Dėl panaudoto smurto prieš savo sutuoktinę I. M., kaltinamasis E. M. labai gailėjosi ir teigė, kad smurtą sutuoktinės atžvilgiu panaudojo, atsakydamas į nukentėjusiosios netinkamus veiksmus tiek kaltinamojo, tiek jų bendrų vaikų atžvilgiu. Kaltinamasis E. M. prašė teismo neskirti jam griežtos bausmės, kadangi jis vienas prižiūri paralyžiuotą savo motiną, todėl jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo motina liks be priežiūros, nes kaltinamojo brolis yra miręs, o daugiau asmenų, galinčių pasirūpinti neįgalia motina, nėra.

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė, mušant sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, taip pat įrodoma nukentėjusiosios I. M. pareiškimu (b.l. 5-6, 25), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 23-24), bei liudytojos A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 27).

Kadangi kaltinamasis E. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo E. M. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgį ranka savo sutuoktinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai I. M. į veidą (ją mušdamas), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo du kartus teistas už smurtinius veiksmus nukentėjusiosios I. M. (buvusi I. S.) atžvilgiu, padarytus ją mušant, tačiau jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais (mušimu) prieš savo sutuoktinę – nukentėjusiąją I. M., kuriuos padarė, praėjus labai trumpam laiko tarpui po ankstesnio apkaltinamojo teismo nuosprendžio paskelbimo ir neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Akivaizdu, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės ir 2016-10-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu ir nepaveikė kaltinamojo E. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. M. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti artimas šiame įstatyme numatytam maksimaliam bausmės dydžiui.

Nors kaltinamasis E. M. prašė teismo neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kadangi be jo nėra kam pasirūpinti neįgalia motina, tačiau teismas mano, kad ši aplinkybė, pati savaime, negali būti laikoma ypatinga ar išimtine aplinkybe, duodančia pagrindą teismui neskirti kaltinamajam E. M. terminuoto laisvės atėmimo bausmės arba jos vykdymą atidėti. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir juos sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo pačiu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Kaip minėta, kaltinamasis E. M., būdamas jau teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė analogišką nusikaltimą, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. M., kuris yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), laisvės atėmimo bausmę ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis E. M. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaip minėta, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis E. M. padarė, neatlikęs 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. spalio 7 d. teismo nuosprendžiu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąjį kalinimą – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kaip minėta, kaltinamasis E. M. ne kartą yra teistas už smurtinius veiksmus nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, o iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo ir buvo skelbiama jo paieška, mano, jog kaltinamasis E. M., būdamas laisvėje, gali daryti naujas smurtines nusikalstamas veikas prieš savo sutuoktinę arba siekdamas išvengti terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpti nuo teismo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti netrukdomą šio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam E. M. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įvykdymą, teismas daro išvadą, kad 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria kaltinamajam E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu E. M. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti kaltinamajam E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią E. M. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. vasario 21 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į E. M. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. lapkričio 18 d. 21:30 val. iki 2016 m. lapkričio 20 d. 16:29 val. (dvi dienas) ir nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. vasario 21 d. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę E. M. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą nustatyti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 21 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius