Šiaulių apygardos teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos atstovei, Šiauliu apygardos prokuraturos prokurorei R. T.,

teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo R. J. ieškini atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos, LR Teisingumo ministerijai del turtines ir neturtines žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. R. J. ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1555,50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti bylinejimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posedyje nurode, kad iš neteisetu Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigeju veiksmu negalejo kilti jokios teisetos pasekmes ieškovui, nes Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigiamojo susirinkimo, ivykusio 2007 m. birželio men. 21 d. Protokola Nr. 1 ir Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigeju sarašas yra neteiseti, o tokio susirinkimo kuriame dalyvavo Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigeju saraše nurodomi asmenys nebuvo. Taciau prokuratura ir policija iš neteisetu veiksmu kildino pasekmes ieškovui, neteisetai pradejo ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07, o prokuratura neatliko tyrimo pagal ieškovo skunda del neteisetu Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigeju veiksmu. Taip buvo pažeisti Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir 13 str.

Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 Šiauliu m. II PK NTS tyreja R. P. dare poveiki liudytojams, spaudima duoti neteisingus parodymus prieš ieškova, parodymai nebuvo užfiksuoti visa apimtimi ir tuo buvo nusleptos aplinkybes palankios ieškovui. Buvo pažeista Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. b, c, d papunkciuose ir 13 str.

Šiauliu m. II PK NTS tyreja R. P. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 be jokio pagrindo surinko duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos apie moketas imokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos. Veliau surinkti duomenys buvo atskleisti kitiems asmenims. Tuo buvo pažeista Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 nebuvo apklausti ieškovo prašomi liudytojai apie nurodomas aplinkybes, nebuvo atliktos akistatos.Tuo jog nebuvo apklausti liudytojai del ieškovo nurodytu aplinkybiu ir nebuvo atliktos akistatos, buvo pažeisti Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos konvencijos 6 str. 3 d. b, c, d papunkciai.

Ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-20 l-07 buvo atliekamas pernelyg ilgai. Asmens teise i imanomai trumpesni procesa suponuoja valstybes atitinkamu instituciju pareiga daryti viska kad procesas vyktu vengiant nereikalingo delsimo. Pareigunai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Tyrimo trukme nuo 2007-09-18 iki suejo senaties terminas yra per ilga, tuo buvo pažeista Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

Nurodo, kad vadovaujantis Konstitucijos 138 straipsnio 3 d. ir CK 6.272 str., civiline atsakomybe už ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmais padaryta žala t.y. už teisiu pažeidimus, panašius i nurodytus Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi buti taikoma pagal istatymo analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). (LAT CBS išplestines teiseju kolegijos 2007 02 06 nut. civ. b. A. N. v. Lietuvos valstybe atstovaujama Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos ir Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, Nr. 3K-7-7/2007 m.).Kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta, o byloje turejo gintis nuo neteisetu Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas" steigeju veiksmu kildinamu pasekmiu bei neteisingu i itarimus ir kaltinamaji akta itrauktu duomenu, nuo poveikio liudytojams bei neveikimo, to, kad byla buvo tiriama pernelyg ilgai, valstybe turi atlyginti 1500 Lt išlaidu už advokato atstovavima baudžiamojoje byloje, 40,50 Lt išlaidu už kopijavimo paslaugas sumoketas Šiauliu apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, 15Ltišlaidu už dokumento kopijos išdavima sumoketus Valstybes imonei Registru centras Šiauliu filialui, viso 1555,50 Lt turtines žalos. Del aukšciau nurodytu policijos ir prokuraturos veiksmu ir neveikimo patyre dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, emocine depresija pažeminima pablogejo reputacija, sumažejo bendravimo galimybes, todel buvo padaryta 100 000 Lt neturtine žala.

A. P. departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos prašo ieškini atmesti kaip nepagrista.

LR baudžiamojo proceso kodeksas ipareigoja tyrima atliekanti pareiguna surinkti duomenis apie asmeni, itariama padarius nusikalstama veika, t.y. surinkti duomenis apie teistuma, jo amžiu, giminystes ryšius, gyvenamaja vieta moksla sveikatos bukle, o taip pat ir darba, nes šie duomenys yra svarbus sprendžiant del butino gynejo paskyrimo, kardomosios priemones parinkimo, asmenu apklausos ir pan. Asmens duomenu rinkimo ir saugojimo tvarka yra reglamentuota LR baudžiamajame procese, Asmens duomenu teisines apsaugos istatymu bei kitais norminiais aktais, taciau byloje nera jokiu irodymu, kad šiuos norminius aktus pareigunai pažeide.

