Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovo VšĮ „Hermis Europe“ atsakovui, kaip numato sutarties 4.1.2. punktas, 0,02 proc. nesumokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sąskaitos faktūros pateikimo 2015-02-02, įvertinant sutarties 3.5. punktą, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad 2013-10-15 šalys sudarė sutartį Nr. S-13/10/15 (37-39 b. l.), kurios objektas yra privažiavimo kelio projekto prie sklypų kadastro (duomenys neskelbtini), parengimas pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. SKPS-24/2, suderinimas su atitinkamomis institucijomis ir dokumento, kuris suteiks leidimą vykdyti kelio statybos darbus, gavimas. Šalys susitarė, kad ieškovė už atliktus darbus apmokės dviem etapais: I etapas, kai parengtas preliminarus projektas tinkamas derinti su trečiųjų asmenų žemės savininkais, Nacionaline žemės tarnyba, seniūnu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos ir Žemės ūkio skyriais, kitais subjektas, užsakovas apmoka pusę susitarimo kainos, t. y. 362,03 Eur (1250,00 Lt); II etapas, kai gautas leidimas statybai arba projekto pritarimas, užsakovas apmoka likusią sumą, t. y. 362,03 Eur (1250,00 Lt). 2013-11-22 atsakovas išrašė sąskaitą-faktūrą Nr.13/10/15-1 1250,00 Lt sumai (13 b. l.), pagal kurią ieškovė 2013-12-02 sumokėjo. 2014-03-18 atsakovas pateikė projektą derinti, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius (toliau tekste - Savivaldybė) nepritarė parengtam projektui, nurodydamas, kad Miškų įstatymas nenumato statinių miško ūkio paskirties žemėje, o projektas numato tiesti kelią per miškų ūkio paskirties žemę. Savivaldybė taip pat nurodė, kad būtina įgyvendinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2012-11-15 Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų 2 ir 3 punktus (10-11 b. l.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas neparengė tinkamo projekto, jo nesuderino su atitinkamomis institucijomis, todėl ieškovas negali projekto įgyvendinti, kadangi projektuojamas kelias patenka į miškų ūkio žemę, todėl prašo priteisti sumokėtas lėšas iš atsakovo. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog projektas yra parengtas pagal statytojo pageidavimą, suderintas, išskyrus Vilniaus rajono savivaldybę, nes atsakovui buvo pateikti tik preliminarūs žemės sklypo matavimai, tikslių žemės sklypo kadastrinių matavimų ieškovas nepateikė, nors statytojas žadėjo, pateikė netinkamą topografinę nuotrauką, todėl privalo atsakovui sumokėti už atliktą darbą likusią pinigų sumą, kurią, pateikdamas priešieškinį, prašo priteisti. Šalys pripažįsta, jog šalių sudaryta 2013-10-15 sutartis yra nutraukta atsakovo, ieškovas sutarties nutraukimo neginčija.

Iš sutarties matyti, jog statytojas yra T. O. ir M. O.. Statytojas M. O. pasirašė projektavimo užduotį, kurioje nurodė savo reikalavimus: privažiavimo kelio padėtį numatyti pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų priedą Nr. 1(12 b. l. t. 1), kelią suprojektuoti su žvyro danga, kategorija IIIv, I grupės statiniai, nurodytas kelio važiuojamosios dangos plotis 3,5 m., žvyro kelkraščiai po 0,5 m. iš abiejų pusių, iš viso plotis 4,5 m., nurodyta, jog projektinius sprendinius derinti su statytoju, o topografinę nuotrauką vykdo statytojas (77 b. l. t.1).

