Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00227-2007-5

NUTARTIS

2011 m. spalio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjai Rūtai Čilinskaitei, išteisintajai R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendžio, kuriuo:

- R. P. pagal LR BK 323 str.1 d. išteisinta, kadangi neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d.2 p.);

- R. P. pagal LR BK 184 str. 1 d., 184 str.1 d.,184 str.1 d.,183 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).

Civilinio ieškovo - 319-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos(DNSB) civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinta nusikalstama veika numatyta 1961 m. LR BK 323 str. 1d. t.y. tuo, kad būdama valdytoja (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654 redakcija, galiojusi iki 2001-12-31) 24 str. ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str.- būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) DNSB buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė visus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus už laikotarpį nuo 1997-11-08 iki 2002-12-31, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar rezultatų ar įvertinti turto.

R. P. kaltinta ir nusikalstama veika numatyta 184 str. 1 d. t.y. tuo, kad būdama (duomenys neskelbtini) DNSB valdytoja, pažeisdama Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000-06-20 Nr. VIII-1741) 20 str.7 p. reikalavimus - nesant bendrijos susirinkimų protokolų su nutarimais, leisti išlaiduoti pinigines lėšas, be jokio teisėto pagrindo:

-2007 m. balandžio 24 d. iš bendrijos kasos sumokėjo 1000 litų advokatui A. J. už paslaugas atstovaujant ją byloje prieš bendriją ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) DNSB 1000 litų turtinę žalą;

- 2007 m. gegužės 10 d. pinigų išmokėjimo kvitu USN Nr. 0120902, grąžino 2253,43 Lt permoką bendrijos narei L. J., pagal tarpusavio suderinimo aktą, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) DNSB 2253,43 Lt turtinę žalą;

-2007 m. liepos 2 d. pinigų išmokėjimo kvitu USN Nr. 0120904, grąžino 5043,83 Lt permoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpusavio suderinimo aktą, ir iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) DNSB 5043,83 Lt turtinę žalą;

-2007 m. balandžio 13 d. kasos išlaidų orderiu Nr.7 iš (duomenys neskelbtini) DNSB kasos paėmusi 39000 litų, po to, kai 2007-07-09 bendrijoje buvo teisėtai išrinktas ir įregistruotas kitas pirmininkas, neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2010-02-18 laikė ir negrąžino bendrijai priklausančius 22 925,36 Lt, taip neteisėtai užvaldė svetimą turtą ir turėjo realią galimybę juo naudotis, disponuoti, ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.

Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat nustatė, jog nepagrįstas ir kaltinimas dėl advokatui A. J. sumokėtų 1000 litų bendrijos lėšų iššvaistymo, kadangi R. P., būdama bendrijos pirmininkė, 2007-04-12 sudarė sutartį su advokatu atstovauti ne ją, o 319-ąją DNSB prokuratūroje, policijoje bei kitose įstaigose.

Dėl permokos L. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)", atsižvelgęs į specialistės A. Strašinskienės paaiškinimą, jog nėra galimybių patvirtinti ar paneigti susidariusių permokų teisingumą, teismas visas abejones įvertino kaltinamosios naudai bei padarė išvadą, jog piniginių lėšų panaudojimas už darbus bei kitas paslaugas, kurie buvo atlikti be bendrijos narių žinios ar sutikimo, nėra svetimo turto pagrobimas ir tokie veiksmai gali užtraukti tik drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

Teismas taip pat konstatavo, kad 2007-03-30 tarp R. P. bei dalies bendrijos narių kilo civiliniai ginčai, dėl kurių R. P. kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti negaliojančiais bendrijos narių 2007-03-30 ir 2007-05-11 susirinkimuose priimtus sprendimus. Bendrija, savo ruožtu, pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti R. P. gražinti bendrijos dokumentus, antspaudą ir bendrijos lėšas. Kaltinamoji neneigė turinti bendrijos pinigines lėšas, bet jų negrąžino dėl vykstančio civilinio teisinio ginčo, o 2010 m. vasario mėnesį šalims suderinus sąlygas bei sudarius taikos sutartį, pinigus R. P. iš karto įnešė į bendrijos sąskaitą. Teismo įsitikinimu, R. P. veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti bendrijos lėšas, o kaltininko žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

