Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-06-30 · Administracinė byla Nr. I-1700-257/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
I-1700-257/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00070-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė (pran.), Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
Z. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1700-257/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1; 70.6 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjai Z. J.,

nedalyvaujant atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

2013 m. balandžio 5 d. (spaudas ant voko) pareiškėja Z. J. kreipėsi į administracinį teismą su skundu (b. l. 2-4), kuriuo prašė: 1) panaikinti kaip nepagrįstą atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (4.71)R3-8541 (b. l. 5-6), kuriuo buvo atsisakyta išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) taikymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Utenos skyriaus, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) 3 253,55 Lt dydžio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja Z. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 103).

Atsakovų VSDFV Utenos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Utenos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 101). Pateiktas prašymas (b. l. 104) nagrinėti bylą nedalyvaujant VSDFV Utenos skyriaus atstovui.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 102).

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. J. skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jai nuo 2008 m. lapkričio 20 d. buvo paskirta ir mokama 846,45 Lt dydžio senatvės pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei 8 straipsniu, pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokama sumažinta senatvės pensija. Dėl Laikinojo įstatymo taikymo pareiškėjai buvo neišmokėta 3 253,55 Lt senatvės pensijos. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 8straipsnis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėja 2013 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą VSDFV Utenos skyrių, prašydama pateikti duomenis apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir šią dalį išmokėti. Z. J. nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. (4.71)R3-8541 nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta senatvės pensijos dalis sudaro 3 253,55 Lt, tačiau ją išmokėti atsisakė. Pareiškėja tvirtino, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimas neišmokėti negautos pensijos dalį prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatoms, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nėra priimtas sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantis teisės aktas, nesudaro pagrindo atsisakyti grąžinti jai neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Utenos skyriaus, ir VSDFV Utenos skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimais į pareiškėjos skundą prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti.

VSDFV Utenos skyrius atsiliepime (b. l. 10-15) nurodė, kad Z. J. keliamam ginčui dėl jai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo turi būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodė, kad pagal minėtą teisės normą, galiojusią iki 2012 m. gruodžio 31 d., VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais VSDFV, kaip išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo institucijai, galėjo būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad galiojanti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. tokio pobūdžio ginčai sprendžiami per trumpesnį – 6 mėnesių – terminą. Be to, Utenos skyrius, įvertinęs duomenis apie tai, kad pareiškėjai pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., taip pat tai, kad pareiškėja skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo pateikė 2013 m. vasario 18 d., bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo praktiką, teigė, jog Z. J. yra praleidusi ieškinio senaties terminą, per kurį ji galėjo ginti savo pažeistą teisę į senatvės pensiją. Patvirtino, kad Z. J. paskirta senatvės pensija, kuri 2009 m. gruodžio mėn. buvo 859,86 Lt, o 2011 m. vasario mėn. – 875,55 Lt, buvo mažinama taikant tiek Laikinojo įstatymo 6 bei 7 straipsnius, tiek ir šio įstatymo 8 straipsnį. Akcentavo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo paskelbtas ir oficialiai įsigaliojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl iki šio momento VSDVF Utenos skyrius privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą. Tvirtino, kad dėl šios priežasties VSDVF Utenos skyriaus sprendimai perskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensijos dydį ir mokėti jai sumažintą pensiją negali būti laikomi neteisėtais. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d., kai pasibaigė Laikinojo įstatymo taikymo senatvės pensijoms terminas, Z. J. mokama 875,55 Lt dydžio senatvės pensija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 39-44) pateikė paaiškinimus bei argumentus dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių ir teisės aktų taikymo, iš esmės analogiškus nurodytiems VSDFV Utenos skyriaus atsiliepime.

Byla nutrauktina, paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašo termino atnaujinti.

Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Utenos skyrius 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (4.71)R3-8541 (b. l. 5-6), kuriuo buvo atsisakyta išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo taikymo, panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisimo. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Iš administracinėje byloje esančios pareiškėjos pensijos bylos Nr. 44746 medžiagos matyti, kad atsakovas VSDFV Utenos skyriaus 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. Š6-8340 pareiškėjai Z. J. nuo 2008 m. lapkričio 20 d. paskyrė 846,45 Lt senatvės pensiją. Atsakovas VSDFV Utenos skyriaus 2010 m. vasario 23 sprendimu Nr. Š6-1008 pareiškėjai Z. J. nuo 2009 m. lapkričio 20 d. paskyrė 859,86 Lt senatvės pensiją, ir 2012 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. Š6-2065 – nuo 2011 m. sausio 12 d. 875,55 Lt senatvės pensiją.

Taip pat iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas VSDFV Utenos skyrius 2013 m. vasario 25 d. gavo pareiškėjos Z. J. 2013 m. vasario 18 d. prašymą Reg. Nr. (4.71)R-6 (b. l. 18) išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, kuri susidarė laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą (b. l. 18), skundžiamu 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (4.71)R3-8541 „Dėl negautos senatvės pensijos dalies“ (b. l. 5-6) nurodė, jog nesant teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010-2011 metais negautą pensijos dalį, nėra teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo taikymo, o Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalys, buvo oficialiai paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d. bei galioja ateičiai. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2013 m. balandžio 8 d. gavo pareiškėjos Z. J. 2013 m. balandžio 2 d. skundą Reg. Nr. GP-544 (b. l. 21-22) dėl minėto atsakovo VSDFV Utenos skyriaus sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos dalies išmokėjimo. 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjos skundas dėl minėto atsakovo VSDFV Utenos skyriaus sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo gautas ir administraciniame teisme (b. l. 2-7). Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV, atsakydamas į pareiškėjos Z. J. 2013 m. balandžio 2 d. skundą Reg. Nr. GP-544 (b. l. 21-22), 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2725 „Dėl skundo“ (b. l. 23-24) konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Z. J. pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, būtent nuo šio momento pareiškėja ir sužinojo apie savo pažeistą teisę į senatvės pensiją. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV, remdamasi galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą šių nuostatų taikymo aiškinimą bei vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDF Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti.

Byloje nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 45 straipsnis yra skirtas reglamentuoti valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija) numato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakciją, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to, remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami administraciniam teismui.

Šiuo atveju yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarbu nustatyti, kada pareiškėja Z. J. sužinojo apie savo pažeistą teisę į senatvės pensiją, kadangi būtent nuo šio momento ir skaičiuotinas įstatymo nustatytas terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę ginti savo pažeistas teises į senatvės pensiją.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės žinios, 2009, Nr. 152-6820). Nurodytas įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. (15 straipsnis). Laikinasis įstatymas nustatė socialinių išmokų, tarp jų – ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims tvarką. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 91 punktą, valstybinė socialinio draudimo pensija, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, mokama už einamąjį mėnesį. Administracinėje byloje ir Z. J. senatvės pensijos byloje Nr. 44746 esantys duomenys apie pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimą bei mokėjimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patvirtina tai, kad dėl Laikinojo įstatymo taikymo pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja, skunde (b. l. 2) nurodydama, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, įvardintos aplinkybės iš esmės neginčijo.

Taigi, pareiškėjai apie jos teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. sausio mėnesį, kai jai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Pareiškėja į atsakovą VSDFV Utenos skyrių su prašymu kreipėsi 2013 m. vasario 18 d. (b. l. 18), o į teismą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. balandžio 5 d. (b. l. 2-7), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos senatvės pensijos mokėjimą. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 96-97) pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Iš internetinio tinklalapio http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN952748181LT matyti, kad minėta nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2014 m. gegužės 8 d. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nenurodė termino praleidimo priežasčių ir nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja taip pat neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 103).

Paaiškėjus, jog pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi praleidusi terminą ir neprašo jo atnaujinti, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu., 105-107 straipsniais,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjos Z. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo, nutraukti, nes paaiškėjo, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašo minėto termino atnaujinti.

Nutartis dėl bylos nutraukimo per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė