Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, trečiojo asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacinės ligoninės „Lopšelis“ atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. M. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacinė ligoninė „Lopšelis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą, datą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacinė ligoninė „Lopšelis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo sutinka tapti E. M. nuolatiniu globėju, atsakovė visiškai vaiko nelanko nuo 2015 m. spalio mėnesio, iki to laiko buvo aplankiusi vaiką keletą kartų, tačiau labai trumpam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismas, nagrinėdamas byla, nustatė, kad nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. M., tėvas – nenustatytas (b. l. 9, 10). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-918, likusiam be tėvų globos E. M. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), laikinuoju globėju paskirta Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“(b. l. 7). Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2418-192/2011 atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ raštų Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 11, 12) nustatyta, kad trečiasis asmuo informavo ieškovą apie tai, jog nepilnametis E. M. Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, kūdikių namų skyriuje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), atsakovė nuo 2015-10-04 visiškai nesidomi vaiko sveikatos būkle bei ugdymu, sūnaus nebelanko, telefonu apie sūnų nesiteiravo, išlaikymo sūnui neteikia, kiti giminaičiai taip pat berniuko nelankė, nesidomėjo, nepareiškė noro globoti ar įsivaikinti. Kauno miesto socialinio paslaugų centro 2015-06-11 sprendimu Nr. 257 atsakovės A. M. šeimai nuspręsta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (b. l. 37). Kauno miesto socialinio paslaugų centro pateikti duomenys (b. l. 15-17, 27, 28, 29, 30, 36, 39, 40-41, 45-46) patvirtina, jog teikiant socialines paslaugas A. M. šeimai, atsakovė įsipareigojo bendradarbiauti siekiant pokyčių šeimoje, domėtis nepilnamečių vaikų fizine ir emocine būkle, jų auklėjimu bei ugdymu, palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, esančiais globoje, sudaryti jiems tinkamas sąlygas augti namuose, kartą per mėnesį atlikti išplėstinį testą dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei rezultatus pateikti socialinei darbuotojai. Socialinių paslaugų centras informavo, jog atsakovė visiškai nerodė noro ir iniciatyvos bendrauti su socialine darbuotoja, nuo 2015-08-19 iki 2015-12-17 jos nepavykdavo rasti namuose (iš 6 aplankymų namuose rasta 1 kartą), į pranešimus atvykti pas socialinę darbuotoją nereaguodavo, telefonu pavyko susisiekti 4 kartus iš 18 bandymų, dažniausiai telefonas būna išjungtas. 2015-11-25 namuose rasta A. M. motina teigė, jog nieko nežino apie savo dukros buvimo vietą, nes jos namuose dukra negyvena, telefonu nebendrauja. Socialinių paslaugų centras nustatė, jog atsakovė A. M. nevykdo socialinio darbo metu numatytų įsipareigojimų, šeimoje teigiamų pokyčių nėra, atsakovė taip pat nuo 2015 m. birželio mėn. nelanko kitų jos nepilnamečių vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, nuo 2015-10-04 nelanko nepilnamečio E. M., gyvenančio kūdikių namuose. Nuo 2015-11-11 atsakovė yra išbraukta iš Darbo biržos sąrašų, be teisės registruotis 6 mėnesius, oficialių pajamų neturi. Socialinio darbuotojo nuomone atsakovė nėra motyvuota savarankiškai auginti ir rūpintis vaikais. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis (b. l. 51, 52) atsakovė nuo 2010 m. buvo nuolat baudžiama už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., 181 str. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b. l. 57-64), atsakovė keletą kartų buvo nuteista už nusikalstamas veikas – vagystes.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio sūnaus E. M. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, motinos ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovė su vaiku visiškai nebendrauja jam esant laikinoje globoje nuo 2015 m. spalio mėn. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamo rezultato, atsakovė savo sūnumi nesirūpina, jo neišlaiko, nesidomi jo gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė ims domėtis sūnumi, todėl nei atskyrimas nuo motinos, nei laikinas motinos valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko E. M. motinai neterminuotai apribojus valdžią šio vaiko atžvilgiu, nepilnametis į šeimą negali grįžti. Nepilnamečio E. M. tėvas nėra nustatytas (b. l. 9, 10). Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ globoja nepilnametį E. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 7). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad globos įstaiga sutinka tapti nuolatiniu E. M. globėju.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti E. M., nepilnamečiui E. M. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju skirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacinė ligoninė „Lopšelis“ (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.261 str., 3.265 straipsnio 3 punktas), Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ nustatytina vaiko globos ir gyvenamoji vieta.

Nepilnamečiui E. M. nustačius nuolatinę globą, panaikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-19 įsakymas Nr. A1-918 dėl E. M. laikinosios globos nustatymo.

Globėjui išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės yra reikalinga 150,00 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo, prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. M..

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės A. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 41,00 Eur žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą, 3,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 54,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, iš viso 98,30 Eur (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-19 įsakymu A1-918 nustatytą laikinąją nepilnamečio E. M. globą.

Nustatyti nepilnamečiui E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialą Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, juridinio asmens kodas: 302585979, nepilnamečio E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju.

E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, juridinio asmens kodas: 302585979, adresas: Lopšelio g. 10, Kaunas.

Priteisti iš A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Paskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialą Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, juridinio asmens kodas: 302585979, nepilnamečio E. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 98,30 € (devyniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.