- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- e2A-1297-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14610-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- A. G., L. G.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
2018 m. rugpjūčio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1508-285/2018 pagal ieškovų A. G. ir L. G. ieškinį atsakovui R. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje prašė priteisti ieškovui A. G. iš atsakovo R. M. 614,55 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur turtinę žalą dėl augintinio būsimos veterinarinės priežiūros, 1 500 Eur neturtinę žalą, ieškovei L. G. iš atsakovo R. M. 1 500 Eur neturtinę žalą, priteisti ieškovams A. G. ir L. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad A. G. ir L. G. 2015 m. įsigijo baltojo šveicarų aviganio veislės šunį už 330 Eur. Ieškovai šią sumą už šunį mokėjo lygiomis dalimis po 165 Eur. Ieškovo A. G. kaimynas atsakovas R. M. 2016 m. spalio 2 d., apie 18 val. 25 min., adresu (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto ginklo, būdamas neblaivus (pagal pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2800 BBA duomenis - 0,21 promilių) šovė į ieškovų A. G. ir L. G. augintinį ir jį sužalojo. Ieškovas 2016 m. spalio 2 d. apie 23 val. nuvežė augintinį į UAB „Siaurio šnauceris”, kur veterinarijos gydytojas V. S., apžiūrėjęs augintinį, nustatė kairio peties sąnario srityje 7-8 mm skersmens bei 8 cm. gylio žaizdą. Atlikus rentgeno nuotraukas, greta kairės pusės peties sąnario, minkštuose audiniuose, laterinėje dalyje buvo matomi trys didelio tankio svetimkūniai. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2016 m. spalio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-47266-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai T. V. ir D. J.. Policijos pareigūnai nurodė, kad iš Kauno VPK OVS gavę pranešimą apie (duomenys neskelbtini)gatvėje šūvį į šunį, nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko ieškovai. Policijos pareigūnai paprašė parodyti augintinį, norėjo įsitikinti, kad šuo tikrai sužalotas. Policijos pareigūnai įsitikino, kad augintinio kailis buvo kruvinas, buvo kruvina šuns krūtinė kairėje pusėje. Įvertinus gyvūno tyrimo rezultatus, rentgeno tyrimo metu buvo nustatyta, jog kūne buvo du svetimkūniai. Tuomet šeimininkams buvo paaiškinta galima rizika dėl gyvūno priekinės kojos funkcionalumo. Šeimininkai, įvertinę riziką, vis tiek ryžosi kulkos išėmimui iš šuns kūno. Vieną kulką ištraukė iš peties vidinės dalies minkšto audinio. Buvo išimtas metalinis svetimkūnis, apie 5 mm ilgio. Iš kitos žaizdos svetimkūnis nebuvo pašalintas, nes buvo įstrigęs kauliniame audinyje, tai galėtų sukelti didelį pavojų šuns sveikatai. Pažeidus kaulinį audinį augintinis gali nebevaldyti vienos ar dviejų kojų. Abu sužalojimai buvo padaryti šaunant į augintinį iš pneumatinio šautuvo. Ieškovų šuo buvo sužalotas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Sužalojimai šuniui sukėlė skausmą, kuris buvo trunkamojo pobūdžio, dėl sužalojimų jis buvo stacionarizuotas, atlikta pilna nejautra, operuotas. Kadangi šuo suauga per 3 metus, likęs svetimkūnis gyvūno kūne ateityje gali kelti rimtų sveikatos problemų. Aplinkybė, kad gyvūnas buvo žalojamas ne kartą ir panašiu būdu, leidžia daryti išvadą, kad šie atsakovo veiksmai yra trunkamojo pobūdžio. Ieškovai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovų išlaidomis augintinio gydymui bei pasireikš papildoma žala kasmet atliekant augintinio specialią veterinarinę priežiūrą, ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovų patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu dėl jų augintinio, prie kurio yra prisirišę abu ieškovai. Pagal patirtas metines išlaidas atsakovai vertina kasmet (iki augintinio mirties) patiriamą turtinę žalą būsiant ne mažesnę kaip 100 Eur, kuri nustatyta įvertinant 2016-2017 m. patirtą žalą, per vienerius kalendorinius metus, vertinant, kad augintinis gyvens 10 metų. Todėl bendra būsima turtinė žala sudarys 1 000 Eur, jei augintinio sužalojimai nepasireikš jo sveikatos būklės pablogėjimu, kas bus susiję su didesnėmis augintinio sveikatos priežiūros išlaidomis. Ieškovai dėl atsakovo šaudymo į jų augintinį ir jo sužalojimo ilgą laiką buvo nedarbingi, iki šiol jų darbingumas sumažėjęs, greitai pavargsta, negali dirbti įprastų ūkio darbų, dėl to patiria nemalonius išgyvenimus, emocinę