- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-76-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07860-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. V., (duomenys neskelbtini), D. K.
- Atsakovas
- M. J., A. M.-J.
- Trečiasis asmuo
- J. P., V. P., B. P., J. N., N. K., M. K., D. V., Kauno miesto savivaldybė, KB „Gyventojų ir smulkaus verslo unija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
dalyvaujant ieškovų A. V. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-920/2018 pagal ieškovų A. V., D. K. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams M. J. ir A. M.-J. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys J. P., V. P., B. P., J. N., N. K., M. K., D. V., Kauno miesto savivaldybė, KB „Gyventojų ir smulkaus verslo unija“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. V., D. K. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami viešpataujančiam daiktui patalpai – neįrengtai palėpei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutą, suteikiant teisę bet kada į ją patekti visiems jos savininkams per tarnaujančio daikto patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas inventorinėje bylos plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad atsakovai A. M.-J. ir M. J. yra dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2010 m. lapkričio 5 d., užbaigta ir buto priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2018 m. balandžio 17 d. Ieškovai A. V. ir D. K. yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų įsteigta namo administravimui ir priežiūrai skirta bendrija. Tretieji asmenys J. P., V. P., B. P., J. N., N. K. ir M. K. taip pat yra ginčo palėpės bendrasavininkiai. Tretieji asmenys D. V. ir Kauno miesto savivaldybė yra patalpų, esančių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai, ir todėl taip pat turi teisę tapti palėpės bendrasavininkais, tačiau ieškinio surašymo metu dar nebuvo įregistravę nuosavybės teisių į palėpę. Į ieškovams ir kitiems ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią palėpę galima patekti tik per butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (priklausė) atsakovams. Tiksliau butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrengtas atskyrus dalį namo palėpės patalpų sienomis ir lubomis, nuo likusios palėpės. Atsakovai neleidžia ieškovams ir kitiems tretiesiems asmenims patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią ginčo palėpę.
Atsiliepimas
3. Atsakovai M. J. ir A. M.-J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad per jų butą patekimo į palėpę nėra. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bute buvo atlikti remonto darbai, ko pasėkoje yra pasikeitusi buto vidaus eksplikacija, tai patvirtina buto kadastriniai matavimai. Tokiu būdu atsakovai dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti galimybės ieškovams patekti į ginčo palėpę per savo gyvenamas patalpas, o palėpės bendraturčiams siekiant ja naudotis turėtų būti įrengtas toks patekimas, kuris nepaneigtų atsakovų šeimos esminių teisių ir interesų. Patenkinus ieškinio reikalavimus nebūtų galimybės užtikrinti ne tik atsakovų šeimos narių bei jų turto saugumo, bet ir šių asmenų teisės į privatų šeimos gyvenimą, būtų pažeistos bute gyvenančio nepilnamečio vaiko teisės. Be to, ne tik sumažėtų ir paties buto vertė, bet jis net nebegalėtų būti laikomas atskiru butu, o prašomas nustatyti servitutas neatitiktų interesų derinimo principo įvertinant viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų statusą, grubiai pažeistų atsakovų ir jų nepilnametės dukros teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat teisę į nuosavybės ir būsto neliečiamumą. Tuo tarpu ieškovai neįrodė, kad šiuo atveju servitutas yra objektyviai būtinas, taip pat, kad būtų išnaudoję visas objektyvias ir įmanomas galimybes savo nuosavybės teisę į ginčo palepę įgyvendinti kitais būdais, neapribojant atsakovų šeimos teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškovų ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad visiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, visi butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybė, turi teisę į dalį palėpės patalpų ir ne tik turi teisę formaliai turėti dalį palėpės patalpų dokumentuose, tačiau turi teisę į jas patekti bei jomis nevaržomai naudotis. Pagal byloje pateiktus planus, vienintelis patekimas į likusią palėpės dalį yra per gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai pagrįstai prašo teismo nustatyti servitutą patekimui į likusią palėpės dalį būtent per šias patalpas, nes nesant servituto yra pažeidžiamos kitų pastato patalpų savininkų teisės naudotis palėpės patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė: iš ieškovų A. V., D. K. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakovo M. J. naudai priteisė lygiomis dalimis po 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybės naudai lygiomis dalimis po 29,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovai neteikė papildomų įrodymų, iš esmės pripažindami, jog po palėpe esančių patalpų – buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra viena iš ieškovių D. K.. Teismas pripažino, kad ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodami atsakovų nuosavybės teisių ir interesų. Teismas padarė tokią išvadą, nes ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kodėl negali patekti į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią palėpę per ieškovei priklausančias patalpas, arba įrodymų, kad šios patalpos ieškovei nepriklauso.
7. Teismas nustatė, kad pagal atsakovų pateiktą jiems priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą, patekimo į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią palėpę per jų butą nėra ir šios aplinkybės ieškovai nepaneigė. Teismas pripažino, kad įrengiant įėjimą iš atsakovams priklausančios patalpos butų pažeistas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja objektyvus ir konkretus servituto poreikis, kuris nesukeltų neproporcingai didelių nepatogumų atsakovų šeimai bei pagrįstų būtinumą ieškovams neribotai naudotis privačia atsakovų šeimos asmeninio gyvenimo erdve, pereinant per kelis atsakovų kambarius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovai A. V. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo ir ištirti bei įvertinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) archyvinę inventorinę bylą; įpareigoti atsakovus leisti ieškovų atstovui su antstoliu patekti į palėpę per atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), užfiksuoti faktines aplinkybes apie palėpės būklę; prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pridedamus rašytinius įrodymus; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių savo daiktu tinkamai naudotis, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių ir interesų ir tuo pačiu netinkamai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, nepagrįstai sulygino esantį (buvusį) patekimą į palėpę per atsakovams priklausantį butą ir patekimo į palėpę įrengimą per butą, esantį po palėpe.
1.2. Ieškovai A. V. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių patekti į po palėpę esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis butas nuosavybės teise priklauso S. K. ir ieškovei D. K., kurie nesutinka ieškovams leisti įsirengti įėjimą į ginčo palėpę per butą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to nėra objektyvios galimybės patekti į ginčo palėpę, jei nebus apribotos atsakovų arba S. ir D. K. nuosavybės teisės į jiems priklausančias patalpas.
1.3. Ginčo atveju, norint konstatuoti, jog yra galimybė patekti į ginčo palėpę per butą, esantį po ja, buvo būtina į bylos nagrinėjimą jei ne trečiuoju asmeniu, tai bent jau išvadą duodančia institucija, įtraukti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kadangi visas ginčo namas yra pripažintas Nekilnojamąja kultūros vertybe, tame tarpe ir namo konstrukcijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ir ieškovė D. K. turi galimybę patekti į ginčo palėpę per po ja esantį butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai akcentavo, jog patekimo į ginčo palėpę per butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra (ko nepaneigė ieškovai), kas reikštų, jog nepatogumus įrengiant įėjimą į ginčo palėpę turėtų patirti arba atsakovai arba D. K.. Bent vienas patekimas į ginčo palepę per atsakovams priklausantį butą tikrai egzistavo iškeliant bylą. Tuo tarpu atsakovai savavališkais veiksmais dar iki palėpės įregistravimo nekilnojamojo turto registre buvo panaikinę vieną patekimą į tuo metu neinventorizuotą palėpę, o vietoj atitinkamo įėjimo visų namo patalpų savininkų sąskaita pasididino sau priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams palėpė bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso. Tai reiškia, kad M. M. (buvusi savininkė) neperdavė nuosavybės teisių atsakovams į palėpę perduodama butą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju nuosavybės teisės į 7/100 palėpės dalis priklauso M. M.. Tačiau pastaroji 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje buvo pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų, nutarus nelaikyti jos atsakove šioje byloje. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
1.6. Dėl atsakovų keliamų kliūčių ieškovai negali įgyvendinti savo subjektinių teisių ir įsirengti ginčo palėpės bei jos naudoti. Tačiau tai nereiškia, kad tokie atsakovų veiksmai panaikino šią teisę. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pabrėžė aplinkybę, kad į bylą nėra pateikta jokių projektinių pasiūlymų ar kitokių statybos dokumentų, įrodančių jų ketinimą įrengti palėpę.