-už veiką numatytą BK 323 str. 1 d. ( LR BK 1961 m. redakcija ) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

-už veiką, numatytą BK 184 str. 1 d. (iššvaistymas A. J.) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

-už veiką, numatytą BK 184 str. 1 d. (iššvaistymas L. J. ) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

-už veiką, numatytą BK 184 str. 1 d. (iššvaistymas UAB „(duomenys neskelbtini)" ) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

-už veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąją be sutikimo bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame padarytos neatitinka bylos aplinkybių. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai V. Ž., L.E. L., S. Š., R. S., D. D., D. V., A. J., B. B. parodė, kad 2007-03-30 įvyko 319-osios DNSB susirinkimas, į kurį R. P. atsinešė bendrijos dokumentus, kurie buvo susegti į segtuvus ir susirinkimo metu sunumeruoti. Po to dokumentai buvo perduoti revizoriui S. Š.. Šie dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o šis juos perdavė specialistui. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nepateikti bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 1997-07-09 iki 2002-12-31. Kaltinamosios parodymai apie tai, jog 2007-03-30 bendrijos susirinkimo dokumentus iš jos savavališkai paėmė L. L., prieštarauja visų bendrijos susirinkime dalyvavusių narių parodymams ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dokumentai buvo ne kokiu nors būdu prarasti, o R. P. paslėpti, todėl jos veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 323 str. 1 d. ( BK 1961 m. redakcija).

Apelianto nuomone, teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas, kad advokatas A. J. atstovavo 319-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, kadangi R. P. sutartį sudarė tam, kad advokatas galėtų ją atstovauti kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir melagingai nurodant, kad kiti bendrijos nariai pagrobė iš jos dokumentus. Kad šie faktai neatitinka tikrovės, patvirtina ne tik liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje, bet ir tai, kad yra priimtas galiojantis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Todėl, apelianto nuomone, advokato veikla negali būti vertinama, kaip bendrijos interesų atstovavimas.

Skunde taip pat teigiama, jog nesuprantamos yra teismo išvados dėl permokų grąžinimo L. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)". Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad nesant dokumentų šios permokos grąžintos be jokio pagrindo, kažkodėl tai yra traktuojama kaip abejonė ir vertinama kaltinamosios naudai. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2010-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1014-451/2010, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp R. P. ir 319-osios DNSB, tačiau taikos sutartis negali pakeisti buhalterinės apskaitos dokumentų ir vien ja negalima daryti išvadų dėl lėšų panaudojimo pagrįstumo. Apeliantas teigia, jog nebuvo atsižvelgta į liudytojo D. D. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nebuvo paskaičiavusi jokios permokos ir jis negali nurodyti, pagal ką R. P. ją paskaičiavo. To paties negalėjo nurodyti ir liudytojas G. J.. Apelianto nuomone, R. P. neteisėtai - be jos narių pritarimo ir neturint jokio teisėto pagrindo – bendrijos turtą perleido tretiesiems asmenims, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 184 str. 1 d.

Skunde taip pat teigiama, jog nepagrįsta teismo išvada ir dėl to, jog R. P. neturėjo tyčios pasisavinti pinigines bendrijos lėšas, kadangi baudžiamosios teisės teorijoje visada buvo laikomasi nuostatos, kad nusikaltimai nuosavybei yra baigti nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu naudotis ar juo disponuoti. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau -LAT) Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)" 11 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 11, 267 p.), kur nurodyta, kad „Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti". LAT Senatas nurodo, kad „Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apeliantas pažymi, jog naujajame BK numatytose vagystės, plėšimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo sudėtyse nusikalstamos veikos motyvai nėra aprašyti. Todėl atskirais atvejais, savanaudiškumas nėra nusikalstamų veikų nuosavybei būtinas subjektyvusis veikos sudėties požymis, o vertinant ir kvalifikuojant R. P. veiką buvo būtina nustatyti, ar pinigines lėšas jį iš tikrųjų užvaldė ir, ar turėjo realią galimybę jomis naudotis bei disponuoti. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog po to, kai R. P. kasos išlaidų orderiu paėmė iš bendrijos kasos pinigines lėšas, abejonių dėl to nekyla. Kuomet bendrijoje buvo teisėtai išrinktas ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų įregistruotas kitas bendrijos pirmininkas, bendrijos nariai reikalavo iš R. P. grąžinti bendrijai dokumentus, antspaudą, pinigines lėšas, kas nurodyta ir jų priešieškinyje teismui, todėl apie tai nežinoti ji negalėjo. Kaltinamoji nepasinaudojo net galimybe įnešti bendrijos pinigines lėšas į bendrijos sąskaitą banke ir dėl to piniginės lėšos pas ją buvo neteisėtai. Ji suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą, turėjo realią galimybę juo naudotis, disponuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Apelianto įsitikinimu, negalima šioje situacijoje jos veiksmų vertinti tik kaip civilinio ginčo, nes priešingu atveju gali būti sudarytas itin neigiamas precedentas, kai buvę įstaigų vadovai neribotą laiką užvaldys šioms įstaigoms priklausančias lėšas.