Byloje nenustacius neteisetu veiksmu negalima taikyti civilines atsakomybes, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-2-201-07 nutrauktas suejus senaties terminui, nesudaro pagrindo vertinti pareigunu, atlikusiu ikiteismini tyrima, veiksmu kaip neteisetu. Ieškovas nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad butent baudžiamojo proceso pasekoje jis patyre kokias tai negatyvias pasekmes, faktams patvirtinti nepateike jokiu duomenu. Neirodžius neteisetu ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu, prokuroro veiksmu, priežastinio ryšio tarp veiksmu ir žalos, nera teisinio pagrindo atlyginti R. J. neturtines žalos, o taip pat ir turtines žalos - išlaidu advokatui už atstovavima baudžiamojoje byloje, kopijavimo išlaidu, o taip pat VI Registru centre turetu išlaidu už dokumentu kopiju išdavima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR civilinio kodekso 6.272 str. pagrindais valstybes civiline atsakomybe atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kurie reglamentuoja procesinius teisinius veiksmus ir kuriais remiantis taikomos procesines prievartos priemones, t.y. žala padaroma veiksmais, susijusiais su procesiniu prievartos priemoniu taikymu. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu kaltes. Istatyme nera nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu neteisetumo fakto prezumpcija, tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra nutraukiamas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Kasacinis teismas yra nurodes, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybes pareiga atlyginti žala yra specialus civilines deliktines atsakomybes atvejis, tai reiškia, kad civilines atsakomybes teisiniam santykiui atsirasti pakanka triju salygu: neteisetu veiksmu, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. G. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužes 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje R.P. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-200/2010). Ieškovas valstybes civiline atsakomybe kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigunu atliktu veiksmu, bei neveikimo ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose, taciau reikalaudamas atlyginti nurodytos rušies žala, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje itvirtintos pareigos irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pripažintina, kad ieškovas neirode pareigunu neteisetu veiksmu (neveikimo), priežastinio ryšio su žala bei jos dydžio. Tokiu budu, neirodžius bent vienos iš butinuju atsakomybes salygu, nera teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginima.

Del neteiseto ikiteisminio tyrimo pradejimo pagal skunda

Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalis, kurios 166 straipsnyje 1 dalyje yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skunda pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika (1 p.), prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigunui patiems nustacius nusikalstamos veikos požymius (2 p.). Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalies nuostata (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda pareiškima ar pranešima o reikiamais atvejais - ir ju patikslinima atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes. Baudžiamaji procesa ir konkreciai ikiteismini tyrima reglamentuojancios normos ikiteisminio tyrimo pareigunus, prokurorus ipareigoja pradeti ikiteismini tyrima gavus duomenu apie galimai ivykdyta nusikalstama veika išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tu duomenu iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymiu. Pažymetina, kad, kasacinis teismas yra nurodes, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skund, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika o faktu patikrinimo galimybes baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonemis nepradejus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Profesines sajungos isteigimo, reorganizavimo bei susirinkimo protokolu galiojimo panaikinimas nera šios civilines bylos nagrinejimo dalyku, todel teismas nagrineja ieškinio argumentus del Šiauliu televizoriu gamintoju profesines sajungos „Solidarumas“ veiklos teisetumo tuo aspektu, ar 2007 m. rugpjucio 27 d. pareiškimo pateikimo ikiteisminio tyrimo organams momentu, buvo ši sajunga registruota juridiniu asmenu registre ir ar turejo teise kreiptis i ikiteisminio tyrimo organus. Iš byloje pateiktu dokumentu, juridiniu asmenu registro 2011-09-06 duomenu matyti, kad Šiauliu televizoriu gamintoju profesine sajunga „Solidarumas“ (duomenys neskelbtini) juridiniu asmenu registre iregistruota 2007 08 31, isteigta 2007 06 21, vadovas J. G.. Išplestineje istorijoje nurodomi duomenys, kad yra registruotas ir „Šiauliu tauro“ darbuotoju profesiniu sajungu susivienijimas (duomenys neskelbtini) kurio vadove E. Š. (buves „Šiauliu tauro“ darbininku profesiniu sajungu susivienijimas nuo 2001 02 15 iki 2007 07 23) (b.l.5-79,t.2). 2007 06 06 registruota ir UAB „Šiauliu tauro televizoriai“ darbuotoju profesine sajunga ( kodas 300867563) vadove C. P..

