Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-415-278/2007

21.4.2.3; 34.10; 99.1.1; 99.1.5; 99.5;

2007 m. lapkričio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Gražinai Slavinskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2005 08 09 miręs ieškovės ir atsakovo tėvas M. S., 2004 09 14 sudarė testamentą, kuriuo visą jam mirties dienai priklausantį turtą, paliko sūnui, atsakovui R. S. ir įpareigojo jį sumokėti ieškovei V. V. 20 000 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 7). Ieškovė savo reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu grindė tėvo nesugebėjimu suprasti savo veiksmų dėl ligos, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti aplinkybę ar M. S., surašydamas testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, t. y., ar tuo metu jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (CK 1.89 str.). Šiai aplinkybei ištirti, teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, vėliau pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, kuria buvo konstatuota, jog testamento sudarymo metu M. S. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Jeigu teismas nesutinka su ekspertų išvada, tai turi būti nurodyta teismo sprendimo motyvuose. Atlikta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos padarytos išvados abejonių teismui nesukėlė. Kolegija konstatuoja, jog ekspertų išvada, kad testamento sudarymo dieną M. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pagrįsta byloje esančių testatoriaus ligos istorijų duomenimis, kurių pagrindu Centrinė teismo psichiatrijos ekspertų komisija konstatavo, kad M. S. 1989 m. spalio mėn, 1991 m. rugsėjo mėn. ir 2001 m. sausio mėn. patyrė išeminius insultus, 2003 m. jam nustatyti kraujagyslinei demencijai būdingi psichikos funkcijų sutrikimai (atminties, suvokimo, mąstymo, emocijų, valios), kurie išsivystė dėl lėtinės galvos smegenų išeminės ligos. Ekspertų komisija nurodė, jog jau 2004 m. sausio mėn. dėl demencijos reiškinių M. S. prarado socialinius įgūdžius, jam buvo reikalinga pastovi globa, nes vienas negalėjo apsitarnauti dėl orientacijos ir atminties sutrikimų. 2004 02 23 M. S. nustatyti suvokimo (orientacijos), afektiniai sutrikimai bei židininė neurologinė simptomatika, diagnozuoti liekamieji reiškiniai po išeminio galvos smegenų insulto, senatvinė (senilinė) encefalopatija ir dėl šių priežasčių M. S. negalėjo vairuoti rankinio valdymo automobilio. 2004 m. lapkričio mėn. M. S. išsivystė ūmi psichozinė būsena – delyras, todėl ekspertai konstatavo, jog ši būsena patvirtina, kad M. S. sirgo įgyta silpnaprotyste (demencija). Centrinė teismo psichiatrijos ekspertų komisija darė išvadą, kad M. S. po 3-jų galvos smegenų išeminių insultų atsirado negrįžtami, difuziniai galvos smegenų audinio pakenkimai, kliniškai pasireiškiantys židinine neurologine simptomatika (dešinės kūno pusės hemipareze, motorine afazija, koordinacijos sutrikimais, patologiniais refleksais) su progresuojančiais, palaipsniui vykstančiais psichikos sutrikimais (atminties, suvokimo, mąstymo, valios, emocijų, afektiniai sutrikimai), būdingais kraujagyslinei demencijai (įgytai silpnaprotystei). Esant šiems susirgimams, komisija darė išvadą, kad testamento sudarymo dieną M. S. sirgo lėtiniu, progresuojančiu psichikos sutrikimu – kraujagysline (multiinfarktine) demencija, dėl kurios pagal savo psichikos būseną negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 112-116). Nustačius, kad testatoriaus psichika daugelį metų buvo veikiama sunkių ligų, dėl kurių išsivystė išreikšta encefalopatija (prilyginama demencijos diagnozei), kurios simptomai galėjo tik progresuoti dėl ligos patogenezės ypatumų bei įvertinus, jog M. S. psichika buvo veikiama įvairiais medikamentais, todėl esant duomenims apie M. S. sveikatos būsenos pablogėjimą 2003 m. gruodžio mėn., teismui buvo pagrindas padaryti išvadą, kad testamento sudarymo dieną testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Nors apeliantas nurodo, kad M. S. buvo veiksnus, atliko įvairius veiksmus, dalyvavo teismų procesuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po žmonos mirties, sudarydamas testamentą rūpinosi abiem vaikais, sirgo ligomis, po kurių psichikos sutrikimų nebuvo konstatuota, kas įrodo jo sveiką nuovoką ir išreikštą valią, ką patvirtino ir apklausti liudytojai, kurių neišklausęs teismas paskyrė ekspertizę, tačiau šie R. S. teiginiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog testamento sudarymo metu jo tėvas M. S. suprato savo veiksmų reikšmę. Asmens psichinės sveikatos būklę ir dėl psichikos sutrikimų pasireiškiančius asmens valios defektus gali nustatyti tik specialistai, turintys specialiųjų medicinos (psichiatrijos) žinių, todėl aplinkybė, kad ekspertizės buvo paskirtos neišklausius liudytojų parodymų, nėra pagrindas daryti išvadą, kad ekspertų išvados yra neteisingos. Be to, teismas sprendimą priėmė išklausęs liudytojų parodymų ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. V. (vidaus ligų gydytoja – terapeutė) nurodė, kad M. S. stacionare gulėjo du kartus, antrą kartą ligonio psichinė būklė buvo pablogėjusi (b. l. 176). Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad atsakovas savo paaiškinimuose teismui pripažino, jog tėvas negalėjo gyventi vienas, jam reikėjo pagalbos. Ši aplinkybė jau 2003 m. gruodžio mėn. konstatuota M. S. ligos istorijoje. Liudytojų V. Š., V. V. B., K. K., A. S. parodymai, kad jiems nebuvo abejonių dėl M. S. psichinės būsenos, nėra išsamūs, nes neapibūdina testatoriaus būsenos testamento surašymo dieną (b. l. 162-163). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog liudytojai su M. S. kartu negyveno, kasdien su juo nesusitikdavo, kokia buvo M. S. sveikatos būklė 2004 m. rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu, teismui nenurodė. Ta aplinkybė, jog, liudytojų teigimu, visą turtą M. S. ketino palikti vaikams, o notarė G. Slavinskienė patvirtino testamentą, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog testatorius tuo metu teisingai suprato savo veiksmus. Tvirtindama ginčijamą testamentą, notarė M. S. veiksnumą nustatė tik vizualiai, trumpai bendraudama su juo (b. l. 161-162). Įvertinant M. S. sveikatos būseną sudarant testamentą, buvo vadovautasi medicininiais dokumentais, jų analize pakartotinos teismo psichiatrinės ekspertizės akte. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu. Nors apeliantas teigia, kad teismo paskirtų ekspertizių išvados yra skirtingos, tačiau abiejų ekspertizių metu, vadovaujantis medicinine dokumentacija, buvo konstatuoti klinikiniai požymiai, būdingi kraujagyslinei demencijai. Pirmosios ekspertizės išvada „matomai 2004 09 14 M. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti“ negali būti laikoma kategorišku atsakymu į teismo pateiktą klausimą (b. l. 88-89). Atsakovas neginčijo pakartotinos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto, todėl teismui nekilus abejonių dėl jo teisėtumo, nesivadovauti Centrinės teismo psichiatrijos ekspertų komisijos kategoriška išvada pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo (CPK 219 str.). Kolegija konstatuoja, jog teismas, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, darė pagrįstą išvadą, jog testamento sudarymo metu M. S. nesuprato savo veiksmų, kas sudaro pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu (CK 1.89 str., 5.16 str. 2 d., CPK 185 str.).

Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 str., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog M. S. sudarytas sandoris negalioja CK 1.89 str. pagrindu (CK 1.63 str. 3 d.).

Ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nėra turtinis ginčas, todėl ieškinį V. V. turėjo apmokėti 100 Lt žyminiu mokesčiu, o už apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 112 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 80 str. 4 d., 82 str.). Dėl paminėto, ieškovė už ieškinį, o atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėję daugiau nei numato įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo dalį (739,22 Lt) žyminio mokesčio ieškovės naudai (b. l. 36, 189). Kadangi šalys yra sumokėjusios daugiau žyminio mokesčio nei priklauso, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina dalį žyminio mokesčio šalims grąžinti (CPK 87 str. 1 d. 1 d.). Apelianto teiginiai, kad civilinę bylą iniciavo V. V., todėl teismas be pagrindo iš jo priteisė ieškovės naudai atstovavimo, ekspertizės atlikimo išlaidas, yra atmestini, nes CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Dėl paminėtų motyvų, sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės V. V. naudai priteista 839,22 Lt žyminio mokesčio keistina ir priteista suma mažintina iki 100 Lt.

Išlaidos valstybės naudai bei atstovavimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 3 d., b. l. 200, 204).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. S. ieškovės V. V. naudai priteista 839,22 Lt žyminio mokesčio, pakeisti ir ieškovei priteistą sumą sumažinti iki 100 Lt (vieno šimto Lt).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei V. V., (a. k. (duomenys neskelbtini), 739 Lt (septynis šimtus trisdešimt devynis Lt), sumokėtus 2005 m. lapkričio 28 d. įmokos mokėjimo kvitu, bei 727 Lt (septynis šimtus dvidešimt septynis Lt) atsakovui R. S., (a.k. (duomenys neskelbtini), sumokėtus 2007 m. liepos 18 d. kvitu Nr. 811907.

Priteisti iš atsakovo R. S., (a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų V. V. naudai bei 28 Lt (dvidešimt aštuonis Lt) pašto išlaidų valstybės biudžetui.