depresiją, yra blogos nuotaikos, izoliuoti nuo įprasto bendravimo. Vertinant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti, kad atsakovas sužalojo augintinį tyčia ieškovų akivaizdoje, t. y. siekdamas ir norėdamas sukelti skausmą augintiniui į jį šaudamas iš pneumatinio šautuvo bei įbauginti ieškovus ir jiems sukelti stresą ir išgąstį, atsakovas tai padarė būdamas neblaivus, atsakovas augintinį sužalojo ne pirmą kartą, tikėtina, kad tokie veiksmai yra sistemingi ir trunkamojo pobūdžio, ypač atsižvelgiant į tai, jog sužalodamas augintinį paskutinį kartą nebijojo to padaryti matant patiems ieškovams, atsakovas visiškai nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas nuolat bei sistemingai iki šio atsiliepimo pateikimo, teigė, jog į šunį metė tik akmenį bei nė karto nedavė pagrindo suprasti, jog dėl tokių veiksmų gailisi, todėl ieškovai patiria didelį nerimą dėl nesaugios aplinkos jų augintiniui. A. R. M. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku pripažino ieškovų reikalavimą dėl 614,55 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo, prašė ieškovų reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos dėl augintinio būsimos veterinarinės priežiūros priteisimo ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad jo kaltė dėl 2016 m. spalio 2 d. įvykusio incidento yra nustatyta, atsakovas už savo neteisėtus veiksmus yra nubaustas, todėl atsakovas pripažįsta ieškovų faktiškai patirtą materialinę žalą - 614,55 Eur dėl augintiniui atliktos operacijos ir bei kitų su augintinio gydymu susijusių išlaidų. Ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl 1 000 Eur turtinės žalos dėl augintinio būsimos veterinarinės priežiūros priteisimo yra paremtas ankstesnio, nenustatytomis aplinkybėmis atsiradusio sužalojimo, sukeltomis pasekmėmis, dėl ko atsakovas nėra atsakingas. Kyla klausimas, kodėl ieškovai, pamatę, kad jų augintinis sužalotas, tuo metu nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nevežė augintinio gydyti ir tik ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad yra kauliniame audinyje įstrigęs svetimkūnis, t. y. žaizda atsiradusi daugiau nei prieš du mėnesius, nusprendė atsakovui primesti kaltę ir dėl šio sužalojimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtas tik išimtas svetimkūnis (2016 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. 20-IS1-1317) ir nustatyta, kad šuns kūne rasta pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro sviedinys-kulka, skirta šaudyti iš graižtvinių pneumatinių C ir D kategorijų nešaunamųjų ginklų, tuo tarpu iš kaulinio audinio kulka nebuvo pašalinta ir nebuvo ištirta, todėl nėra objektyvių duomenų, iš kokio ginklo ir kokia kulka ankščiau buvo sužalotas ieškovų augintinis. Dėl atsakovų palaidų šunų, lakstančių po kiemą ir puldinėjančių ant žmonių, skundžiasi visi kaimynai. Atsakovai laiko tris šunis, kuriuos paleidžia lakstyti po kiemą, o šie, pamatę savo kiemuose kaimynus, puola ant tvorų, kurios yra neaukštos, agresyviai ant jų loja, dėl ko kaimynai, tame tarpe ir atsakovo šeima, negali ramiai išeiti į savo kiemą, dirbti. Ieškovai melagingai nurodo, kad jų šunys puola tik ant kačių, kad ant žmonių neloja. Ieškovai atsakovo kaltę dėl ankstesnio augintinio sužalojimo įrodinėja tik prielaidomis ir savo nuomone, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Atsakovas nėra niekaip susijęs su ieškovų augintinio sužalojimu, dėl kurio kauliniame audinyje yra svetimkūnis, kurio operacijos metu nepašalino ir dėl kurio, anot ieškovų, ateityje gali pablogėti augintinio sveikatos būklė. Taigi, nėra įstatyme numatytų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: atsakovas dėl nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis atsiradusio sužalojimo nėra kaltas, tarp 2016 m. spalio 2 d. atliktų atsakovo neteisėtų veiksmų ir minimo sužalojimo bei jo padarinių nėra priežastinio ryšio. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala šuns, bet ne ieškovų sveikatai. Dėl sveikatos sutrikimo ieškovė kreipėsi tik 2017 m. gegužės 22 d., tik po septynių mėnesių nuo įvykio, kuris neva jai sukėlė sveikatos sutrikimus. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad tik ruošdamiesi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovai ėmėsi priemonių rinkit įrodymus jų neva patirtai moralinei žalai pagrįsti. Jei ieškovė būtų patyrusi dvasinį sukrėtimą dėl ieškinyje aptariamo įvykio, tikėtina, kad būtų kreipusis į medikus pagalbos iš karto, o ne po septynių mėnesių po įvykio. Be to, dvasinius išgyvenimus nurodo patyrę abu ieškovai, tačiau rašytinius įrodymus dėl sveikatos pablogėjimo pateikia tik ieškovė. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini)gyvena ir prižiūri nukentėjusįjį šunį tik ieškovas, tuo tarpu ieškovė gyvena atskirai, todėl išgyvenimus dėl šuns sužalojimo galėjo patirti tik ieškovas, kuris augina, prižiūri šunį ir prie jo yra prisirišęs, bet ne ieškovė, kuri tuose namuose labai retai apsilanko. Pastebėjo, kad ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, jog atsakovo elgesį su gyvūnu išprovokavo aplinkybė, kad ieškovų šuo išgąsdino atsakovo sutuoktinę, kuri taip pat kreipėsi į gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo. Ieškovų šunys laksto po kiemą palaidi ir išėjus kaimynams į savo kiemą, šoka ant tvoros, loja, draskosi. Atsakovai ne vieną kartą dėl palaidų ieškovų šunų davė pastabas ieškovui, tačiau jis niekada į jas nereaguodavo. Dėl ieškinyje aptariamo įvykio kaltas ir pats ieškovas, kuris atsakovo žmonai išėjus į kiemą dirbti, specialiai paleido savo šunis, tame tarpe ir sužalotąjį augintinį. Ieškovai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013, kurioje faktinės bylos aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, o būtent, cituojamoje byloje neturtinė žala 300 Lt buvo priteista už tai, kad dėl netinkamos šuns priežiūros mirtinai buvo sužalotas nukentėjusiosios šuo. Neturtinė žala buvo priteista šuns mirties atveju, tuo tarpu ieškovų augintinis dėl atsakovo veiksmais patirtų sužalojimų pilnai pasveiko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo R. M., ieškovo A. G. naudai 614,55 Eur turtinę žalą ir 250 Eur neturtinę žalą, 5 penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 25 Eur žyminį mokestį. Teismas priteisė iš atsakovo R. M., ieškovės L. G. naudai 250 Eur neturtinę žalą, 5 penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovo R. M. valstybės naudai 7,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas atlyginti 614,55 Eur turtinę žalą už ieškovų augintinio gydymo išlaidas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra šovęs į ieškovų augintinį ankstesniu laikotarpiu nei 2016 m. spalio 2 d. Atsakovo neteisėti veiksmai, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra neįrodyti, todėl ieškovų prašymas atlyginti būsimą 1 000 Eur žalą yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad nėra duomenų apie jų išgyvenimų išliekamąjį poveikį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovų reikalaujama 3 000 Eur neturtinė žalos suma yra nepagrįstai didelė, todėl tokie reikalavimai negali būti patenkinti. Ieškovų patirta neturtinė žala vertinama 500 Eur suma. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines ir teisines aplinkybes, ieškovų prašomos priteisti 2 737,02 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jos yra mažinamos iki 1 200 Eur. Teismas, remdamasis teismų praktika ir CPK nuostatomis, laikė, jog teismo sprendimas yra priimtas iš esmės ieškovų naudai ir šiuo pagrindu kiekvienam ieškovui priteisė po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai paskirstyti pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, patenkindamas ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Šioje byloje neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra šuns sveikata, tačiau ne ieškovų sveikata ar gyvybė.Teismas neteisėtai priteisė neturtinę žalą ieškovei. Apeliantas mano, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į neturtinę žalą, kadangi ji nėra sužaloto šuns šeimininkė. Byloje yra nustatyta, kad šuns savininkas yra ieškovas A. G.. Negali būti išplėstas subjektų, turinčių teisę į žalos atlyginimą ratas, tokiu būdu būtų nusižengta teisinio tikrumo principui. Byloje nebuvo neginčijamų objektyvių įrodymų, kad ieškovams būtent dėl šuns sužalojimo sutriko sveikata, jie patiria emocinę depresiją, negali dirbti įprastų ūkio darbų, yra blogos nuotaikos ir t.t. Ieškovas dėl patirtų sveikatos sutrikimų, kuriuos minėjo procesiniuose dokumentuose, nepateikė jokių įrodymų, kas leidžia daryti išvadą, kad jų nepatyrė.Teismas, patenkindamas ieškovų reikalavimą, nevertino svarbios aplinkybės, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio ir žalos atsiradimo kaltas ir pats ieškovas.Teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, neteisingai nustatė, kad ieškinys priimtas iš esmės ieškovo naudai, nenustatė tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos, vadovavosi pasenusia teismo praktika.