Skunde nurodoma, jog skiriant bausmę kaltinamajai R. P., atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kad padaryti 5 nesunkūs nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį - nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus - padaryti savanaudiški nusikaltimai. Atsižvelgtina ir į nusikalstamų veikų stadiją - visi nusikaltimai baigti, kaltininko asmenybę - R. P. neteista, charakterizuojama patenkinamai, tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras konstatuoja, jog kaltinamajai skirtinos mažesnės nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės, o subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Išteisintoji R. P. ir jos gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Pagal LR BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų.

Nagrinėjamu atveju tik suvoktas ir sąmoningas t.y. tyčinis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. LR BK 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Dėl veikos, numatytos senojo BK 323 str. 1 d.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje pakanka duomenų patvirtinančių, jog R. P. būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) DNSB buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, paslėpė visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar rezultatų ar įvertinti turto, tačiau tokia prokuroro išvada nėra pagrįsta objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Kolegija su prokuroro skunde daromomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai R. P. išteisino dėl 1961 m. BK 323 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino aplinkybes, susijusias su buhalterinių dokumentų paėmimu iš jos. Ji tvirtino, jog pas ją namuose buvo laikomi visi bendrijos buhalteriniai dokumentai nuo bendrijos įsteigimo ir į 2007-03-30 vykusį (duomenys neskelbtini) DNSB susirinkimą ji atsinešė visus bendrijos buhalterinius dokumentus iki 2007 m. Šiuos dokumentus iš jos savavališkai paėmė L. L., su kuria vyko konfliktas dėl neteisėtai įregistruotos palėpės. Dėl tokių L. L. veiksmų ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas. Be to, byloje yra 2007-03-30 pranešimas (duomenys neskelbtini) DNSB revizijos komisijai, kuriame nurodoma, jog ji perdavė revizinei komisijai prašomus dokumentus.

Nors, prokuroro nuomone, tokius kaltinamosios parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais V. Ž., L.E. L., S. Š., R. S., D. D., D. V., A. J., B. B., tačiau su tokia prokuroro pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes ji nėra pagrįsta neginčijamais įrodymais. Iš minėtų liudytojų parodymų negalima nustatyti, kokius tiksliai dokumentus R. P. perdavė revizijos komisijai t.y. ar komisijai buvo perduoti visi dokumentai, ar tik jų dalis. Iš liudytojų parodymų matyti, jog dokumentai skirtingu laiku buvo pas skirtingus asmenis, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą, bendrijos dokumentų buvo ieškota tik pas kaltinamąją ir tai, tik praėjus daugiau nei metams po pradėto ikiteisminio tyrimo. Negalima neatsižvelgti į tai, kad tarp R. P. ir dalies namo gyventojų vyko akivaizdūs nesutarimai, todėl R. P. kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl bendrijos dokumentų pagrobimo, kažkas iš dokumentus turėjusių asmenų galėjo ir nepateikti visų R. P. perduotų dokumentų. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog dokumentai iš R. P. buvo paimti nesilaikant jų perdavimo tvarkos. Joks dokumentų perdavimo - priėmimo aktas ar perduodamų dokumentų aprašas nebuvo surašytas, o 2007-03-30 pranešime (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos Revizijos komisijai pranešama, jog R. S., V. Ž., O. J., B. B. 2007-03-30 matė ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė R. P. perdavė revizinei komisijai jos prašomus dokumentus.