1.7. Atsakovams galės būti kompensuojama tiek pinigais, tiek ir palėpės dalimi. Šiuo metu atsakovai yra pasisavinę dalį palėpės be kitų namo savininkų sutikimo. Atitinkama pasisavinta dalis, taip pat ir papildomai kita palėpės dalis galėtų būti skiriama kompensuoti atsakovams patiriamus nepatogumus ir tokiu būtu už servituto turėtojų lėšas pertvarkant atsakovams priklausantį butą, jog nebūtų pažeidžiamos atsakovų teisės.
1.8. Atsakovai jiems priklausančiame bute yra atlikę savavališkus statybos darbus, apie kuriuos tapo žinoma tik paskutinio teismo posėdžio metu ir, apie kuriuos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pranešė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Šiuo metu atsakymas dar nėra gautas. Būtent pagal faktinę buto būklę buvo būtina vadovautis sprendžiant ginčą dėl servituto nustatymo bei vertinant per kokias patalpas būtų patekimas į ginčo palėpę.
1.9. Atsakovų išlaidas už advokato pagalbą patvirtinantys dokumentai buvo priimti į bylą pasibaigus posėdžiui, t. y. neištirti teismo posėdžio metu, tačiau teismas priimdamas sprendimą remdamasis šiais dokumentais priteisė atsakovams 1 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šis pažeidimas nėra esminis, tačiau patvirtina, kad teismas nebuvo objektyvus ir turėjo nustatymą prieš ieškovus priimdamas ginčijamą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovai M. J. ir A. M.-J. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas neatitiktų interesų derinimo principo, įvertinant viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų statusą. Ginčo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl teisės į svetimą daiktą – gyvenamąjį butą, suteikimo, siekiant užtikrinti neįrengtos palėpės tinkamą naudojimą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir naujos aplinkybės dėl atsakovų bute esamos visiems namo bendrasavininkams priklausančios įrangos, kurios nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme.
2.2. Priešingai nei įrodinėjama, per atsakovų butą patekimo į palėpę nėra. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog nauji kadastriniai matavimai nėra registruoti registre, nepatvirtina kadastrinių matavimų klaidingumo. Atsakovai dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti galimybės ieškovams patekti į palepę per savo gyvenamąsias patalpas. Ieškovai taip pat neprašo pripažinti jų teisės atsakovų bute įrengti įėjimo į neįrengtą palepę, nors tokie statybos darbai, nustačius servitutą, tačiau nesant faktinio patekimo į palepę, taptų būtini, todėl tokie ieškinio reikalavimai negalėtų būti išvis tenkinami.
2.3. Ieškovai neteikė absoliučiai jokių įrodymų apie kitas alternatyvias patekimo į neįrengtą ginčo palepę galimybes. Ieškovai neišnaudojo visų techninių galimybių patekti į ginčo palėpę kitais būdais ir net nesvarstė jokių kitų patekimo į ginčo palėpę alternatyvų.
2.4. Ieškovai pripažįsta, kad patekimo į ginčo palėpę galimybė per pačiai ieškovei D. K. priklausantį butą egzistuoja, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad tokios galimybės išnaudojimas būtų neproporcingas ar neadekvatus. Ieškovai tik spėlioja ir teigia, kad kiti patekimo į ginčo palėpę būdai nėra tinkami, todėl nesvarstytini. Be to, pačios ieškovės nesutikimas įsirengti patekimą į palepę per jai priklausantį butą vertintinas kritiškai.
2.5. Ieškovai netinkamai aiškina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kadangi pareigą įrodyti kitų objektyvių galimybių naudotis ginčo palėpe, kuriomis nebūtų apribotos atsakovų nuosavybės teisės ir interesai, nebuvimą tenka servitutą siekiančiai nustatyti šaliai, t. y. ieškovams, tačiau ieškovai šių aplinkybių tiesiog neįrodinėjo.