Byloje akivaizdu, kad Šiauliu televizoriu gamintoju profesine sajunga „Solidarumas“, „Šiauliu tauro“ darbuotoju profesiniu sajungu susivienijimas ir Lietuvos profesines sajungos „Solidarumas“ buvo registruoti juridiniai asmenys ir atsižvelgiant i 2007 m. rugpjucio 27 d. paduoto prašymo turini, buvo pagrindas pradeti ikiteismini tyrima tam, kad nustatyti ar buvo atlikti neteiseti veiksmai t.y. reikalavimas išstoti iš profesines sajungos, kad butu išsaugota darbo vieta, profesines sajungos igaliotu asmenu neileidimas i UAB „Šiauliu tauro televizoriai“ patalpas, trukdymas profesinei sajungai atstovauti jos nariui sietinas su profesines sajungos ir jos nariu veiklos trukdymu. Todel darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas pradeti nusikalstamos veikos ikiteismini tyrima, del kurio civilines atsakomybes salygos t.y. veiksmu neteisetumas, priežastinis ryšys ir atsiradusi žala šiuo pagrindu nenustatyti.

Del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagal ieškovo skunda, del poveikio liudytojams ikiteisminio tyrimo metu, del atsisakymo atlikti akistata ir apklausti liudytojus ikiteisminio tyrimo metu

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos Pirmojo (nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurore E. G. prieme nutarima del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima ir 2009 m. balandžio 14 d. Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos Pirmojo (nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurore E. G. prieme nutarima del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagal R. J. pareiškima del poveikio liudytojams ir piktnaudžiavimo tarnyba. Šiauliu apygardos teismas 2009m. gegužes 27d. nutartyje ivertines R. J. skunda del profesines sajungos „Solidarumas“ steigiamojo susirinkimo protokolo, steigeju sarašo klastojimo ir ivertines visa surinkta medžiaga Šiauliu miesto apylinkes teismo nutarti paliko galioti, kurioje konstatuota, kad buvo pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal nusikaltimo, atitinkancio LR BK 300 str.1 d., požymius.

I. R. J. detaliai nenurode kokie neteiseti veiksmai jo atžvilgiu padaryti 2009 m. sausio 15 d. priemus nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal jo pareiškima del nusikalstamu veiku, numatytu LR baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1, 3 dalis ir LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1, 2 dalis bei 2009 m. balandžio 14 d. priemus nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal jo pareiškima del nusikalstamu veiku, numatytu LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dali. Ieškovo teise kreiptis i teisma reiškia galimybe kreiptis i teisma del to, kad butu apginta jo subjektyvioji teise arba istatymu saugomas interesas. Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 8 straipsnyje bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 13 straipsnyje iteisintos kreipimosi i teisma nuostatos, garantuojancios kiekvienam, kurio teises ir laisves buvo pažeistos, teise i teismine gynyba. Viešaji interesa ar kitu asmenu teises ir istatymo saugomus interesus apginti ieškovas neigaliotas. Ieškovas nedetalizuoja, kokios konkrecios LR BPK nuostatos buvo pažeistos, jis deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai pasielge neteisetai ir nepagristai, del ko buvo grubiai pažeistos jo teises, istatymu garantuojami interesai. Byloje neirodžius teisiu pažeidimo darytina išvada, kad ieškovo teises ir istatymu saugomi interesai priemus 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. balandžio 14 d. nutarimus atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nebuvo pažeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad policija dare poveiki liudytojams, nes tyrejos R. P. veiksmus liudytoju apklausos metu jis ivertino kaip poveiki. Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009m. sausio 26d. nutartyje yra konstatuota, kad apklausti liudytojai patys nesikreipe i prokurora del poveikio, ivertinta, kad apklausose užfiksuota kas liudytojams žinoma apie reikšmingas aplinkybes, pasirašytinai išaiškintos teises bei pareigos, po apklausos supažindinti su parodymais, ranka padaryti irašai apie parodymu surašymo teisinguma.

