- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-122-291/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. M., L. B.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Vidmantas Skaburskas
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovams: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: G. M., L. B.- M., A. J., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai:“ dėl žemės sklypo ribų atstatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. L. prašo patenkinti patikslintą ieškinį ir atnaujinus praleistą ieškininės senaties teminą kreiptis į teismą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. ribų pakeitimo, pripažinti suklydimu jo motinos K. L. 1993m. gegužės mėn. pasirašytą sklypo situacinę schemą, sudarytą pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus kadastrinius matavimus ir pagal ją patvirtintas žemės sklypo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. ribas. Taip pat panaikinti Šiaulių miesto valdybos potvarkio Nr. 107 priedo 13 p., kuriuo K. L. suteiktas 551kv.m žemės sklypas ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus atkurti iki 1993m. gegužės mėnesio buvusias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ribas. Nurodo, jog po savo motinos K. L. mirties 2012-07-28, jis su A. J. paveldėjo 0,055 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Žemės sklypą bei statinius jo motina K. L. paveldėjo ir nuo 1973m. valdė bei naudojosi jais. Tačiau tuo metu žemės sklypo plotas buvo ne 0,055ha, bet 0,0670ha, ir tokio dydžio sklypas buvo suformuotas bei įregistruotas 1985m. pagal tuo metu veikusio Teritorinio techninio inventorizavimo biuro užpildytą Namų valdybos techninės apskaitos kortelę. Motina šiuo sklypu naudojosi iki pat savo mirties. 1993-07-15 motina pateikė Šiaulių miesto valdybai prašymą suteikti jai neatlygintinai 0,0670ha dydžio žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m, tačiau 1994-02-28 Šiaulių miesto valdyba priėmė potvarkį, kuriuo K. L. buvo suteiktas ne 0,0670ha, bet 0,0551 ha žemės sklypas. Šią aplinkybę jis sužinojęs tik 2013m., kai buvo iškelta byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Mano, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, nes žemės sklypo riba tarp jo ir trečiųjų asmenų eina per dalį ūkinio pastato, pastatyto 1981m. Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai perdavimo ir nuomos tvarkos 4 p. faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, šios ribos būti keičiamos, tačiau negali būti keičiami žemės sklypų dydžiai. Kadangi dėl AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojų kaltės, šiems matuojant žemės sklypo ribas, neteisingai buvo nustatytas 0,0551ha žemės sklypo plotas, dėl kurio 1994-02-28 Šiaulių miesto valdyba sudarė žemės sklypo planą bei priėmė potvarkį dėl 0,0551 ha žemės sklypo suteikimo K. L., prašo patenkinti ieškinį, nes yra pažeistos jo kaip nekilnojamojo turto savininko teisės.
Ieškovo atstovas advokatas V.Skaburskas prašo ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Marina Adomaitė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog ieškovo mama, K. L., dar 1993-07-15 Šiaulių miesto valdybai pateikdama prašymą, suteikti neatlygintinam naudojimui 670 kv.m. dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su prašymu pateikė ir naudojamo žemės sklypo planą bei kitus dokumentus. Kartu su dokumentais pateiktoje 1930 metų Kauno notarinio archyvo Šiaulių miesto 1930 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščiame įraše (toliau - pirkimo-pardavimo sutartis) nurodoma, kad „<...