- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-10
- Bylos Nr.
- A-556-858-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Alfonsas Žekevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. nutarimą dėl paskirtos nuobaudos - perkėlimo 15 parų į baudos izoliatorių;
2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Lt neturtinę žalą;
3) įpareigoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administraciją baudos izoliatoriuje esantiems asmenims skaitymui išduoti ne vieną, o keturis laikraščius kaip ir kalinamiems kamerų tipo patalpose;
4) įpareigoti pataisos namų administraciją nutraukti pareiškėjui daromą poveikį iškeltose baudžiamosiose bylose Nr. 10-2-388-05 ir Nr. 10-2-685-05, kuriose jis pripažintas nukentėjusiuoju, siekiant E. Č. priversti pakeisti parodymus duotus bylų tyrėjams;
5) įpareigoti pataisos namų administraciją baudos izoliatoriuje laikomiems asmenims išduoti virintą vandenį ar su savimi turėti vandens šildytuvą;
6) įpareigoti pataisos namų administraciją asmenims laikomiems baudos izoliatoriuje Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies pagrindu leisti įsigyti už savo lėšas pataisos namų parduotuvėje pašto ženklų ir vokų;
7) įpareigoti pataisos namų administraciją leisti pareiškėjui susipažinti su visa 2006 m. liepos 10 d. tarnybinio tyrimo medžiaga Nr. 14-370, liečiančia jo asmenį.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda - 15 parų perkeltas į baudos izoliatorių, nepagrįstai, siekiant kerštauti dėl jo visuomeninės veiklos, pastangų realizuoti savo pilietines ir žmogaus teises, įtvirtintas įstatymuose. Pareiškėjo teigimu, jo persekiojimas dėl visuomeninių įsitikinimų, dėl jo žurnalistinės ir publicistinės veiklos, už esamų negerovių pataisos namuose kritiką, yra šiurkštus teisių įtvirtintų Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose pažeidimas. Paaiškino, kad pataisos namų prižiūrėtojas Paulius Navikas dažnai iš pareiškėjo atima jam skaitymui išduodamą spaudą ir pareiškėjas 2006 m. gegužės 15 d., 21-22 d. ir 29 d. pareiškimais kreipėsi į pataisos namų administracijos direktorių dėl nederamo prižiūrėtojo P. Naviko elgesio, o 2006 m. birželio 2 d. pareiškimu - dėl Tomo Gedrimo chuliganiško elgesio, kuris naudojo savo kalboje nenormatyvinę leksiką, keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius kreipdamasis į pareiškėją. Teigė, kad pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovas D. Čekavičius iš subjektyvių sumetimų, neatlikęs visapusiško tyrimo, siekdamas pareiškėjui kerštauti, surašė neobjektyvią, tendencingą jo skundų patikrinimo medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Be to, neteisingai buvo pritaikytas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 punktas bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punktas, kadangi nenumatytos bausmės kalinamajam už jo kreipimąsi į pataisos namų direktorių su skundu dėl prižiūrėtojų elgesio, net jei skundas ir nepasiteisintų. Pareiškėjas nesutinka, kad baudos izoliatoriuje uždarytiems kalinamiems teisėtai išduodamas tik vienas laikraštis, nes tokio laikraščių normavimo nenumato galiojantys teisės aktai. Paaiškino, kad baudos izoliatoriuje iš vandens čiaupo bėga nešvarus vanduo, o virintas vanduo neišduodamas, su maistu išduodama tik 600 gr. arbatos, jam, sergančiam širdies-kraujagyslių liga, tokio skysčių kiekio nepakanka, o geriant tokį vandenį kenkia sveikatai. Pareiškėjo teigimu, pataisos namų administracija privalo sudaryti galimybę kalinamajam išsiųsti pareiškimus, įsigyti vokų ir pašto ženklų už savo lėšas, pataisos namų administracijos toks draudimas yra neteisėtas. Teigė, kad pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento draudimas susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir medžiaga yra neteisėtas, pažeidžiantis jo teises. Pataisos namų administracija supažindino tik su nutarimu, neteisėtai neleido susipažinti su nuobaudos skyrimo medžiaga, pasidaryti išrašus iš medžiagos. Kalėjimų departamentas taip pat ištyrė neobjektyviai ir paviršutiniškai pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįsto pataisos namų administracijos skundžiamo nutarimo patyrė didelį stresą ir diskomfortą, buvo pažemintas ir įžeistas, tuo jam padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31-32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad bausmės vykdymo institucijos pareigūnų teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi, jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę. 2006 m. birželio 2 d. buvo gautas pataisos namų Apsaugos ir priežiūros prižiūrėtojo Tomo Gedrimo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nuteistasis A. Č. 2006 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. pasivaikščiojimo metu kiemelyje akivaizdžiai prieš prižiūrėtojo pradėjo šlapintis, į reikalavimą nutraukti šlapinimąsi nereagavo ir toliau šlapinosi, nuteistojo