Civilineje byloje apklausti liudytojai R. P., A. J. Z., A. L. ir kiti paneige ieškovo nurodomas aplinkybes apie poveiki liudytojams (b.l.112,t.1;b.l.88,t.2).Teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti ieškinyje nurodytas aplinkybes teisingomis, todel atmeta kaip nepagristas.

Iš bylos dokumentu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.40-2-201-07 buvo apklausti ieškovo nurodyti liudytojai B. V., R. B., N. J., J. K., V. P. ir kiti. Šioje byloje apklaustas liudytoju J. K. esminiu aplinkybiu del dalyvavimo profsajungos veikloje ir del profsajungos pavadinimo nenurode. Iš baudžiamos bylos matyti, kad 2009m. kovo 23d. pasiulyta R. J. dalyvauti liudytoju apklausoje (b.l.129,t.3). Teismo vertinimu, atsakovai pagristai nurodo, kad R. J. prašymo apklausti papildomai liudytojus ir atlikti akistatas negalejo tenkinti ir del to, kad ieškovas atsisake duoti parodymus ir tai užfiksuota apklausos protokoluose (b.l.6, 10, t.3). Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 Šiauliu apygardos teismas 2009m. vasario 3d. nutartyje pagal R. J. skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009m. sausio 19d. nutarties nurode, kad tuo paciu klausimu apklausti 46 R. J. prašomus liudytojus netikslinga (b.l.197,3t.). Šiauliu apygardos teismas 2009m.rugpjucio 6d. prieme nutarti kurioje išnagrinejo ieškovo skunda del papildomos liudytoju apklausos, kitu procesiniu veiksmu ir nurode, kad kaltinamasis aktas yra išsamus, netikslingas bylos perdavimas prokurorui kaltinamojo prašomiems veiksmams atlikti, R. J. prašomi atlikti papildomi veiksmai neturi lemiamos itakos nei veikos kvalifikacijai, nei aprašymui. Byla nagrinejant Šiauliu miesto apylinkes teisme iš 2009m. lapkricio 9 d. teismo posedžio protokolo matyti, kad prašymo teisme apklausti liudytojus ieškovas nereiške, taciau praše baudžiamaja byla nutraukti suejus senaties terminui (baudž. byla b.l.174, t.5).

Del neteisingai nurodomu pareigybiu 2008 09 05 pranešime apie itarima ir 2009 06 26 kaltinamajame akte

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad laikydamasis civiliniu procesiniu irodinejimo taisykliu, turi ivertinti civiline byla del žalos atlyginimo nagrinejantis teismas, konstataves esmines reikšmingas aplinkybes civilineje byloje teismas gali padaryti priešinga išvada negu padarytoji baudžiamojo proceso kontekste. Valstybes civiline atsakomybe gali atsirasti ne tik del neteiseto teisesaugos instituciju veikimo ar neteiseto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad ju pareigunai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytu kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2003 m. gegužes 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; išplestines teiseju kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Ieškovas nurodo, kad, kad tyreja R. R. 2008 09 05 pranešime apie itarima ir prokurore E. G. 2009 06 26 kaltinamajame akte tycia nurode melagingus duomenis apie ieškova. Bylos dokumentais nustatyta, kad 2008 09 05 pranešime apie itarima (tomas 3 b.l.3-5) ir 2009 06 26 kaltinamajame akte (tomas 5,b.l.22) nurodyta, kad R. J. buvo UAB „Šiauliu tauro televizoriai“ teisininku. Ieškovo atstovo 2009 07 07 ir 2009 07 24 ieškovo rašytuose skunduose nutraukti ikiteismini tyrima ir papildyti nutarti, nebuvo nurodomas motyvas del neteisingo darbo pobudžio aprašymo ar netinkamo subjekto. Teismas 2009m. liepos 15d. nutartyje perduoti baudžiamaja byla prokurorui, nenurode del šios faktines aplinkybes patikslinimo, Šiauliu apygardos teismas 2009m. rugpjucio 6d. nutartyje dare išvada, kad kaltinamasis aktas yra išsamus ir pagristas. Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009m. lapkricio 10d. nutartimi baudžiamaja byla, kurioje ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos BK 177 straipsnyje padarymu, nutrauke suejus senaties terminui ir šios nutarties ieškovas neskunde.