Iš šalių sudarytos sutarties turinio spręstina, jog šalys sudarė projektavimo darbų rangos sutartį. Pagal Civilinio kodekso 6.700 str. projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal tokią sutartį statinys projektuojamas pagal individualią užduotį, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose - projekte. Pagal Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700-6.704 str.), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644-6.671 str.) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. Civilinio kodekso 6.701 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog atsakovas projektą parengs vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygomis, suprojektuojant privažiavimo kelią tarp taškų A-B pagal schemą (10-12 b. l. t. 1). Atsakovas išrašė sąskaitą - faktūrą už darbų I etapą, pagal kurią ieškovas sumokėjo (13-14 b. l. t. 1). Pagal sutarties 4 p. ieškovas (užsakovas) įsipareigojo nedelsiant suteikti atsakovui visą turimą informaciją ir dokumentus, kurie gali būti reikalingi sutarčiai tinkamai įvykdyti, pateikti topo nuotrauką, suderinimus su gretimų žemės savininkais (38 b. l. t. 1). Atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal šį procesą reglamentuojančius teisės aktus, darbus atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, perduoti darbus pagal lydraštį (38 b. l. t. 1).

Iš susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad atsakovas ieškovui 2014-03-17 siuntė parengtą projektą pasirašyti, o ieškovas siuntė brėžinius, nurodė, kad projektą galima pateikti į infostatybą (55 b. l. t. 1). Atsakovas 2014-05-08 pateikė planinę medžiagą ieškovui, kurioje nurodė, kad projektuojamas kelias užlipa ant žemės sklypo, probleminėje vietoje, kur projektuojamas kelias perlipa sklypo ribą, jokių medžių nėra (64-68 b. l. t. 1). Atsakovas kreipėsi į Miškų kadastro skyriaus vedėją R. V., kuris pareikalavo pateikti projektuojamo kelio skaitmeninę ribą, kad galėtų tiksliau įvertinti projektuojamo kelio ribas, kurią atsakovas pateikė 2014-05-09 (69, 72 b. l. t. 1). Iš miškų kadastro skyriaus vedėjo R. V. siųsto laiško matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus duomenis į projektuojamą kelią miškas (miško žemė) nepatenka (73 b. l. t. 1). Atsakovas parengė projektą, prie kurio yra pridėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai, suderinta su Nemėžio seniūnu 2013-11-28, gautas 2013-12-27 sutikimas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, su sąlyga, kad tik gavus Vilniaus rajono savivaldybės pritarimą, naudotojų ir savininkų sutikimus, būtų statomas įvažiavimo kelias. Sutikimas galioja 3 metus (81, 82, 144 b. l. t. 1).

Projektas buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybei, kuri 2014-10-23 pateikė atsakymą ieškovui, kad parengtas projektas numato tiesti privažiavimą per miškų ūkio paskirties žemę, o Miškų įstatymas nenumato statyti statinių miške išskyrus įstatymo 11 str. 1 d. (pavertus kitomis naudmenomis, parengus detalųjį planą). Rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir galimai atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus, patraukiant sklypo ribą už planuojamo kelio juostos ribos arba tą dalį, į kurią patenka planuojamas kelias pavertus kitomis naudmenomis arba numačius sprendinius kitaip, kad jie nepatektų į sklypo ribas, būtų galima pritarti projektui. Taip pat numatyta, kad turės būti įvykdyti projektavimo sąlygų 2 ir 3 p. (vykdant darbus suderinti projektą su žemės savininkais, naudotojais ir sudaryti sutartis dėl kelio servitutų) (10, 92 b. l. t. 1). 2015-08-10 Vilniaus rajono savivaldybė pateikė atsakymą, iš kurio matyti, kad projektuojama 15 m. horizontali kreivė netinkama projektuojant privažiavimo kelią ir pažeidžia STR 2.06.04:2014 5 skyriaus 1 lentelėje nurodyta 30 m. (104 b. l. t. 2). Iš T. O. 2015-07-22 prašymo, adresuoto Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, matyti, jog jo, kaip statytojo, pageidavimu, projektuojant kelio supaprastintą projektą, buvo atsižvelgiama į tai, kad kuo mažiau būtų užimti gretimų žemės sklypai, todėl kelio projekte suprojektuotas posūkis su 15 m horizontalia kreive (103 b. l. t. 1). Anksčiau minėtas prašymas ir pateiktas šalių susirašinėjimas 2013 m. lapkričio mėnesį apie tai, kurioje vietoje rengti kelią, privažiavimus, kad yra visi kaimynų suderinimai, kad sprendiniai nesikeis, patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad projektas buvo rengiamas pagal statytojo pageidavimus, kurie buvo derinami su atsakovu (71-79 b. l. t. 2). 2015 m. rugsėjo mėnesį tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl pastabų, nederinant projekto. Iš susirašinėjimo matyti, jog užsakovą tenkino projektavimo užduotis, kad statytojas projektui neturi pastabų ir jisai jam tinka, ką patvirtino savo parašu, o atsakovas nurodė, kad projektas yra parengtas pagal užduotį ir visus statytojo pageidavimus (107, 109, 115 b. l. t. 1)