pasivaikščiojimas buvo nutrauktas. Nuteistasis atsisakė raštu pasiaiškinti, paaiškindamas žodžiu, jog visus gamtinius reikalaus lietus nuplaus. Nuteistajam atsisakius pasiaiškinti, buvo surašytas protokolas, surinkus dokumentinę medžiagą 2006 m. liepos 1 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada, su kuria pareiškėjas pasirašytinai supažindintas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. Č. 2006 m. birželio 2 d. savo elgesiu, veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2006 m. liepos 3 d. nutarimu nuteistajam paskirta nuobauda teisėtai ir pagrįstai, nuobaudos rūšis parinkta tinkama, įvertinus pažeidimo aplinkybes. Nėra pagrindo atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos, nes nuteistasis nenurodo, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė. Pataisos namų administracija veikė tinkamai ir pareiškėjui nepadarė jokios žalos, be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip pataisos namų priimti sprendimai ar veiksmai dėl skunde nurodytų faktų sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 42-43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 4 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo. Kalėjimų departamentas, remdamasis surinkta nuobaudos skyrimo medžiaga, 2006 m. liepos 28 d. raštu Nr. 2S-1005 informavo pareiškėją, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nes jis reikalavo iš kitų nuteistųjų rašyti melagingus skundus prižiūrėtojų atžvilgiu bei 2006 m. birželio 2 d. pasivaikščiojimo metu neleistinoje vietoje – kiemelyje, atliko savo gamtinius reikalus (šlapinosi), tačiau į pareigūnų pastabas nereagavo, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pataisos namų sprendimą ir savo reikalavimų pagrindu nurodo ne Kalėjimų departamentą, bet Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais esą jam buvo padaryta neturtinė žala. Paaiškino, kad pareiškėjui Kalėjimų departamentas atsakė laiku, atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Atsakovu nepagrįstai patrauktas Kalėjimų departamentas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b. l. 110-116) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino 2006 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 28-770 dalį, kurioje nurodyta, kad E. Č. rašė melagingus bei pareigūnus šmeižiančio turinio pareiškimus bei skundus, kaip nepagrįstą, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti pataisos namų administraciją nutraukti pareiškėjui daromą poveikį iškeltose baudžiamosiose bylose Nr. 10-2-388-05 ir Nr. 10-2-685-05, kuriose jis pripažintas nukentėjusiuoju, siekiant E. Č. priversti pakeisti parodymus duotus bylų tyrėjams, nutraukė. Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 110 straipsnio 2 dalimi. 143 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2003, Nr. 76-3498) patvirtintų Pataisos įtaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - PĮ VTT) 210, 255, 202 punktais, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad E. Č. 2006 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. pasivaikščiojimo kiemelyje metu atliko gamtinius reikalus (šlapinosi), į pareigūnų reikalavimą nutraukti šlapinimąsi nereagavo. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti, kad pareigūnų duodami parodymai bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys yra teisingi, išsamūs, teismas nenustatė, kad pareigūnai turėjo pagrindo pareiškėją neteisingai apkalbėti, apšmeižti. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą. Teismas nevertino kitų nuteistųjų byloje duotų paaiškinimų, teismo manymu, pareiškėjo padarytas pažeidimas įrodytas oficialiais pareigūnų duotais parodymais bei tarnybiniais pranešimais. Teismas padarė išvadą, kad ši nutarimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, atitintanti BVK 143, 144 straipsnių reikalavimus. Teismas konstatavo, kad BVK 110 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinto draudimo rašyti nuteistiesiems skundus, pareiškimus, nors juose ir nepasitvirtino išdėstytos aplinkybes. Tokiu atveju Vilniaus 2-ųjų pataisos namų priimto nutarimo dalis dėl nuteistojo E. Č. pareiškimų ir skundų rašymo nepagrįsta, nes Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius negalėjo to pripažinti pažeidimu, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareigūnai dėl šmeižimo ir garbės gynimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises, bet ne nuteistajam skiriant nuobaudas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda laikantis nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nėra pagrindo naikinti paskirtą nuobaudą. Teismas byloje nenustatė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnai ar Kalėjimų departamento pareigūnai būtų veikę pažeisdami įstatymų reikalavimus ir savo neteisėtais veiksmais pažeidę pareiškėjo teises. Kalėjimų departamentas išsamiai ir objektyviai ištyrė pareiškėjo