> Iš viršaprašyto nekilnojamojo turto sąstato, E. Z. – S. pardavė E. D. sodybinės žemės sklypą Šiaulių mieste, prie naujai pratęstos Karštuvių gatvės esamą, turinti pagal tą gatvę - dvidešimt septynius sveikų ir septyniasdešimt tris šimtadalius metrų iš priešgulinčios pusės rubežiumi pardavėjos S. žeme, taip pat dvidešimt septynis sveikų ir septyniasdešimt tris šimtadalius metrų iš Šonų: iš vieno Lemkino Žeme ir iš priešgulinčio rubežiumi Biliūno žeme po dvidešimt vieną sveikų ir trisdešimt tris šimtadalius metrų, viso gi bendro ploto - penkis šimtus devyniasdešimt vieną sveikų ir keturiasdešimt aštuonis šimtadalius ketvirtainių metrų be triobėsių su visomis teisėmis ir pareigomis, ir su visu tuo, kas tam turtui priklauso... <...>". Todėl pagrįstai galima teigti, kad jau 1930 m. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo užfiksuotas 591,48 kv.m. plotas, o ne priešingai, kaip taip teigia ieškovas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo, tuo metu galiojusios nuostatos numatė, kad žemė yra grąžintina neatlygintinai arba ją išperkant. 1970 m. Žemės kodekso 13 straipsnio 1 dalis numatė žemės sklypų suteikiamų naudotis skyrimo tvarką. Tuo metu galiojantis Žemės kodekso 21 str. 1 d. nuostatos numatė, kad žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-07-07 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2 punkte nustatyta, kad „naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie iki šių taisyklių patvirtinimo dienos nustatyta tvarka buvo suteikti naudoti, taip pat sklypai, kartu su juose esančiais pastatais, statiniais ir kitais objektais įsigyti naudoti po šių taisyklių patvirtinimo dienos, jeigu pagal patvirtintus miestų išplanavimo projektus jie nebuvo numatyti patuštinti naujai statybai ar kitai, su statyba nesusijusiai veiklai". Tų pačių taisyklių 4.2. papunktyje įtvirtinta asmens, turinčio teisę įsigyti privatinės nuosavybės jo naudojamą žemės sklypą ir norinčio tai padaryti, pareiga atitinkamai žemėtvarkos tarnybai pateikti dokumentą, kuriuo pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.
1992-04-30 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo" 1.4. punktas numato, kad : „privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos", o 9 punktas numato, kad : „ Valstybinio žemės kadastro duomenų registre saugoma informacija apie žemės sklypų priklausomybę buvusiems jų naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims nuo žemės reformos pradžios - 1992 metų".
1993-08-23 vyriausybei pakeitus aukščiau nurodytą nutarimą, pasikeitė ir kai kurių straipsnių ir punktų nuostatos, tokios kaip 1.4. punktas, kuris po pakeitimo jau reglamentavo, kad: „privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos, 9 punktas kuris numatė, kad „valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašomos esamos (inventorizuotos) žemėnaudos (žemės sklypai), įsigytos (suteiktos) privačion nuosavybėn, neterminuotam ir terminuotam naudojimui, arba išnuomotos ilgalaikiam naudojimui" ir 23 punktas kuris jau numatė, kad: „Žemės naudotojai turi teisę Valstybinio žemės kadastro duomenis patikrinti. Skundus dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų tikslumo nagrinėja Žemės ūkio ministerija".
Todėl ieškovo motina per visą žemės valdymo laikotarpį, kilus bet kokiai abejonei, galėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, dėl žemės sklypo ribų nustatymo netikslumų su teise patikrinti kadastro duomenis, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad ieškovo motina sutiko su nužymėtomis ribomis ir pripažino 551 žemės plotą. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1994-02-28 parengtame situacijos plane taip pat buvo užfiksuotas 551 kv.m. plotas su kuriuo ieškovo motina buvo supažindinta pasirašytinai ir su juo sutiko. Todėl atsakovo nuomone ieškovo pateiktas Šiaulių m. Inventorizacijos Tech. Biuro 1948 m. žemės sklypo plano kopijos yra nepakankamas pagrindas kad būtų galima teigti, jog 1948-1994 m. buvo fiksuojamas 0,670 kv.m. plotas. Be to 1930 m. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo fiksuojamas 591,48 kv.m. plotas.