Dėl visų aptartų motyvų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti R. P. yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismui pateiktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nebuvo patvirtinta, jog būtent R. P. pasisavino kaltinime nurodytus dokumentus t.y. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą 1961 m. BK 323 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 1 d. (dėl 2007-04-24 pinigų išmokėjimo advokatui) padarymo

Pagal LR BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas išvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Pagal pakeistą kaltinimą R. P. buvo kaltinama tuo, jog būdama (duomenys neskelbtini) -osios DNSB valdytoja ir pažeisdama Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2000-06-20 Nr. VIII-1741) 20 str. 7 p. reikalavimus t.y. nesant bendrijos susirinkimų protokolų su nutarimais leisti išlaiduoti pinigines lėšas, be jokio teisėto pagrindo 2007-04-24 iš bendrijos kasos sumokėjo 1000 litų advokatui A. J. už paslaugas atstovaujant ją byloje prieš bendriją ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą.

Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamojo R. P. kalta neprisipažino ir parodė, jog su advokatu atstovavimo sutartis buvo sudaryta atstovauti ne ją, o bendriją. Nors dėl advokatui sumokėtos pinigų sumos ji neturėjo bendrijos valdybos pritarimo, tačiau vadovavosi bendrijos narių susirinkimo protokolu, pagal kurį bendrijos pirmininkė galėjo disponuoti bendrijos lėšomis iki 3000 litų. Kadangi dar 1998 metais įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad bendrijos pirmininkė gali laisvai disponuoti bendrijos lėšomis iki 3000 litų be bendrijos valdybos narių sutikimo, ji tokia teise ir pasinaudojusi.

Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, jog advokatui A. J. už atstovavimą buvo sumokėta 1000 Lt., tačiau iš 2007-04-12 atstovavimo sutarties matyti, jog su advokatu A. J. R. P. kaip bendrijos valdytoja buvo sudariusi susitarimą ne atstovauti ją kaip fizinį asmenį, o atstovauti (duomenys neskelbtini) DNSB byloje dėl bendrijos dokumentų pagrobimo. Kadangi vyko ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir teisminiai ginčai, R. P., iki galutinio teismo sprendimo dar buvo teisėta 319-o DNSB pirmininkė, galėjusi sudaryti sutartį bendrijos vardu su advokatu. Iš bylos medžiagos (t. 4 b. b. l. 19) matyti, jog 2007-04-12 R. P. kaip bendrijos pirmininkė kreipėsi į Kauno miesto Centro policijos komisariatą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrijos dokumentų pagrobimo. Šiame pareiškime yra nurodyta, jog bendriją atstovaus advokatas A. J..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau aptarti duomenys neduoda jokio teisinio pagrindo išvadai, jog kaltinamoji R. P. neturėjo teisės iš bendrijos kasos sumokėti atlygį bendriją atstovavusiam advokatui, o sumokėdama jam 1000 litų už bendrijos atstovavimą, išvaistė jai patikėtas lėšas. Ta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų pagrobimo vėliau buvo nutrauktas, neleidžia daryti išvadą, kad advokatui pinigai buvo išmokėti nepagrįstai, kad jis neatstovavo bendrijos interesų. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamosios R. P. parodymai, jog 1998 metais įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo leista jai kaip bendrijos pirmininkei be bendrijos valdybos narių sutikimo laisvai disponuoti bendrijos lėšomis iki 3000 litų, todėl R. P. nepadarė neteisėtų veiksmų. Apylinkės teismo sprendimas išteisinti R. P. dėl šio nusikalstamos veikos epizodo yra teisėtas ir pagrįstas išsamiu bylos faktiniu aplinkybių įvertinimu, kadangi nebuvo padaryta kaltinime nurodyta ir LR BK 184 str. 1d. numatyta nusikalstama veika.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 184 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos, t.y. dėl 2007-05-10 permokos gražinimo L. J. ir permokos grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) padarymo