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius nederino parengto projekto ir pateikė pastabas dėl jo (15 b. l. t. 1):

projektas numato tiesti privažiavimą per miškų ūkio žemės sklypą, kur statyba negalima;neįvykdytas 2012-11-15 Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. SKPS-24/12 3 punktas (sudaryti sutartis dėl servitutų).

3. neįvykdytas 2012-11-15 Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. SKPS-24/12 18 punktas (derinimas su Nemėžio seniūnu).

Ieškovo atstovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad projektas būtų tinkamas įgyvendinti, jei ne ta aplinkybė, kurią įvardino esmine, jog kelias suprojektuotas per miškų ūkio žemės sklypą, o dėl projektinio kelio spindulio tos aplinkybės atsisako (ši pastaba pateikta kitame Savivaldybės rašte). Kaip minėta, projektas buvo suderintas su Nemėžio seniūnu dar 2013-11-28, todėl ši pastaba nurodyta be pagrindo (86 b. l. t. 2).

Ieškovas ir tretieji asmenys nurodo, jog yra atsakovo kaltė, kad kelias suprojektuotas per mišką, kuriame neleidžiama statinių statyba, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Su tokia pozicija, kad yra vien tik atsakovo kaltė, teismas nesutinka, nes byloje yra nustatyta, kad atsakovui buvo pateikti dokumentai, kad žemės sklype atlikti tik preliminarūs kadastriniai matavimai, pateikti preliminarūs sklypo matavimai su preliminariomis ribomis, tiksli riba atsakovui nebuvo žinoma, pateikta netiksli topo nuotrauka ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos projektui rengti. Atkreiptinas dėmesys, jog abi šalys žinojo, jog žemės sklype atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl laikytina, jog abi prisiėmė riziką dėl tokių sprendimų galimų padarinių. Taip teismas sprendžia iš byloje esančių įrodymų. Teisme apklaustas liudytojas R. B., dirbantis VĮ Registrų centro Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotoju registrui patvirtino, jog visi žemės sklypai, kurie suformuojami, rengiami pagal ribų paženklinimo - parodymo aktą, gretimybėje su projektinio žemės sklypo 618-2 ir tarp riboženklių 5, 6, 4, 5 riba eina kelio kraštu, vadovaujasi formuojamo žemės sklypo medžiaga (92, 125-131 b. l. t. 2). Akte yra fiksuota, kad riba eina kelio kraštu, kelias pažymėtas tarp taškų 3, 4, 5, 6 sklypo riba pažymėta su turimu keliu. Žemės sklypo riba eina bendro naudojimo kelio kraštu, kelias nepateko į žemės sklypą, nes nėra servituto, iš eksplikacijos plano matyti, jog bendras žemės sklypo plotas atitinka eksplikacijoje parodytą miško plotą, kelių nėra. Žiūrint žemės sklypo planą, kuris parengtas pagal preliminarius matavimus, yra bendro naudojimo kelias, bet į sklypą neįrašytas. Liudytojas patvirtino, kad planai buvo rengiami iš žemėtvarkos projekto, darant kopiją. Žemės sklypo plane turi būti pažymėtas koordinačių tinklelis (plane pažymėtas pliusais) ir nurodomos koordinatės, atstumas tarp taškų turi būti 10 cm, bet darant kopijas atsiranda paklaida ir visų preliminariai pamatuotų žemės sklypų tinklelis apie 80 proc. neatitinka reikalingų išmatavimų. Turi būti žemės sklypo įklojimas į kadastro žemėlapį, kurio tikslumas yra 1 prie 10 000, kas reiškia, kad 1 mm yra 10 m, tiksliai pažymėti neįmanoma pamatavus preliminariai, jų ribos neatitinka. Tiksliai nustatyti posūkio koordinates galima, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pats tinklelis netinka 50 metrų. Liudytojas vadovaujasi miškų kadastro vedėjo raštu, kad pagal valstybės kadastro ir registro duomenis kelias į miško žemę nepatenka, o kuo vadovavosi Savivaldybė, negali atsakyti, posūkio taškai netinka 5 ir 6. Patvirtino, kad matininkas, kuris atliko topografinę nuotrauką, neįsigilino į medžiagą, aklai pažymėjo ribą, o projektuotojas suprojektavo kelią. Patvirtino, jog topo nuotrauka 100 proc. bloga, ji neatitinka realios situacijos, jis taip teigia vadovaudamasis žemės sklypo planu, eksplikacijoje nurodytos gretimybės, 618-2 gretimybės, surašyta kelio kraštu (80 b. l. t. 2). Liudytojas patvirtino, jog dėl tokios topografinės nuotraukos galėjo suklysti projektuotojas, rengiant projektą (garso įrašas).