Taip pat atsakovo nuomone ieškovas yra praleido įstatymo nustatytą bendrą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovo mamos žemės sklypo ribų planas buvo sudarytas 1994 m. vasario mėnesį, tad apie savo galimai pažeistas teises, kad būsimais žemės sklypo sandoriais gali būti pažeistos teisės perleidžiant tokio ploto žemės sklypą turėjo sužinoti dar 1994 metais, nes buvo supažindinta bei sutiko (patvirtindama tai savo parašu) su 1994 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai" parengtais žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastriniais matavimais ir jos sklypo 551 kv.m. plotu. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas, ginčydamas kadastrinius matavimus bei valdybos potvarkį, yra praleidęs bendrą ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo naikinti Šiaulių miesto valdybos potvarkio Nr. 107 priedo 13 punktą, kuriuo K. L. suteiktas 551 kv.m. žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaip prieštaraujanti teisingumo principui ir gerai moralei, kadangi šis potvarkis yra teisėtas ir priimtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Andraitienė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog ieškinys atmestinas visų pirma dėl suėjusio senaties termino, nes Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 1 dalimi ieškiniui pareikšti dėl neatlygintinai suteikto sklypo dydžio yra suėjusi senatis. K. L. 551 kv. m. ploto žemės sklypas buvo suteiktas neatlygintinai Šiaulių miesto valdybos 1994 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. 107, žemės sklypo Putinų g. 7 plane buvo nurodytas jo plotas - 551 kv. m., įrašyti sklypo ribų linijų ilgiai, ribų posūkių taškų koordinatės, tokio dydžio sklypas buvo visą laiką registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl būtent 551 kv. m ploto žemės sklypą po K. L. mirties paveldėjo jos įpėdiniai. Nuo sprendimo dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai dienos K. L. turėjo teisę ginčyti šį administracinį aktą, tačiau šios teisės neįgyvendino. Ieškovas jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl užtikrinant nuosavybės teisių stabilumą, nėra pagrindo atnaujinti termino tokiam ieškiniui pateikti. Ieškovo ieškinį prašo atmesti ir dėl to jog Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1993 m. birželio mėn. buvo pasirašiusi K. L., kuriai buvo žinomos visos aplinkybės dėl sklypo ploto ir ribų nustatymo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai savo sklypo ribų neginčijo, todėl nėra pagrindo pripažinti suklydimu 1994 m. spalio 6 d. parengto gretimo 658 kv. m. ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste) plano, pagal kurį 1994 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas M. S.. Nėra teisinio pagrindo naikinti parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste plano, parengto pagal 1993m. kadastrinius matavimus, nes ieškovas nepaveldėjo nuosavybės teisės į didesnį plotą nei suformuotas ir įregistruotas 551 kv. m. ploto žemės sklypas. AB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1993 m. birželio mėn. parengto žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje, (duomenys neskelbtini) sklypo plane pažymėtos sklypo ribos nesidengia su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybos 1994-10-06, pažymėtomis ribomis. Laikytina, kad privačių žemės sklypų ribos yra aiškios ir vadovaujantis Civilinio kodekso 4.45 str. nuostatomis nėra pagrindo iš naujo jų nustatinėti.
Atsiliepimas
Trečiųjų asmenų G. M. ir Lauros B. M. atstovas advokatas Muradas Bakanas prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys atmestinas. Lietuvos respublikos CPK 12str. ir 178str.numato, jog šalys privalo įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis ( faktais), kurių nereikia įrodinėti ( CPK 182str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, jog ginčas kilo ieškovui ir trečiajam asmeniui A. J. paveldėjus po jų motinos K. L. mirties nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą su pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Ieškovas kreipėsi į teismą, paaiškėjus, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai faktiškai nuo 1994 m. vasario 28 d. naudojosi didesniu žemės plotu nei jiems Šiaulių miesto valdybos potvarkiu suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 551 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. faktiškai naudojosi ir šiuo metu naudojasi dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, privačios nuosavybės teise nuo 1994 m. lapkričio 29 d. priklausiusio M. S., kurį vėliau įsigijo dabartiniai sklypo savininkai L. B.-M. ir G. M.. Ieškovas šioje byloje siekia panaikinti Šiaulių miesto valdybos potvarkį ir įteisinti iki 1993 m. gegužės mėnesio buvusias žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste ribas, t.y., siekia pakeisti nuosavybės teise turimo registruoto sklypo ribas ir jo plotą.