skundą, o Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos pareigūnai atliko savo pareigas, neviršydami jiems suteiktų įgaliojimą, ar pažeisdami įstatymų keliamus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybines valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos, o, nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl pareiškėjo reikalavimo išduoti ne vieną, o keturis laikraščius skaitymui esantiems baudos izoliatoriuje teismas nurodė, kad atsižvelgiant į BVK 93 straipsnio nuostatas visiems nuteistiesiems, tarp jų ir pareiškėjui, pagal nustatytą grafiką į baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpas paduodamas vienas laikraštis, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. N., kuris paneigė, jog ignoruojamos pareiškėjo teisės skaityti laikraštį. Teismas padarė išvadą, kad šis pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, o, norint papildomai gauti laikraščių, pareiškėjas turi teisę asmeniškai užsisakyti periodinę spaudą savo vardu. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti pataisos namų administraciją nutraukti jam daromą poveikį iškeltose baudžiamosiose bylose teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas nelaikytinas ginču kilusiu iš viešojo ar vidaus administravimo santykių, nepriskirtinas teismo kompetencijai, todėl šioje dalyje bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p.) ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl daromo poveikio baudžiamosiose bylose turi teisę kreiptis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl įpareigojimo išduoti virintą vandenį ar su savimi turėti vandens šildytuvą baudos izoliatoriuje laikomiems asmenims teismas nurodė, kad nenustatyta, jog pareiškėjas negavo nustatyto kiekio arbatos ar kompoto, o baudos izoliatoriuje draudžiama turėti elektrinį virdulį. Gydytojo padarytas prierašas, įvertinus jo sveikatos būklę, kad E. Č. gali būti patalpintas į baudos izoliatorių, pareiškėjui jokios išimtys netaikytinos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas nepagrįstas, jis maitinamas nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti pataisos namų administraciją leisti įsigyti už savo lėšas pataisos namų parduotuvėje pašto ženklų ir vokų teismas nurodė, kad nustatyta, jog pareiškėjas būdamas kamerų tipo patalpose pirko pašto ženklus ir pats pareiškėjas neneigė šio fakto, o BVK 146 straipsnis nuteistiesiems laikomiems baudos izoliatoriuje tokios teisės nesuteikia. Pareiškėjui nebuvo suvaržyta jo teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas esant kamerų tipo patalpose, o esant patalpintam į baudos izoliatorių tokia teisė nesuteikiama. Teismas padarė išvadą, kad keliamas pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti pataisos namų administraciją leisti susipažinti su visa 2006 m. liepos 10 d. tarnybinio tyrimo medžiaga, liečiančia jo asmenį, teismas nurodė, kad BVK 11 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės ir BVK VI skirsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teises ir pareigos, neįtvirtina nuteistiesiems teisės susipažinti su tarnybinio tyrimo išvados medžiaga. Teismas nustatė, kad pareiškėjas susipažino su tarnybinio tyrimo išvada pasirašytinai, kaip to reikalauja BVK, be to, teisme nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga be jokių apribojimų. Taigi ir pats keliamas pareiškėjo reikalavimas nebėra aktualus, pareiškėjas savo teises tinkamai realizavo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 129) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant visus reikalavimus nurodytus jo skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendime klaidinančiai nurodoma, kad pareiškėjas pataisos namų kiemelyje prižiūrėtojo akivaizdoje pradėjo šlapintis. To nebuvo parašyta net prižiūrėtojo tarnybiniame pranešime.
2. Teismo posėdžio protokole neparašyta ir sprendime nenurodyta tai, kad prižiūrėtojas T. Getrimas liudydamas teisme pripažino, jog pareiškėjas jam įteikė paaiškinimą.
3. BVK 12 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas, remiantis kuriais pareiškėjas nubaustas, yra blanketinės normos. Jos nereglamentuoja konkrečių elgesio taisyklių, nenustato privalomo nuteistojo elgesio. Pataisos namų administracija nenustačiusi, kas yra draudžiama nuteistajam.
4. Teismo teiginys, kad Kalėjimų departamentas išsamiai ir objektyviai ištyrė skundą, nepagrįstas.
5. Pareiškėjui neteisėtai buvo atimta teisė susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada. Tai tarsi pripažino ir teismas tvirtindamas, kad jis tai galėjo padaryti teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-140) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinėje byloje išskiriamas ginčas dėl pareiškėjui nuteistajam A. (E.) Č. paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti iškelti reikalavimai iš esmės yra išvestiniai iš ką tik paminėto.