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji R. P. tvirtino, jog sugražino L. J. 2253,43 Lt , nes ši buvo permokėjusi už elektros instaliacijos darbus. Jos teigimu permoka susidarė per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m., o 2007 L. J. paprašius bendrijos valdytojos sugrąžinti jos per daug sumokėtą pinigų sumą, pinigai jai pagrįstai ir teisėtai buvo sugrąžinti pagal tarpusavio suderinimo aktą. Tą patį kaltinamoji aiškino ir dėl pinigų sugražinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , nurodydama, jog ši bendrovė , įsikūrusi Putvinskio g. 38-ojo namo pirmame aukšte, mokėjo namo bendrijai už dviejų automobilių stovėjimą namo kieme. Atskirais laikotarpiais už šiuos automobilius mokėjo arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba UAB „F. B.“. Sprendimas imti mokestį buvo priimtas apie 2003-2004 metus. Mokestis už automobilių stovėjimą buvo įtrauktas į ploto tarifą. 2007 metais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „F. B.“ buhalterėmis buvo atliktas piniginių lėšų ir sąskaitų patikrinimas-inventorizacija, kurios metu buvo nustatyta, jog bendrovė yra permokėjusi bendrijai 5043,83 Lt sumą, kurią R. P. grąžino pagal tarpusavio suderinimo aktą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamoji R. P. tokiais savo veiksmais neteisėtai bendrijos pinigus perleido tretiesiems asmenimis, tačiau su tokiais prokuroro argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus duomenis, konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, neginčijamai parvirtinančių R. P. kaltę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai visas abejones vertino kaltinamosios naudai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, jog įmonės administracinės patalpos ir restorano patalpos yra adresu V. Putvinskio G. 38-18. Įkūrus daugiabučių namų savininkų bendriją, jos pirmininkė R. P. atsiųsdavo bendrovei sąskaitas. 2007 m. jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas, buvo pradėta domėtis dėl mokėjimų bendrijai dydžio pagrįstumu. Jų įmonė bendrijai mokėdama po 170 litų kas mėnesį. 2007 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje R. P. pranešė, jog bendrovė bendrijai yra sumokėjusi per didelę pinigų sumą. Pagal ką buvo nustatyta permoka, liudytojas negalėjo paaiškinti, tačiau R. P. išmokėjo 5043,83 litus, kurie buvo užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.

Iš specialisto išvados priede Nr. 1 (t. 3 b. l. 148-149) yra užfiksuotos piniginės lėšos surinktos iš (duomenys neskelbtini) DNSB narių per laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2007-06-30, kad 2004-05-18 G. J. už elektrą įmokėjo 1150 Lt, 284,11 Lt. už kiemo užtvarą ir 2004-05-19 231,76 už teritorijos priežiūrą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistė A. Strašinskienė paaiškino, jog nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti L. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusių permokų teisingumo. Tai, jog (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininku tapus kitam asmeniui, bendrija nesikreipė į teismą dėl paminėtų permokų gražinimo rodo, jog jos buvo sugražintos pagrįstai.

Tai, jog kaltinamoji R. P., gražindama permokas L. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų turėjusi tikslą kaltinime nurodytas pinigines lėšas tyčia iššvaistyti, nėra įrodyta jokiais duomenimis. Neatmestina ir tai, jog pinigus L. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji galėjo gražinti suklydimo įtakoje, ar dėl aplaidumo ir pan. Tyčia padaryti LR BK 184 str. 1d. numatytą veiką nėra įrodyta, todėl R. P. dėl aptariamų ir LR BK 184 str. 1 d. numatytų veikų t.y. 2007-05-10 permokos gražinimo L. J. bei permokos sugrąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išteisinta pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. (dėl 22925,36 Lt pasisavinimo).

Prokuroro įsitikinimu yra įrodyta, jog R. P. 2007-04-13 kasos išlaidų orderiu Nr.7 iš (duomenys neskelbtini) DNSB kasos paėmusi 39000 litų, po to, kai 2007-07-09 bendrijoje buvo teisėtai išrinktas ir įregistruotas kitas pirmininkas, neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2010-02-18 laikydama ir negrąžindama bendrijai priklausančius 22.925,36 Lt, neteisėtai užvaldė šį svetimą turtą, turėjo realią galimybę juo naudotis, disponuoti t.y. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.

