Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. M. pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos turėdamas tikslą ją platinti, o būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 16.50 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, koordinatės (duomenys neskelbtini), atvykęs į asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-11566-20, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens sutartą psichotropinių medžiagų paslėpimo vietą, prie stulpelio „Kasinėti draudžiama“ žemėje išsikasė asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-11566-20, iš anksto ten paslėptą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 319,047 g, koncentracija 35,3 %, kuri, taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, prieš tai buvo pakeista į apyvartoje neuždraustą medžiagą, tokiu būdu pasikėsino neteisėtai įgyti iš asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-11566-20, šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 319,047 g, koncentracija 35,3 %, turėdamas tikslą minėtas medžiagas platinti, t. y. perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Klaipėdos mieste, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

M. L. nepažįsta. Matė bylos medžiagoje pastarojo vardą ir pavardę, bet nėra matęs. T. neminėjo, kas padės paketą į tą vietą.

2020 m. liepos 29 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, leista miške prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vietovės koordinatės – (duomenys neskelbtini), paimti paliktas narkotines ar psichotropines medžiagas bei Marijampolės apskr. VPK KPONTS pareigūnams E. C., L. S. ir D. M. leista jas pakeisti civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga, vizualiai atitinkančią rasto objekto išvaizdą, ir leista minėtame medžiagos pakete įmontuoti GPS (globalaus pozicionavimo sistemos įrenginys), kad būtų galima stebėti šio paketo judėjimą (1 t., b. l. 141-142, 152-155).

2020 m. liepos 29 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, paskirtas slaptas sekimas objekto – paketo, kuriame narkotinės medžiagos pakeistos civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga, vizualiai atitinkančia rastų objektų išvaizdą, minėtą paketą leisti sekti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnams. Slapto sekimo metu leidžiama fotografuoti, filmuoti, Veiksmų trukmė nuo 2020-07-29 iki 2020-09-29 (1 t., b. l. 156-158, 162-164).

2020 m. liepos 29 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija: miške (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) prie betoninio stulpelio, ant kurio uždėta lentelė su užrašu „Kasinėti draudžiama“, 2020-07-29 10:30 val. rastas užkastas į juodą plastikinę plėvelę įvyniotas plastikinis paketas, kurio viduje yra galimai psichotropinė medžiaga. 15:00 val., vadovaujantis prokuroro Oskaro Martynaičio 2020-07-29 dienos nutarimu Nr. IBPS-V-1792729-20, rastas paketas paimtas bei vietoj jo užkastas paketas, vizualiai atitinkantis rasto objekto išvaizdą, su jo viduje esančia civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga. Rastas paketas su jo viduje esančiais milteliais buvo supakuotas į popierinį maišą, kuris aprašytas, sandariai užklijuotas ir pažymėtas „Paketas Nr. 1“ (t. 1, b. l. 144-147).

2020 m. liepos 30 d. Marijampolės apskr. VPK KP ONTS 3-io poskyrio vyriausiojo tyrėjo L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-07-28 atliekant teismo sankcionuotą M. L. bei jo naudojamo automobilio VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą, buvo nustatyta, kad M. L. su minėtuoju automobiliu 2020-07-28 dieną, apie 15 val. 13 min, sustojo kelyje (duomenys neskelbtini), prie miškelio, koordinatės: (duomenys neskelbtini). Automobilis minėtoje vietoje prastovėjo apie 4 minutes. Įtariant, kad minėtoje vietoje M. L. galimai paslėpė narkotines ar psichotropines medžiagas, 2020 m. liepos 29 d. Marijampolės apskr. VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai nuvyko į anksčiau minėtą vietą. Apžiūrint minėtą vietą, prie betoninio stulpelio, ant kurio yra lentelė su užrašu „Kasinėti draudžiama“, buvo pastebėta, kad yra šviežiai kasta žemė, aplinkui buvusi žolė buvo ištrypta. Atkasus minėtą vietą prie betoninio stulpelio buvo rastas paketas, įvyniotas į juodos spalvos plastikinę plėvelę, kurio viduje buvo polietileninis paketas su baltos spalvos milteliais, galimai psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė buvo apie 1 kg.

2020 m. liepos 29 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Nr. IBPS-V-1792729-20 buvo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kuriais buvo leista paimti paslėptas narkotines ar psichotropines medžiagas bei jas pakeisti civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga, vizualiai atitinkančia rasto objekto išvaizdą. Vadovaujantis minėtu nutarimu Marijampolės apskr. VPK KPONTS pareigūnai paėmė rastą paslėptą paketą su galimai psichotropine medžiaga bei vietoje jo užkasė vizualiai atitinkantį rasto objekto išvaizdą paketą, su jo viduje esančia civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga. Paimtas paketas vietoje buvo pasvertas ir bendras jo svoris buvo 1113 g. Toliau pareigūnai atliko minėtosios vietos stebėjimą.