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Cituotos teisės normos, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, – blanketinės teisės normos, t. y. atsakomybė už šių teisės normų pažeidimą galima, kai kartu padaryta ir nuoroda į kitą teisės aktą, jo dalį, punktą, detalizuojantį minėtų taisyklių pažeidimą. Kaltinimo konkretumas neatsiejamas nuo atsakomybės teisėtumo bei pagrįstumo patvirtinimo arba paneigimo, o taip pat ir poveikio priemonių pritaikymo už teisės aktų leidėjų apibrėžtų nuostatų nesilaikymą arba jų panaikinimo.
Nutarime dėl nuteistojo uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį nurodyta, jog apeliantas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, taip pat teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2003, Nr. 76-3498) patvirtintų Pataisos įtaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punkto nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigų personalą, lankytojus ir nuteistuosius griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų. Pastaroji taisyklė aiški. Pagal ją atitinkamas subjektų ratas, į kurį patenka ir nuteistieji, pataisos įstaigose privalo laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Higienos („higiena“ – mokslas apie sveikatos saugojimą, sveiką aplinką ir ligų profilaktiką – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kompiuterinis variantas) laikymosi taisyklės gali būti tiek rašytinės, tiek nerašytinės. Neįmanoma, o ir nėra tokio poreikio, reglamentuoti kiekvieną gyvenimo atvejį, susijusį su asmens higiena. Visuomeniniame gyvenime, atskirose jos srityse yra nusistovėjusios, visuotinai pripažintos ir priimtinos tam tikros elgesio nuostatos, kurias pažeidus galimai atsiranda atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė. Šioje administracinėje byloje, pareiškėjas A. (E.) Č., atlikdamas gamtinius reikalus (šlapindamasis) pasivaikščiojimo kiemelyje metu (tokia faktinė aplinkybė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, nekeliančia abejonių, t. y. T. Gedrimo paaiškinimu (b.l. 33), protokolu dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b.l. 35), liudytojo T. Gedrimo teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 102) Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), elgėsi akivaizdžiai nehigieniškai, dėl ko ir buvo įpareigotas nutraukti tokio pobūdžio veiksmus, tačiau nepakluso. Tai ir lėmė jo veiksmų kvalifikavimą pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pataisos įtaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punktą. Nurodytų teisės normų inkriminavimas, atsižvelgiant į išdėstytą, buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti nutarimą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos. Turint omenyje, jog padarytas pažeidimas buvo nukreiptas prieš kitų nuteistųjų teisę į sveiką aplinką, tinkamą pasivaikščiojimą, paskirta nuobauda pripažintina adekvati padarytam pažeidimui, todėl ir šiuo aspektu nutarimo korekcijai nebuvo pagrindo.
Netenkinus pirmojo pareiškėjo reikalavimo negalėjo būti patenkintas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – veiksmų neteisėtumas (Civilinio kodekso 6.246 str.).
Administracinėje byloje yra A. (E.) Č. ranka padarytas įrašas (b.l. 37) apie susipažinimą su tarnybinio tyrimo išvada (b.l. 37). Vadinasi, ir reikalavimas dėl įpareigojimo pataisos įstaigos administraciją leisti pareiškėjui susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga Nr. 14-370, niekuo neparemtas. Antra vertus, tokia galimybė papildomai buvo suteikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pareiškėjas operavo bylos nagrinėjimo tiek Vilniaus apygardos administraciniam teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme duomenimis surinktais tarnybinio patikrinimo metu.
Dėl reikalavimų įpareigoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administraciją baudos izoliatoriuje esantiems asmenims skaitymui išduoti ne vieną, o keturis laikraščius kaip ir kalinamiems kamerų tipo patalpose, įpareigoti pataisos namų administraciją baudos izoliatoriuje laikomiems asmenims išduoti virintą vandenį ar su savimi turėti vandens šildytuvą, įpareigoti pataisos namų administraciją asmenims laikomiems baudos izoliatoriuje Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies pagrindu leisti įsigyti už savo lėšas pataisos namų parduotuvėje pašto ženklų ir vokų pažymėtina, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija nepažeidė nuteistiesiems suteiktų teisių, apibrėžtų Bausmių vykdymo kodekse, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2003, Nr. 76-3498) patvirtintose Pataisos įtaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų teises pataisos įstaigose. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė aptariamus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nenurodyta motyvų, kurie įgalintų tenkinti pareiškėjo skundą ir šioje dalyje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė byla išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir teisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.