Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2023 m. spalio 12 d., apie 23.40 val., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje J. Jasinskio–V. Kudirkos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 27 ir 158 punktų reikalavimus, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su V. Kudirkos gatve ir sukdamas į kairę – į V. Kudirkos gatvę, nebuvo pakankamai atsargus, dėl ko nepraleidęs partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per V. Kudirkos gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį S. D., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad naktį J. Jasinskio gatvėje sankryžoje vairuojamu automobiliu sukdamas į kairę partrenkė pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusį S. D. Pėsčiųjų šviesoforo ir S. D. nematė, nes vaizdą užstojo automobilio priekinio lango kairės pusės rėmas. Specialiai nesidairė į pėsčiuosius, bet, jei būtų persikreipęs ar kažkur atsirėmęs, būtų pamatęs.

Nukentėjusysis S. D. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2023 m. spalio 12 d., apie 24 val., J. Jasinskio–V. Kudirkos gatvių sankryžoje, jam einant pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, buvo partrenktas automobilio, panašaus į „Toyota Prius“. Automobilis permušė jam per kojas, po ko šonu atsitrenkė į automobilio kėbulą, priekinį stiklą, po to nulėkė ir nugara atsitrenkė į asfaltą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. 2023 m. spalio 12 d. 23.41.07 val. moteris pranešė, kad V. Kudirkos g. 15 automobilis partrenkė vyrą.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta. Automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: Vilniuje, iš J. Jasinskio gatvės link V. Kudirkos gatvės. Pėsčiojo ėjimo kryptis: V. Kudirkos gatvės ir J. Jasinskio gatvės kirtimas. Ties įvykio vieta automobilis važiavo dešine kelio puse ir suko į kairę. Eismo reguliavimo būdas: horizontalus kelio ženklinimas, šviesoforai. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: be kita ko, 1.13.3 dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių (žyminčių pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu). Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys susidūrimo vietą: raudono skysčio dėmė, akinių dalis. Prie protokolo pridėti eismo įvykio planas-schema, matavimų lentelė, nuotraukos.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilis stovi Vilniuje, priešais pastatą, esantį Vinco Kudirkos g. 15, priekine dalimi nukreiptas į A. Goštauto gatvės pusę, pirmoje eismo juostoje. Matomas priekinio stiklo įskilimas dešinėje (keleivio) pusėje. Ant priekinio bamperio dešinėje pusėje matomi nubraukti dažai. Priekinis variklio dangtis yra įlenktas. Priekinis dešinės pusės žibinto stiklas yra subraižytas. Nėra priekinės dešinės pusės sparno apdailos. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad kartu apžiūrėti 2023 m. spalio 12 d. J. Jasinskio–V. Kudirkos gatvių sankryžos, esančios Vilniuje, vaizdo įrašas, šviesoforų signalų režimų ataskaitos ir schema. 23.40.10 val. J. Jasinskio gatvės antrojoje juostoje sustoja automobilis „Toyota Prius“, nes dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. 23.40.45 val. užsidega žalios spalvos šviesoforo signalas, 23.40.47 val. automobilis pradeda važiuoti ir sukti į kairę į V. Kudirkos gatvę, o 23.40.51 val. išvažiuoja iš filmavimo kadro. Šviesoforų grupių Nr. 21 ir 22 (V. Kudirkos gatvė, pėstiesiems), kur į kairę pasuko automobilis, žalios spalvos šviesoforų signalai užsidegė 23.40.42 val., geltonos spalvos – 23.40.56 val., o raudonos spalvos – 23.40.59 val. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš specialisto išvados matyti, kad S. D. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs žaizda dešiniame antakyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir junginėje, viršugalvio dešinėje minkštųjų audinių sumušimu (KT), V-VII šonkaulių lūžiais dešinėje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kryžkaulio lūžiu kairėje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžiu, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje ir abiejuose keliuose, kairio kelio priekinio kryžminio ir medialinio kolateralinio raiščių plyšimais, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio lūžiu, kairio šeivikaulio galvos lūžiu, įtariamu kairio blauzdikaulio medialinio krumplio lūžiu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio blauzdikaulio medailinio krumplio lūžis nėra patvirtintas, o tik įtariamas, tačiau jo patvirtinimas sveikatos sutrikdymo masto nekeistų. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2023 m. spalio 13 d. 0.21 val. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kelių eismo taisyklių 27 punkto pagrindu, be kita ko, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Pagal šių taisyklių 158 punktą, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė vairuojant transporto priemonę pažeidus Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų reikalavimus, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta S. D. sveikata, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Apklausiamas kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sankryžoje vairuojamu automobiliu sukdamas į kairę partrenkė pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusį S. D. Be A. L. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia nukentėjusiojo S. D. parodymai, iš kurių matyti, kad sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, jam einant pėsčiųjų perėja, buvo partrenktas automobilio; kelių eismo įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio mechanizmas ir automobilio sugadinimai; sankryžos vaizdo įrašo, šviesoforų signalų režimų ataskaitos ir schemos apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad įvykio metu pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas; specialisto išvada, kurioje konstatuotas nesunkus S. D. sveikatos sutrikdymas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. A. L. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nes, kaip pats paaiškino, S. D. nematė, kadangi vaizdą jam užstojo automobilio priekinio lango kairės pusės rėmas. Vis dėlto, A. L., kaip vairuotojas, pagal Kelių eismo taisyklių 27 ir 158 punktų reikalavimus turėjo ir pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo tai numatyti, nes, kaip pats pripažino, pakreipdamas kūną, S. D. būtų pamatęs, bet to nepadarė, todėl veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (1 punktas) ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (2 punktas), ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. L. padarė neatsargų nusikaltimą; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apklausiamas S. D. parodė, kad draudikas jam atlygino dalį žalos, o dėl likusios žalos dalies atlyginimo jie sudarė susitarimą, turtinių reikalavimų A. L. neturi; su A. L. susitaikė, jam atleido. A. L. aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią pavėžėjo veiklą, neteistas, tačiau per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, – pats tai paaiškino vykdoma veikla, paskirtas baudas sumokėjo. Nors tai A. L. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo jo atsainų požiūrį į kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, vis dėlto, neleidžia įžvelgti A. L. polinkio nusikalsti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į neatsargią padaryto nusikaltimo rūšį, nuoširdų A. L. gailėjimąsi ir susitaikymą su S. D., teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai sudaro pagrindą A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (be kita ko, teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).

Nusikalstamą veiką A. L. padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Minėta, per pastaruosius penkerius metus A. L. ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, tarp jų ir šiurkščius: lenkimą vietoje (pėsčiųjų perėjoje), kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo, kaip vairuotojas, yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles; nustatyto greičio viršijimą 40 km/val.; kartą jam jau buvo skirta atitinkama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai A. L. apibūdina, kaip nedrausmingą vairuotoją. Sistemingas padarytų administracinių nusižengimų pobūdis neleidžia nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti, kaip padarytą visiškai atsitiktinai, o rodo tam tikrą ryšį tarp jų. A. L. paaiškinimas dėl vykdomos individualios pavėžėjo veiklos, teismo vertinimu, padarytų administracinių nusižengimų nepateisina. Be to, pažymėtina, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktą). A. L. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, darbingas, turi darbo patirties, todėl turi plačias galimybes rasti kitą darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant prevencinių tikslų, A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu S. D., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio).

Išaiškinti A. L., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.