Topo nuotraukos pateikimas buvo statytojo pareiga (77 b. l. t. 1). Nesant tikslių kadastrinių matavimų, tik preliminariems, pateikus netikslią topo nuotrauką, negalima spręsti, jog dėl parengto projekto, kurio nesuderino Savivaldybė, kaltė yra tik atsakovo, kuriam netikslius dokumentus pateikė statytojas ar ieškovas. Tai, kad kadastrinius matavimus gali užsakyti tik žemės savininkai, negali būti laikoma, kad sutartis netinkamai įvykdyta tik atsakovo, nes pagal šią sutartį ieškovas buvo suinteresuotas, kad būtų įvykdytas individualus užsakymas pagal statytojo užduotį, todėl turėjo bendradarbiauti ne tik su atsakovu, bet ir tartis su žemės savininkais, kad būtų atliekami kadastriniai matavimai jų bendram tikslui pasiekti – keliui įrengti, tačiau įrodymų, jog jis kreipėsi ir sklypo savininkai nesutinka atlikti matavimų, byloje nepateikta. Kaip galima sprendimo variantą atlikti tikslius geodezinius matavimus šalims buvo nurodžiusi ir Savivaldybė.

Atsakovas palaiko reikalavimą ir prašo priteisti iš ieškovo likusią II etapo sumą, kuri yra 362,03 Eur, ir reiškia alternatyvų reikalavimą - jeigu teismas mano, kad atsakovas nėra visiškai įvykdęs sutarties likusiai sumai 362,03 EUR, prašo priteisti 250 Eur už II etapo atliktus darbus: atlikti derinimai su trečiųjų asmenų žemės savininkais, Nacionaline žemės tarnyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnija, projektas užbaigtas rengti pagal STR 1.05.06:2010 reikalavimus (parengta: titulinis lapas, sąrašas dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, aiškinamasis raštas, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymas, pakelės želdinių pašalinimo žiniaraštis, privažiavimo kelio įrengimo darbų kiekių žiniaraštis, nuovažų įrengimo žiniaraštis, situacijos planas, išilginis profilis MH 1:500 MV 1:100, dangos konstrukcijos skersiniai pjūviai, nuovažos planas, dangos konstrukcija), projektas suformuotas pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus, pateiktas prašymas projekto pritarimui per IS „Infostatyba“).