Teismo posedyje liudytoja R. R. (V.) nurode, kad byloje buvo duomenys apie ieškova ir tyreja suprato, kad ieškovas yra teisininkas, nemane, kad tai yra esmine aplinkybe. Baudžiamoje byloje yra 2007 04 02 ieškovo susitarimas su darbdaviu del darbo sutarties nutraukimo nuo 2007 04 02, taciau yra ir 2007 04 02 sutartis del teisines pagalbos vidaus ir išores veikloje, kur ieškovas isipareigojo veikti kaip UAB „Šiauliu tauro televizoriai“ atstovas teisiniais klausimais, atstovauti klienta derybose pasirašant bendroves kolektyvine sutarti, sprendžiant konfliktus tarp bendroves darbuotoju, partneriu bei klientu (b.l.155, t.1). Teismas vertina, kad procesiniuose dokumentuose nurodyta ne pareigybe, bet darbo pobudis – teisininkas. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kad procesiniuose dokumentuose irašai „teisininkas“ padaryti siekiant sukelti neigiamas pasekmes ieškovui. Teismas nedetalizuoja darbiniu pareigu netikslaus nurodymo reikšmes veikos sudeciai, baudžiamosios teises prasme. Taciau ivertina, kad pareigybiu netikslus pavadinimas nurodant profesijos pobudi nera ižeidžiantis, nedarantis žalos civilines atsakomybes prasme. Todel teismas daro išvada, kad šie pareigunu veiksmai ieškovui žalos nepadare.

Del neteiseto duomenu iš SODROS rinkimo ir atskleidimo

Ieškovas nurodo, kad tyreja R. P. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 be jokio pagrindo surinko duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos apie jo moketas imokas VSDF ir surinktus duomenis atskleide asmenims.

BPK 28 str.,55 str.,56 str., reglamentuoja proceso dalyviu teises, tame tarpe teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 04 24 kreipesi E. Š. prašydama leisti jai ir profsajungos atstovui V. M. susipažinti su byla. Prokurores E. G. 2008 04 28 leidimu leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudž. byla b.l.45-47,t.3). Pažymetina, kad ieškova charakterizuojanti medžiaga iš SODROS, informacines sistemos ir kitu instituciju byloje gauta veliau, 2008 11 25 (b.l.20,t.3). Prokurores leidimu 2008 12 30 leista V. M. susipažinti su bylos medžiaga, daryti kopijas, 2009 01 07 nutarimu šiam atstovui leista dalyvauti procese (b.l.76,77). Akivaizdu, kad byloje Nr. 40-2-201-07 nenustatytas baudžiamojo proceso pažeidimas ir nera duomenu, kad buvo leista susipažinti su medžiaga asmenims ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje nenurodo nei kokiu metu nei kokiems asmenims tyreja atskleide be pagrindo surinktus duomenis, todel šis reikalavimas atmetamas kaip neirodytas.

LR baudžiamojo proceso kodeksas ipareigoja tyrima atliekanti pareiguna surinkti duomenis apie asmeni , itariama padarius nusikalstama veika, t.y. surinkti duomenis apie teistuma, jo amžiu, giminystes ryšius, gyvenamaja vieta moksla sveikatos bukle, o taip pat ir darba, nes šie duomenys yra svarbus sprendžiant del butino gynejo paskyrimo (LR baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis), kardomosios priemones parinkimo (LR baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnis), asmenu apklausos (LR baudžiamojo proceso kodekso 80, 82 straipsniai), pasirenkant ikiteisminio tyrimo taktika, siekiant nustatyti galimus ryšius su atitinkamais asmenimis, skiriant bausme už padaryta nusikalstama veika ir pan. Asmens duomenu rinkimo ir saugojimo tvarka yra reglamentuota LR baudžiamajame procese, Asmens duomenu teisines apsaugos istatymu bei kitais norminiais aktais, taciau ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad šiuos norminius aktus pareigunai pažeide. Todel teismas daro išvada, kad tyreja 2008 11 25 rinkdama apie R. J. charakterizuojancia medžiaga (b.l.32,t.3) turejo teise nuspresti už kuri laikotarpi reikalingi byloje duomenys.