2.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai turėtų nepilnamečių vaikų, tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė bylos nagrinėjimo metu diskutuotinai nurodė, kad turėtų būti siekiama užtikrinti taip pat ir ieškovų vaikų turtinius interesus. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovų nepilnamečių vaikų (jeigu tokių yra) turtinius interesus, o ginčo palėpė ieškovo vaikams nepriklauso. Be to, ieškovai savo reikalavimais kėsinasi į atsakovų vaiko privataus gyvenimo neliečiamumą, o šiai teisinei vertybei nepagrįstai prieš pastato neapibrėžtą kitų vaikų turtinį interesą į jų tėvams priklausančią neįrengtą negyvenamąją patalpą.
2.7. Ieškovai, prašydami suteikti teisę per atsakovams priklausantį butą patekti į ginčo palėpę kitiems ieškovams ir visiems jos savininkams, be kita ko bando ginti kitų asmenų teises, peržengia apeliacinio skundo ribas. Kiti palėpės savininkai nėra ieškovais nagrinėjamoje byloje, o kiti ieškovai teismo sprendimo neskundė, todėl jų atžvilgiu teismo sprendimas įsiteisėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų, kaip palėpės patalpų savininkų, nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant patekti į jiems priklausančias patalpas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai A. V. ir D. K. yra negyvenamosios patalpos-neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų įsteigta namo administravimui ir priežiūrai bendrija, tretieji asmenys J. P., V. P., B. P., J. N., N. K. ir M. K. yra palėpės bendrasavininkiai. Atsakovai A. M. J. ir M. J. yra dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2010 m. lapkričio 5 d., buto pirkimo–pardavimo sutartis užbaigta ir buto priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2018 m. balandžio 17 d.
13. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Ieškovai kaip savo nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą įvardijo servituto nustatymą per atsakovams priklausančio buto koridorius, o atsakovai, nesutikdami su servituto nustatymu, nurodė, kad egzistuoja alternatyvūs, įrengus patekimą iš ieškovės D. K. buto ar laiptus namo išorėje, patekimo į palėpę būdai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netenkino prašymo dėl servituto nustatymo, t. y. nesuteikė teisės palėpės bendrasavininkiams naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams priklausančiomis patalpomis, (koridoriais), motyvuodamas tuo, kad ieškovai neįrodė, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes savo daiktu tinkamai naudotis, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių ir interesų.
15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).
16. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ginčo namas, kuriame yra įrengtos tiek ieškovams, tiek atsakovams priklausančios gyvenamosios patalpos, pastatytas 1934 metais. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasikeitus nuosavybės teisiniams santykiams palėpės dalyje buvo įrengtos bei privatizuotos gyvenamosios patalpos, kurias dabartiniu metu nuosavybės teise valdo atsakovai, kita palėpės dalis bendrosios nuosavybės teise valdoma ieškovų bei kitų, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių. Iš prie bylos prijungtos ginčo namo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nustatyta, kad pastate, kuriame yra ginčo patalpos, yra atskiri įėjimai tiek į ieškovams priklausančius butus, tiek į atsakovams priklausantį butą, esantį palėpėje, tačiau į patalpas, esančias palėpėje, atskiro įėjimo nėra – namo statybos metu numatyta ir įrengta vienintelė laiptinė, kuria patenkama į atsakovams priklausantį butą ir per šiame bute esančius koridorius išspręstas praėjimo į palėpės patalpas klausimas.