Stebint minėtą vietą, 2020 m. liepos 29 d., apie 16 val. 45 min, buvo pastebėta, kaip šalia anksčiau minėto miškelio nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavęs sustojo automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo apie 30 metų vyras bei nuėjo į miškelį prie anksčiau minėto betoninio stulpelio, minėtas asmuo išsikasė ten buvusį paslėptą paketą bei jį laikydamas rankose ėjo prie automobilio. Tuo metu buvo nuspręsta minėtą asmenį sulaikyti, tačiau asmuo pradėjo bėgti važiuojamąja kelio dalimi (duomenys neskelbtini) link. Asmeniui buvo išreikši aiškūs reikalavimai sustoti – „Policija“, į kuriuos asmuo, pabėgęs dar kelis metrus, sureagavo bei sustojo, tuo metu, kai asmuo sustojo, jis ant važiuojamosios kelio dalies numetė rankose turėtą paketą, kurį buvo išsikasęs. Kai asmuo sustojo, jis buvo sulaikytas. Sulaikius asmenį paaiškėjo, kad tai yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini). L. M. paaiškino, kad paimti minėtąjį paketą jam liepė nepažįstamas asmuo, už tai, kad paimtų paketą ir jį nuvežtų į Klaipėdos miestą, jis būtų gavęs 1000 eurų atlygį, taip pat L. M. pasakojo, jog suprato ir žinojo, kad turės paimti narkotines ar psichotropines medžiagas, tik nežinojo tikslaus medžiagos pavadinimo (t. 1, b. l. 166-170).

2020 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1743/2020(01) nurodyta, kad L. M. šlapime rasta pėdsakų ekgonino metilo esterio, pėdsakų benzoilekgonino, pėdsakų oksazepamo, pėdsakų nordazepamo, pėdsakų temazepamo (t. 2, b. l. 21).

2020 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2633237-20 nurodyta, kad geltonoje medžiagoje, kurios masė 904,310 g, iš tyrimui pateikto popierinio maišo – „Paketas Nr. 1“, paimtoje 2020-07-29 miškelyje prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vietovės koordinatės – (duomenys neskelbtini), yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 319,047 g, koncentracija 35,3 % (t. 2, b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kaltinamasis L. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, išsamiai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atskleidė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo mechanizmą, jo nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl teismas ir paties kaltinamojo L. M. parodymų neturi pagrindo laikyti nepatikimais ir jais nesiremti sprendžiant jo kaltės klausimą.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014).

Remiantis teismų praktika, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – įvairūs veiksmai medžiagoms gauti, įgyti galima perkant, išmainant į prekes ar kitus daiktus, gaunant veltui, pasisavinant kaip radinį ir pan., o platinimas – tai bet koks medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išskyrus pardavimą.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – kaltinamojo L. M. parodymai visiškai pripažįstant savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, liudytojų L. S. ir E. C. parodymai teisiamajame posėdyje, slapto sekimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, – kurie neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus atitinka ir papildo, atskleidžia kaltinamojo L. M. padarytos nusikalstamos veikos mechanizmą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino neteisėtai įgyti – išsikasė asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-11566-20 (galimai M. L.) iš anksto paslėptą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 319,047 g, koncentracija 35,3 %, kuri, taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, prieš tai buvo pakeista į apyvartoje neuždraustą medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Klaipėdos mieste.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, amfetaminas yra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, sąrašą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose įtvirtinta, kad psichotropinės medžiagos – amfetamino ne daugiau kaip 0,2 g laikoma nedideliu kiekiu, daugiau kaip 20 g – dideliu kiekiu, daugiau kaip 100 g – labai dideliu kiekiu.

Taigi, kaltinamasis L. M. pasikėsino neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad kaltinamasis L. M. nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad policijos pareigūnai, kaip užfiksuota 2020 m. liepos 29 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietoje paėmė paketą su psichotropine medžiaga bei vietoj jo užkasė paketą, vizualiai atitinkantį rasto objekto išvaizdą, su jo viduje esančia civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga, be to, jis buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. M. tiksliai žinojo kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, prie stulpelio „Kasinėti draudžiama“ įrengtos slėptuvės vietą. Ten važiavo turėdamas konkretų tikslą – paimti (įgyti) iš slėptuvės paketą su ten buvusia, jo manymu, narkotine ar psichotropine medžiaga ir už 1000 Eur atlygį paketą nugabenti į Klaipėdą ir perduoti (platinti) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. M. jam inkriminuojamus veiksmus atliko sąmoningai ir valingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš 2020 m. liepos 29 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos, miške (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) prie betoninio stulpelio, ant kurio uždėta lentelė su užrašu „Kasinėti draudžiama“, 2020 m. liepos 29 d. 10.30 val. rastas užkastas į juodą plastikinę plėvelę įvyniotas plastikinis paketas, kuris, liudytojo L. S. teigimu, vietoje buvo pasvertas ir bendras jo svoris buvo apie 1 kg. Remiantis specialisto išvada, pakete buvusios geltonos medžiagos masė – 904,310 g. Taigi, laikydamas rankose apie 1 kg svėrusį paketą (slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu psichotropinė medžiaga buvo pakeista į forma bei svoriu vizualiai atitinkantį paketą su civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga), kuriame buvusios psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis net kelis kartus viršijo minėtame teisės akte nustatytą jos minimalią labai didelio kiekio ribą, kaltinamasis L. M. akivaizdžiai suvokė ketinantis disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį nebūtina nustatyti, jog jis suvokė tikslų jo disponuojamos narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekį. Šioje byloje įvertinus nustatytas aplinkybes (paketo dydį, svorį), paties kaltinamojo L. M. parodymus apie jam pažadėtą atlygį (1000 Eur) už paketo pristatymą į Klaipėdą, teismo nuomone, pakanka duomenų konstatuoti, jog kaltinamasis L. M. suvokė ketinantis disponuoti labai dideliu kiekiu civilinėje apyvartoje uždraustos medžiagos.