Del per ilgo ikiteisminio tyrimo

Ieškovo nuomone ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 buvo atliekamas pernelyg ilgai, taip buvo pažeista Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

LR BPK nera nustatytas laikotarpis per kuri turi buti užbaigtas ikiteisminis tyrimas, nes jo trukme priklauso nuo baudžiamosios bylos sudetingumo, specialistu, ekspertu atliekamu tyrimu trukmes, ir kitu faktoriu. BPK 176 str. yra itvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi buti atliktas per kuo trumpiausius terminus ir ši termina kontroliuoti pavesta prokurorams. BPK 215 str. numato, jei po pirmosios itariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas per šešis menesius nebaigiamas, itariamasis, jo atstovas ar gynejas gali paduoti skunda ikiteisminio tyrimo teisejui del ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnyje itvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikšta baudžiamaji kaltinima, jis turi teise, kad jo byla butu nagrinejama per imanomai trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis pagal istatyma sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Europos Žmogaus Teisiu Teismas procesa vertina kaip jo stadiju visuma, todel reikalavimas baudžiamaji procesa atlikti per imanomai trumpesni laika reiškia laika nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie itarima, kad jis padare nusikalstama veika, iki sprendimo procese priemimo (2001 m. lapkricio 13 d. Europos Žmogaus Teisiu Teismo sprendimas, priimtas byloje Šleževicius prieš Lietuva, pareiškimo Nr. 55479/00). Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi buti vertinama baudžiamojo proceso trukme, yra šie: konkrecios bylos sudetingumas; asmens, del kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios instituciju elgesys organizuojant bylos procesa. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad konkrecios bylos aplinkybes, faktu gausa bei ivairove, galimos ju kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkreciose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teise i imanomai trumpa procesa, ar proceso trukme atitiko Konvencijos reikalavimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovui pranešimas apie itarima iteiktas 2008 m. rugsejo 9 d., galutinis pranešimas apie itarima ieškovui iteiktas 2009 m. balandžio 7 d. Ieškovui apie ikiteisminio tyrimo pabaigima buvo paskelbta 2009 m. balandžio 20 d. Ieškovo prašymu terminas susipažinti su byla pratestas iki 2009 m. gegužes 11d. Išsprendus visus ieškovo prašymus 2009 m. birželio 4 d. ieškovui skelbiama apie ikiteisminio tyrimo pabaigima, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžiama iki 2009 m. birželio 19 d. ir 2009 m. birželio 26 d. surašytas kaltinamasis aktas. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsejo 9 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. buvo surinkta ieškova (itariamaji) charakterizuojanti medžiaga, apklausti liudytojai, gauti duomenys iš VI Registru centro, Lietuvos profesines sajungos „Solidarumas“.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas vyko neproporcingai ilgai. Pripažista pagristu atsakovu argumenta, kad proceso trukme leme ir ieškovo pateiktu prašymu, skundu ir nušalinimu sprendimas. Laikotarpiu nuo 2008 m. lapkricio 6 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. ieškovas nuolat teikdavo ivairius prašymus, pateike prašymus nušalinti tyreja, prokurorui priemus nutarimus atsisakyti tenkinti prašymus, nutarimai buvo apskusti aukštesniam prokurorui ir teismui, teike pareiškimus teismui del prokurores kontroliuojancios ikiteismini tyrima nušalinimo, septynis prašymus apklausti asmenis liudytojais. Iš bylos duomenu matyti, kad prokurorei atsisakius patenkinti jo 2008 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. gruodžio 16 d. prašymus, kuriais buvo prašoma apklausti dideli skaiciu liudytoju, kituose penkiuose prašymuose ieškovas pakartotinai praše apklausti tuos pacius asmenis, del kuriu prokurore jau buvo priemusi nutarima atsisakyti tenkinti ieškovo prašyma ir ikiteisminio tyrimo teisejas ši nutarima paliko galioti. Prokurorei priemus nutarimus atmesti prašymus, visi nutarimai buvo skundžiami ikiteisminio tyrimo teisejui. Po paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigima, ieškovas pateike teismui prašymus nušalinti prokurore 2009 m. gegužes 4 d., 2009 m. gegužes 7 d., 2009 m. gegužes 11 d., taip pat buvo pateikti prašymai apklausti liudytoja, padaryti akistatas tarp jo ir liudytoju, nors pats ieškovas, kaip mineta, atsisake duoti parodymus. Iš bylos matyti, kad pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigima, ieškovas praše prokuroro pratesti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminus. Todel darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas užsitese tiek del privalomu baudžiamojo proceso veiksmu, tiek del R. J. pasinaudojimo visomis procesinemis teisemis teikiant prašymus, reiškiant nušalinimus, skundžiant veiksmus. Bylos ikiteisminio tyrimo eiga, priimti procesiniai sprendimai negali buti konkreciu atveju ivertinti kaip per ilgas procesas, pažeides ieškovo teises, todel baudžiamojo proceso trukme nevertintina kaip pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