17. Nagrinėjamoje byloje pateikta asmens, iš kurio nuosavybės teises įsigijo atsakovai pozicija (t. 3, b. l. 4-6), kad įrengus palėpėje butą (duomenys neskelbtini), ankstesni buto savininkai geranoriškai, bendru sutarimu suteikdavo palėpės bendrasavininkiams galimybę patekti į palėpę, taip užtikrindami palėpės savininkų teises naudotis jiems priklausančiu daiktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad namo projektavimo ir statybos metu, patekimas į palėpės patalpas buvo numatytas ir užtikrinamas (įrengtas) tik per atskirą, kuria dabartiniu metu naudojasi atsakovai, laiptinę ir palėpėje esančias patalpas, tokia pati situacija išliko ir buto privatizavimo metu bei vėliau po jo perleidimo atsakovams.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek privatizavimo metu suformuojant palėpėje butą ankstesniems savininkams, tiek šį butą įsigyjant atsakovams, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad palėpėje yra ir patalpos, kurios nėra priskirtos jų įsigytoms gyvenamosioms patalpoms bei, kad į šias patalpas patekimo galimybė statinio statybos metu numatyta tik per laiptinę, kuria patenkama į atsakovų butą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, spręstina, kad palėpėje esančio buto privatizavimo metu nebuvo išspręstas patekimo į palėpėje esančias negyvenamosios paskirties patalpas klausimas, būtinybė spręsti dėl tarnaujančio daikto suvaržymo apimties atsirado pasikeitus palėpėje įrengto buto savininkams ir šiems uždraudus naudotis jų buto patalpomis patekimui į palėpę.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.)..
20. Įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą būtų įrodyta, jog jo nenustačius daikto apskritai nebūtų galima naudoti. Servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąlygomis ir sąnaudomis. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą įrodyti, kad neegzistuoja alternatyvi patekimo į palėpę galimybė, perkėlė ieškovams.
21. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
22. Minėta, kad apeliantai, nagrinėjamojoje byloje įrodinėjo, kad tiek namo projektavimo, tiek statybos metu buvo numatyta ir įrengta laiptinė, kuria buvo išspręstas patekimo į ginčo palėpės patalpas klausimas. Apeliantų teigimu, jokios alternatyvos naudotis palėpe nėra, todėl palėpėje įrengus gyvenamąsias patalpas ir egzistuojant tik vienintelei patekimo pro jas į palėpę galimybei, nesusitarus su naujaisiais šių patalpų savininkais ir kilo būtinybė spręsti dėl naudojimosi nuosavybe užtikrinimo, suvaržant palėpėje įrengto buto savininkų teises. Byloje apeliantai teikė įrodinėjimo priemones, kad jie nuosavybės teise valdo palėpę, taip pat, kad pagal namo statybos dokumentus patekimas į palėpę suprojektuotas ir įrengtas per laiptinę ir patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams ir kurio (praėjimo) neteko pasikeitus buto savininkams bei jiems ribojant jų teisę naudotis nuosavybe. Taigi, apeliantai, vykdydami procesinę pareigą pateikė įrodymus, kad neteko per laiptinę ir įrengtą butą galimybės naudotis nuosavybe, tuo tarpu atsakovai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi procesinį interesą įrodyti, kad ir ribojant namo statybos metu įrengtu būdu patekimą į palėpę, yra galimos patekimo į palėpės patalpas alternatyvos.
23. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nustačius, kad namo statybos metu buvo įrengta laiptinė, kuria buvo išspręstas patekimas į atsakovų butą ir pro jį į palėpę, atsakovams apribojus ieškovams galimybę naudotis nuosavybe, šalims buvo pasiūlyta pateikti alternatyvų buvimą (nebuvimą) patvirtinančius įrodymus. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė planą ir nuotraukas, kurie, jų vertinimu, patvirtina, kad įrengus angą ieškovei D. K. priklausančio buto lubose arba namo išorėje įrengus laiptinę ar priešgaisrines kopėčias, būtų užtikrinta galimybė naudotis palėpe.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateiktos įrodinėjimo priemonės apie galimybę įrengus angą ieškovei D. K. priklausančio buto lubose ar namo išorėje įrengus laiptinę, priešgaisrines kopėčias naudotis palėpe, nėra pakankamos išvadai, kad egzistuoja alternatyvus būdas pateikti į ginčo palėpę. Siekį naudotis palėpe pareiškė ne tik ieškovė D. K., bet ir A. V., taip pat ir butų savininkų teises įgyvendinanti bendrija. Akivaizdu, kad angos, D. K. buto lubose, bei pro šią angą patekimo įrengimas į palėpėje esančias patalpas, galimai suteiktų galimybę palėpe naudotis tik vienam iš ieškovų. Patekimas priešgaisrinėmis kopėčiomis į palėpę, įrengtą virš penktame aukšte esančio buto, dėl šių kopėčių konstrukcijos, trukdančių jomis nešti daiktus, ribotos erdvės, negali būti vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą naudojimąsi ieškovams priklausančiu daiktu. Eskizinės nuotraukos, kuriose pateikiamas siūlymas namo fasade įrengus laiptinę naudotis palėpe, nėra informatyvios, jose nėra pateikiami duomenys nei apie galimybę atlikinėti statybos darbus, nei apie tokių darbų sąnaudas, jose net ir eskizine forma nėra pateikti sprendiniai dėl galimybės patekti į šlaitiniame stoge esančias patalpas.