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai turi teisę reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų apelianto veiksmų patyrė sveikatos sutrikimus. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė negyvena su ieškovu, niekaip nepagrindžia, jog ieškovė nėra augintinio šeimininkė ir dėl to nepatyrė neturtinės žalos. Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia, jog ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai, išgirdę augintinio lojimą, nedelsdami ėjo jo nuraminti, todėl apelianto veiksmai šioje situacijoje buvo akivaizdžiai neadekvatūs. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, kadangi ieškovai turėjo apsunkintas galimybes šioje byloje surinkti visus reikiamus įrodymus, taip siekdami pagrįsti savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantas argumentuoja, kad įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo už naminiams gyvūnams padarytą žalą. Atsakymas į šį klausimą yra pateiktas kasacinio teismo praktikoje, konkrečiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013, kurioje nurodoma, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai): „Teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises“.Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Vadinasi, augintinio praradimas arba ir sužalojimas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, nėra tik turto praradimas ar nuostoliai, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad tik augintinio žūtis sukeltų jo šeimininkui/ams neigiamus išgyvenimus, nes ir augintinio sužalojimas, tuo labiau, savininko akivaizdoje, kaip kad nustatyta šioje byloje, sukelia neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kurie gali būti kompensuojami priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo skunde vartoja įstatymuose nevartojamą sąvoką „gyvūno šeimininkas/ė“, nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vartojama sąvoka „gyvūno savininkas“ ir nustatyta, kad gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Ieškovai nurodė, kad įsigijo ginčo šunį sumokėdami abu po pusę kainos. Priešingų įrodymų byloje pateikta nebuvo, šios aplinkybės atsakovas ir neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyvūno savininkai buvo abu ieškovai. Aplinkybės, kad gyvūno pase savininku įrašytas tik ieškovas, arba kad ieškovė L. G. gyvena kitu adresu, neturi reikšmės sprendžiant, kas yra gyvūno savininkas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad žala buvo padaryta abiems gyvūno savininkams, nes atitinkamai buvo sužalotas jų turtas ir jų bendravimo objektas.Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jie turėjo įrodinėti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (šuns peršovimo) ir patirtų sveikatos sutrikimų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas ( neteisėtus veiksmus, padarytą žalą gyvūnui ir priežastinį ryšį tarp jų) akivaizdu, kad ieškovai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl jų augintiniui padarytos žalos, net jeigu tie neigiami išgyvenimai ir nebūtų sukėlę apčiuopiamų sveikatos sutrikimų. Apeliantas teigė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir pats ieškovas. Šios apelianto dėstomos aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įrodinėjamos tik paties atsakovo paaiškinimais ( pvz., atsiliepimu į ieškinį ( t.1, b.l. 68)), vaizdo medžiaga ir fotonuotrauka, kad ieškovo šunys palaidi bėgioja kieme, ir 2018 m. kovo 1 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. VŠSD-29, kuriuo patvirtinta, kad pagal atsakovo telefoninį pranešimą dėl ieškovo šunų keliamo triukšmo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ( t.1, b.l. 181). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad dėl augintinio sužalojimo buvo paties ieškovo kaltė. Net jeigu ieškovo šunys ir kėlė kokį nors triukšmą, tai nesudarė pagrindo atsakovui šauti į augintinį, nes savigyna yra draudžiama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ( CK 1.139 str. 1 d.). Atsakovas neįrodė, kad jo veiksmai šaunant į šunį buvo įstatymo leidžiama savigyna, todėl apelianto argumentai dėl ieškovo/ų kaltės, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas yra priimamas iš esmės ieškovų naudai. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. Ieškovai prašė priteisti jiems iš viso 4614,55 Eur, o sprendimu yra priteista 1114,55 Eur, tai sudaro 24,16 proc. , t.y. ieškovų ieškinys yra patenkintas 24,16 proc. Nepritartina teismo išvadai, kad neturtinės žalos dydį nustačius teismui, nepaisant ieškovų ieškinyje nurodytų sumų, neturtinės žalos priteisimą reikia vertinti kaip reikalavimo patenkinimą pilna apimtimi, nes paskutinio laikotarpio teismų praktika taip nevertina ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Viena vertus, ieškovai nuo pat bylos pradžios naudojosi advokato pagalba, kita vertus, teismų praktika yra viešai prieinama net ir ne advokatams, todėl reiškiant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalinga bent apytikriai adekvačiai įvertinti, kokios vertybės yra pažeistos ir kokio dydžio piniginis atlyginimas gali būti reikalaujamas kaip teisingas, sąžiningas ir protingas ( CK 1.137 str. 2 dalis). Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ( 93 straipsnio 1 dalis), t.y. ieškovai turi teisę į 24,16 proc. savo išlaidų atlyginimo, atsakovas – į 75,84 proc. savo išlaidų atlyginimo ( CPK 93 str. 2 dalis). Šalys pateikė duomenis apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų išlaidos advokato pagalbai kartu su žyminiu mokesčiu – 2850,02 Eur. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai - 600 Eur. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato, advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylinėjimosi išlaidos paskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ ( toliau- Rekomendacijos) patvirtintus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Tačiau siūlymas atsižvelgti į šiuos kriterijus nereiškia, kad maksimalūs dydžiai gali būti viršijami, nes Rekomendacijos, kaip ir minėtas CPK 98 str., nenumato teismui galimybės viršyti maksimalius priteistinus dydžius. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize).Ieškovų išlaidos maksimaliai galėtų būti: už ieškinio surašymą 2017-07-14 (817,6 Eur x 2,5, kas sudaro 2044 Eur), dubliko surašymą 2017-11-10 ( 838,70 Eur x 1,5, t.y. 1258,05 Eur), prašymo teismui surašymą 2018-01-15 (850,80 Eur x 0,4, t.y. 340,32 Eur); laiką teismo posėdžiuose: 2018 m. I ketvirtį iš viso 4 val. ( 850,8 Eur x4x0,1, t.y. 340,32 Eur); iš viso 3982,69 Eur. Spręstina, kad maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis šioje byloje negali būti priteisiamas, nes spręstini klausimai buvo nesudėtingi, bylos apimtis nedidelė, todėl pagrįsta būtų išlaidas sumažinti perpus, kas sudarytų 1991,35 Eur. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovams priteistina suma būtų 481,11 Eur ( 24,16 proc. nuo 1991,35Eur). Atsakovo išlaidos advokato pagalbai (600 Eur) įvertinus, kad buvo rašomas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, prašymas teismui ir teismo posėdžiuose dalyvauta 4 valandas, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, atsakovui iš ieškovų priteistina 455,04 Eur ( 75,84 proc. nuo 600 Eur). Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas (CK 6.130 str.), ir atitinkamai ieškovams iš atsakovo priteistina 26,07 Eur ( po 13 Eur kiekvienam ieškovui). Išlaidos apeliacinės instancijos teisme - atsakovo sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis ir atsakovų 736,89 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( t.2, b.l. 42-43). Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-15 nutartis c. b. 2A-1288/2013). Kadangi apeliaciniu skundu buvo skundžiama teismo sprendimo dalis dalyje dėl materialinių teisinių reikalavimų, ir šioje dalyje skundas netenkinamas, todėl žyminis mokestis negrąžinamas. Laikytina, kad apeliacinis skundas atmetamas, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovų išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( CPK 93 str. 3 d.). Paskaičiavus galimas išlaidas pagal nustatytus dydžius ir formulę ( žr. šios nutarties 19 ir 20 pastraipas), maksimali mokėtina suma už atsiliepimą, surašytą 2018-05-18, galėtų būti ( 884,8 Eur X 2,5) 2212 Eur, pritaikius atitinkamą 50 proc. sumažinimą (žr. 21 pastraipą ) 1106 Eur. Patirtos išlaidos yra mažesnės negu paskaičiuotasis dydis, todėl iš apelianto ieškovams priteistina 736,89 Eur ( po 368 Eur kiekvienam ieškovui). Valstybė išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 381 Eur ( tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.