Del kitu civilines atsakomybes salygu

Civiline atsakomybe del žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais t.y. deliktine civiline atsakomybe kyla tik tada, jei yra visos tam butinos salygos: neteiseti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kalte. Specialiosiose normose, numatanciose valstybes civiline atsakomybe už žala, padaryta neteisetais teisesaugos instituciju veiksmais baudžiamojo proceso srityje, nustatyta, kad valstybes civiline atsakomybe atsiranda be kaltes, taciau kitu triju salygu, t.y., neteisetu veiksmu, žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas yra privalomas.Ta aplinkybe, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, negali buti vienintelis ir pakankamas irodymas, konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigunu neteisetus veiksmus, nes toks sprendimas savaime nera pagrindas civilineje byloje konstatuoti, jog procesiniai veiksmai buvo neteiseti. Taip pat pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas del senaties termino, nera bylos nutraukimas reabilituojanciais pagrindais.

Ieškovas prašo priteisti 1555,50 Lt turtine žala ir 100 000 Lt neturtine žala, taciau nepateike irodymu, patvirtinanciu žalos dydžio pagristuma. Neturtine žala yra suprantama kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, sukretimai, emocine depresija, pažeminimas, nera bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, emocijas. Neturtine žala gali buti konstatuojama tada, kai ja darantys veiksmai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiuriu ir gali buti ivertinti pinigais, atsižvelgiant i pažeidžiamu vertybiu pobudi, pakenkimo intensyvuma, trukme ir kt. Be to, paprastai, asmeniui, patyrusiam moraline skriauda, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisetai ir Europos Žmogaus Teisiu Teismas yra pažymejes, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistu teisiu gynybos budas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirta skriauda.

Pareiga irodyti ikiteisminio tyrimo pareigunu neteisetus veiksmus tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, 17 straipsnis, 135 straipsnis, 176 straipsnis, I 78 straipsnis ir 1.1.). Byloje nesant objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima teigti, kad prieš ieškova ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteiseti veiksmai ir nenustacius neteisetu veiksmu, civiline atsakomybe, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje negalima. Neirodžius neteisetu ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu, prokuroro veiksmu, priežastinio ryšio tarp veiksmu ir žalos, nera teisinio pagrindo atlyginti ieškovui prašomos neturtines žalos, o taip pat ir turtines žalos - turetu išlaidu advokatui už atstovavima baudžiamojoje byloje, kopijavimo išlaidu, VI Registru centre turetu išlaidu už dokumentu kopiju išdavima. Ivertinus aptartus irodymus ir konstatavus, kad nera butinu salygu civilinei atsakomybei atsirasti, ieškovo teise i turtines ir neturtines žalos atlyginima yra paneigiama, todel ieškinys atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos civilinio proceso kodekso 265-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.