25. Minėta, kad ginčo namas yra saugomas kaip kultūros paveldo objektas. Apeliantai, paneigdami galimybę namo fasade naujus elementus (laiptinę ar priešgaisrines kopėčias), t. y. vykdydami įrodinėjimo pareigą dėl alternatyvų nebuvimo, byloje pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonę (t. 7, b. l. 15), kurioje nurodyta, kad fasaduose naujų elementų įrengimas pažeistų saugomo pastato vertingąją savybę.
26. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad alternatyvios galimybės buvimas ar nebuvimas turi būti įvertintas ypatingai atidžiai, kadangi servituto nustatymas per atsakovams priklausančio gyvenamosios paskirties buto patalpas yra galimas tik esant tokioms svarbioms priežastims kaip alternatyvaus patekimo į ginčo palėpes nebuvimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad iš išorės įrengti laiptų ar kopėčių į palėpę galimybės nėra. Pateiktas planas, kurio pagrindu siūloma įrenginėti patekimą į palėpę pro vienam iš ieškovų priklausančio buto lubas (t 6., b. l. 164), ne tik, kad nepatenkintų visų palėpės bendraturčių intereso, tačiau taip pat nėra informatyvus dėl galimybės atlikti tokio pobūdžio statybos rūšies darbus.
27. Atsakovų argumentai, kad servituto nustatymas sukels neproporcingai didelių nepatogumų atsakovų šeimai, nes pagal esamą buto vidaus eksplikaciją nuo įėjimo į butą norint patekti prie buto sienos, kuri ribojasi su palėpe, būtina pereiti net per kelis atsakovų kambarius, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti. Iš prie bylos prijungtos ginčo namo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad pateikimui į palėpę būtina praeiti atsakovams priklausančiu koridoriumi (duomenys neskelbtini) bei koridoriaus (duomenys neskelbtini) dalimi. Atsakovų nurodyti darbai, kuriais perplanuotos ar įrengtos (išplėstos) bute esančios patalpos, nėra įteisinti, atsakovų prašymas dėl jiems priklausančio buto kadastro duomenų pakeitimo atmestas (t 5., b. l. 21-22). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neįgalina spręsti, kad atsakovams atlikus darbus buvo pašalintas teisėtai atsakovų bute įrengtas praėjimas į ginčo palėpės patalpas. Kita vertus, pažymėtina, kad pasikeitus statybų teisiniai situacijai ar išnykus servituto poreikiui, galimi tarnaujančio daikto suvaržymų pakeitimai (panaikinimai).
28. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai įrodė servituto nustatymo būtinumą. Tik nustačius servitutą būtų veiksmingai pašalintos kliūtys ieškovams, kaip palėpės savininkams, naudotis nuosavybe, kas atitiks savininkų interesų pusiausvyrą, t. y. nepažeis atsakovų teisių daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė, nesudarius jiems visiškai jokios galimybės turėti įėjimą į savo nuosavybę. Minėta, kad jau pirminiams palėpėje esančio buto įgijėjams, šių patalpų įsigijimo metu, buvo žinoma, kad patekti į palėpės patalpas galima tik per palėpėje įrengtą, šiuo metu atsakovams priklausantį, butą, kadangi pastate, kuriame yra ginčo patalpos, yra atskira laiptinė užtikrinanti įėjimai tik į palėpę.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Kolegija atsižvelgdama į viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, savininkų poreikį naudoti daiktą, taip pat ir į tai, kad suvaržymai taikomi tarnaujančiam daiktui, kurio paskirtis-gyvenamoji patalpa, nustačiusi, kad šioje patalpoje gyvena ir savininkų nepilnametis vaikas, sprendžia, kad tikslinga nustatyti tarnaujančio daikto suvaržymus, suteikiant patekimui į palėpę teisę ieškovams praeiti ir vaikščioti atsakovams priklausančio buto koridoriumi plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) 7,69 kv. m. ploto bei koridoriaus (duomenys neskelbtini) dalimi, esančia prie patalpos (duomenys neskelbtini), kurios išmatavimai 1,58x1,61 m. nuo 8 val. iki 22 val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).