Kadangi kaltinamasis L. M. neginčija savo kaltės dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, teismas plačiau neaptarinėja kaltinamojo kaltės turinio ir bylos duomenų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą. Teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam L. M. inkriminuotoje veikoje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis L. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atskleidė veikos padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam L. M. teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Nagrinėjamu atveju L. M. pripažįstamas kaltu pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurios sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos veikos padarymą ir byloje nėra nustatyta visų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi, nors jo veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau byloje nustatyta tik viena kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl kaltinamajam skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.

Vertindamas kaltinamojo L. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su pasikėsinimu neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu (319,047 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau kaltinamojo L. M. padaryto nusikaltimo pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis negu kito rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į ne tik į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir šia nusikalstama veika nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės kitiems asmenims, tačiau ir į kaltinamojo mažiau reikšmingą vaidmenį neteisėtame disponavime psichotropinėmis medžiagomis, kadangi jis turėjo atlikti jam paskirtą tik tarpininko vaidmenį – paimti vieno asmens paslėptas psichotropines medžiagas ir jas perduoti kitam asmeniui.

Vertindamas kaltinamojo L. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jo padarymo metu ir po to.

Kaltinamasis L. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 39-44), vedęs, turi nepilnametį vaiką, šeimoje auga du jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai, vienam iš jų nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2 t., b. l. 147-153), dirba, darbovietės vadovo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ne kartą skatintas už kvalifikuotą darbą, ankstesnės darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktorės taip pat apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 154-157). Kaip matyti iš 2021-06-07 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis L. M. ir jo sutuoktinė A. M. iš AB SEB banko yra paėmę 129 500 Eur kreditą nekilnojamam turtui pirkti (2 t., b. l. 158-164). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis atskleidė visas veikos padarymo aplinkybes, tuo padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką, ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šios byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo pozicija teisminio nagrinėjimo metu neigiamai vertinant savo poelgį, pergyvenant dėl padarytos veikos, teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis L. M. nėra linkęs nusikalsti, kad jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai ir kritiškai vertina savo elgesį, akivaizdžiai demonstruodamas savo ryžtą daugiau nebenusikalsti, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. M. izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui – 10 metų itin neigiamai paveiktų jo artimųjų padėtį bei jo paties jo socialinius ryšius ir tolesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, tačiau rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti jam atsakomybę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo L. M. atžvilgiu, bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kitos rūšies bausmę – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų įstatyme numatytą šios bausmės rūšies taikymo terminą, be intensyvios priežiūros atsižvelgiant į kaltinamojo darbo pobūdį (autobuso vairuotojas, dirba kintamu grafiku). Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreipiamas dėmesys, jog ir prokuroras prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kadangi kaltinamajam L. M., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į jau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021-06-10), skiriamas įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, šios priemonės bus pakankami ir proporcingi kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės nubaudimo ir bausmės paskirties užtikrinimo elementai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam L. M. į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusi psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 319,047 g, paimta 2020-07-29 iš įvykio vietos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25804-20, saugoma Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre (t. 2, b. l. 29), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonai Samsung SM-J330FN Galaxy J3, Apple iPhone 4, Samsung SM-A300H/DS Galaxy A3, pakvitavimu grąžinti L. M., – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini L. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktiniai diskai, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla (t. 1, b. l. 92, 148, 181; t. 2, b. l. 4–7), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021-06-10), L. M. paskirti įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam L. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (63 dienas), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis), ir laikyti, jog L. M. yra atlikęs 4 mėnesius 6 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 319,047 g, paimtą 2020-07-29 iš įvykio vietos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25804-20, saugomą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip daiktą, kurio apyvarta uždrausta.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonus Samsung SM-J330FN Galaxy J3, Apple iPhone 4, Samsung SM-A300H/DS Galaxy A3, pakvitavimu grąžintus L. M., – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. M..

Kompaktinius diskus, perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.