Toks kaltinimas nėra pagrįstas įrodymais, jis nepasitvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinta pagrįstai.

Iš tiesų byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamoji pagal 2007-04-13 kasos išlaidų orderį Nr.7 ir bendrijos kasos paėmė 39 000 litų. Iš teisiamojo posėdžio metu specialistės paaiškinimo (t. 5 b. l. 141-142) matyti, jog (duomenys neskelbtini) DNSB kasos likutis 2007-05-01 buvo 39139,94 Lt, 2007-04-13 kasos išlaidų orderiu Nr.7 R. P. pagal avansinę apyskaitą kaip atsakingam asmeniui buvo išduota 39000 Lt ir 2007-04-13 bendrijos kasoje liko 139,9,99 Lt. Iš avansinės apyskaitos suvestinės matyti, jog R. P. išlaidavo 16074,64 Lt, o pas ją liko 22926,65 Lt.

Kasos orderio išrašymo metu t.y. 2007-04-13 R. P. buvo teisėtai išrinkta bendrijos pirmininkė, vykdžiusi jai pavestas pareigas. Nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog pagal avansinę apskaitą paimdama pinigus iš kasos, ji siekė juos pasisavinti ir pasisavino.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog 2007-03-30 vyko bendrijos narių susirinkamas. Nesutikdama su šio susirinkimo metu priimtais sprendimais, R. P. 2007-05-09 kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, ginčydama bendrijos sprendimus, o po 2007-05-11 vykusio bendrijos narių susirinkimo pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Kauno miesto (duomenys neskelbtini) DNSB narių 2007-05-11 susirinkimo sprendimus. Nors to susirinkimo metu bendrijos primininku buvo išrinktas kitas asmuo, tačiau kol nebuvo išspręstas teisminis ginčas dėl naujo primininko išrinkimo teisėtumo, R. P. buvo bendrijos pirmininkė, turėjusi teisę valdyti bendrijos pinigines lėšas. Tai, kad pas ją buvo bendrijos piniginės lėšos, R. P. neneigė. Tačiau pinigų ji negražino ne dėl to, kad siekė juos pasisavinti ir pasisavino, o dėl to, jog kol nebuvo išspręstas civilinis ginčas tarp jos ir bendrijos, ji laikė save teisėta bendrijos pirmininke ir teisėta bendrijos piniginių lėšų valdytoja. Kolegijos nuomone, šie aptarti duomenys rodo, jog R. P. neturėjo jokio tikslo pasisavinti bendrijos pinigus ir jų nepasisavino. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nesant tikslo pasisavinti, asmens veiksmai vertinami kaip kitų teisės šakų (civilinės, darbo teisės) normų pažeidimai. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma tik padarius teisės pažeidimą. Kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos diferencijavimas yra visapusiškai naudingas: pirma, didinama galimybė spręsti klausimus įvairiose teisės šakose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminis LR BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis yra asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turo pavertimas savo nuosavybe. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, R. P. tiesioginę tyčią pasisavinti kaltinime nurodytus pinigus paneigia ir tai, kad 2007-04-13 paėmusi pinigus iš kasos, ji naudojo juos ne savo, o bendrijos reikmėms, t.y. bendrijos reikmėms išlaidavo 16074,64 Lt. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui buvo pateikta taikos sutartis tarp R. P. ir (duomenys neskelbtini) DNSB, kuri buvo 2010-05-06 patvirtinta Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi. Iš minėtos teismo nutarties matyti, jog šalys konstatavo, kad bendrijos išlaidos 17801,04 yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, o kasos likutį, esantį pas R. P. ir sudarantį 22925,36, ji įneš į bendrijos kasą.

Pagrįstai skunde nurodoma, jog priimdami sprendimus, teismai turi atsižvelgti į formuojamą vieningą teismų praktiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos prokuroro skunde nurodytoms byloms, todėl nėra jokio pagrindo jomis vadovautis. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo numatyto LR BK 183 str. 1 d. požymius. Kolegija nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, priimdamas R. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Kauno miesto apylinkes prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.