30. Servituto nustatymas riboja tarnaujančio daikto savininko galimybes naudotis savo daiktu, todėl spręstinas tarnaujančio daikto savininko nuostolių atlyginimo klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, todėl teismas turi diskrecijos teisę nustatyti kompensuojamų nuostolių dydį ne tik vadovaudamasis formaliais skaičiavimais.
31. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
32. Teisėjų kolegija, remdamasi šalių pateiktas įrodymais apie atsakovų įgyto turto vertę, įvertindama tai, jog situacija, nulėmusi ginčą, susiklostė ir dėl ankstesnių savininkų, kurių teises ir pareigas, įsigydami butą perėmė atsakovai, veiksmų, nes atsakovų butas pastogėje suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas ir pateiktas privatizavimui nenumačius patekimo galimybės į pastogėje esančias palėpės patalpas, o atsakovai pirkdami pastogėje butą negalėjo nesuvokti, kad ateityje kils praėjimo į palėpės patalpas klausimas, atsižvelgdama į tai, kad nustačius servitutą patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šios patalpos faktiškai virsta bendro naudojimo patalpomis, nustato atlyginimo už servitutą dydį. Kadangi tarnaujančio daikto (buto) plotas sumažėja 10,23 kv. m., teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas ir protingas atlyginimas būtų patalpoms plotams proporcinga kaina 6 679,2 Eur (10,23 kv. m x 663Eur/kv. m), tačiau įvertinus, kad teisė naudotis patalpomis suteikta ne visą paros laiką, ši nuostolių suma nustatytina 5 100,00 Eur.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja objektyvus ir konkretus servituto poreikis, kuris nesukeltų neproporcingai didelių nepatogumų atsakovų šeimai bei pagrįstų būtinumą ieškovams neribotai naudotis privačia atsakovų šeimos asmeninio gyvenimo erdve, pereinant per kelis atsakovų kambarius. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė ir netinkamą išvadą dėl servituto būtinybės, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys dėl servituto nustatymo tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovų ieškinį iš esmės patenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovų ieškinys buvo iš esmės patenkintas visiškai, todėl spręstina, kad jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. V. yra sumokėjęs 30,75 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos t. 1, b. l. 5), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų M. J. ir A. M.-J. lygiomis dalimis, t. y. po 15,38 Eur.
35. Ieškovų apeliacinį skundą iš esmės patenkinus visiškai, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. V. yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos t. 5, b. l. 20) ir turėjo 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos t. 5, b. l. 93-95), kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.10, 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 750,00 Eur ir po 37,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso iš atsakovo ieškovo A. V. naudai priteistina po 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 89,15 Eur, o apeliacinės instancijos teisme sudaro 60,75 Eur, iš viso 149,90 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, ieškovų ieškinį iš esmės patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai yra priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 74,95 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti servitutą, suteikiant ieškovams A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 135405059, nariams- negyvenamosios patalpos-neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams teisę nuo 8 val. iki 22 val. naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovams A. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiomis patalpomis-koridoriais, esančiais bute, pažymėtais indeksu (duomenys neskelbtini) (plotas 7,69) ir dalimi (duomenys neskelbtini) (plotas 2,54 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 135405059, lygiomis dalimis po 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) atsakovams A. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimą.
Iš atsakovų A. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti po 15,38 (penkiolika eurų 38 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir po 787,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovų A. M.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 74,95 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.