0,0551 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 2901-0008-0133, kadastrinis Nr. 2901/0008:133, sklypo adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai) buvo suteiktas neatlygintinai K. L. Šiaulių miesto valdybos 1994 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. 107. Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo ribos buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus pagal akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai" 1993 m. birželio mėn. parengtą sklypo planą. 0,0551 ha ploto žemės sklypą po savo motinos K. L. mirties lygiomis dalimis paveldėjo ieškovas P. L. ir jo sesuo A. J..
0,0658 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 2901-0008-0160, kadastrinis Nr. 2901/0008:160), sklypo adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai vadovaujantis Šiaulių miesto valdybos 1994 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 553, buvo 1994 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5-2419 parduotas M. S. pagal Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybos 1994 m. spalio 6 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, nurodytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje.
Ieškovo aiškinimą, kad AB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1993 m. birželio mėn. parengti kadastriniai matavimai buvo klaidingi, paneigia teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. J. parodymai, kuris parodė, jog 1993-1994m. dirbdamas inžinieriumi geodezininku AB“ Inžineriniai tyrinėjimai“ Šiaulių skyriuje pagal miesto žemėtvarkos skyriaus užsakymą matavo sklypus, tikslu nustatyti tikslius žemės sklypų plotus, ir buvo matuojama pagal realią padėtį. Vėliau savo matavimų duomenis atiduodavo žemėtvarkos tarnybai, kuri rengė inventorizacijos bylas, derino ribų klausimus su sklypų savininkais ir jų kaimynais. Jie matavimus vykdė pagal tuo metu galiojusią instrukciją, visais atvejais vykdami į vietą. Teismas mano, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste plano nesudaro pagrindo naikinti 1993 metais parengtų kadastrinių matavimų, nes ieškovas nepaveldėjo nuosavybės teisės į didesnį plotą nei suformuotas ir įregistruotas 551 kv. m. ploto žemės sklypas. AB „Inžineriniai tyrinėjimai" 1993 m. birželio mėn. parengto žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje, (duomenys neskelbtini) sklypo plane pažymėtos sklypo ribos nesidengia su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybos 1994-10-06, pažymėtomis ribomis. Ginčijamas potvarkis susijęs Ieškovo motinos K. L. nuosavybės teise į konkretų žemės sklypą. Šiaulių miesto valdybos 1994-02-28 potvarkyje Nr. 107, kuriuo K. L. buvo suteiktas 551 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn neatlygintinai, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 337 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo". K. L. 1993m. liepos 15 d. prašymo dėl suteikimo neatlygintinai 670 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste padavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 30 punkte buvo nurodyta, kad „miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse asmenims, turėjusiems nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą ir perleidusiems tame sklype namą (jo dalį), nuosavybės teisė į šį sklypą (jo dalį) neatstatoma. <...> Namo (jo dalies) savininkui, įsigijusiam jį iš asmens, turėjusio nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą, šis sklypas suteikiamas neatlygintinai. Suteikiamas sklypas negali būti didesnio ploto už tą, Į kurį gali būti atstatyta nuosavybės teisė.<....> Namo (jo dalies) savininkas, kuriam žemė suteikiama neatlygintinai, prie prašymo suteikti žemės sklypą turi pateikti namo (jo dalies) perėjimo nuosavybėn dokumentus (atitinkamai perleidimo sutartį, valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymą, paveldėjimo teisės liudijimą ar testamentą, prireikus - ir kitus dokumentus)". Šiaulių miesto valdybos 1994 m. vasario 28 d. potvarkio Nr. 107 priėmimo metu, ši Vyriausybės nutarimo Nr. 470 30 punkto nuostata, reglamentavusi žemės sklypų suteikimą neatlygintinai esamų valdų savininkams, įsigijusiems šias valdas iš asmenų, turėjusių žemę nuosavybės teise, nebegaliojo (pagrindas nuo 1994 m. vasario 3 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo" Šiaulių miesto valdybos 1994-02-28 potvarkio Nr. 107 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos 15 str. 5 dalyje buvo numatyta, kad „miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse valstybinė žemė parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, suteikiama naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais ir schemomis". Nuo 1994m. vasario 3 d. nebelikus Vyriausybės nutarimuose numatytos naudojamų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai galimybės namo savininkui, įsigijusiam jį iš asmens, turėjusio nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą, sprendimai dėl naudojamų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nebegali būti priimami, todėl Ieškovo reikalavimą tenkinus ir panaikinus Šiaulių miesto valdybos 1994-02-28 potvarkio Nr. 107 13 punktą ir pritaikius restituciją, suteikti neatlygintinai žemės sklypo nebūtų galimybės. Naudojamo žemės sklypo suteikimas neatlygintinai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 negali būti tapatinamas su nuosavybės teisių atkūrimu, taip kaip jis apibūdinamas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau - 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. 1-1454) ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Ieškovo motina K. L. Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatytu terminu iki 2001 m. gruodžio 31d. nebuvo pateikusi prašymo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės E. D. – K. turėtą žemę (dėl 591,48 kv. m ploto sklypo) Šiaulių mieste. Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, tačiau tokia nuostata įstatyme atsirado nuo 1997 m. liepos 9 d., kai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste jau buvo privatus. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto valdybos potvarkiu 1994-02-28 buvo suteiktas 551 kv. m ploto žemės sklypas ir tokio ploto sklypas visą laiką buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, pagrįstai darytina išvada, kad K. L. nuosavybės teisių į didesnį plotą nebuvo įgijusi, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, t. y. mažinti privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jo sąskaita didinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ploto. Ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nėra pagrindo ribų nustatinėti iš naujo teismo tvarka kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jau daugiau kaip 19 metų yra privatus. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui gretimi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) taip pat yra privatūs, todėl jų ploto žemėtvarkos ar kitos valstybinės institucijas keisti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
Lietuvos Respublikos CK 1.137str.3d. numato, jog asmenims draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl teismas, įvertnęs visus byloje surinktus įrodymus, mano, jog ieškovo P. L. ieškinys atsakovams: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: G. M., L. B.- M., A. J., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai: dėl žemės sklypo ribų atstatymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. (CK 1.124str.) Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą" (CK 1.127 str.). Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Teismas mano, kad pareikšti ieškinį dėl neatlygintinai suteikto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. dydžio, yra suėjęs senaties terminas. K. L. 551 kv. m. ploto žemės sklypas buvo suteiktas neatlygintinai Šiaulių miesto valdybos 1994 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. 107, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane buvo nurodytas jo plotas - 551 kv. m., įrašyti sklypo ribų linijų ilgiai, ribų posūkių taškų koordinatės, tokio dydžio sklypas buvo visą laiką registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl būtent 551 kv. m ploto žemės sklypą po K. L. mirties paveldėjo jos įpėdiniai. Nuo sprendimo dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai dienos K. L. turėjo teisę ginčyti šį administracinį aktą, tačiau šios teisės neįgyvendino. Ieškovas jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl užtikrinant nuosavybės teisių stabilumą, nėra pagrindo atnaujinti termino ieškiniui pateikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.
nusprendė:
Ieškovo P. L. ieškinį atsakovams: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: G. M., L. B.- M., A. J., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ dėl žemės sklypo ribų atstatymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. L. 726Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų tretiesiems asmenims G. M. ir L. B.- M.
Priteisti iš ieškovo P. L. 47,32Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.