Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-2231-490/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2-2231-490/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01861-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2-2231-490/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01861-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.1.; 44.2.; 44.5.2.1.; 116.4
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant atsakovei V. M., trečiam asmeniui J. L., ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. M., trečiam asmeniui J. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės V. M. priteisti 211 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjos J. L. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2009-11-06 minėtas butas buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė V. M.. Dėl užpylimo metu ieškovės apdraustam pirmiau minėtam butui padarytos žalos ieškovė draudėjai J. L. išmokėjo 211 Lt dydžio draudimo išmoką. 2009-12-16 atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė padarytos žalos neatlygino. Išmokėjus draudėjai draudimo išmoką, naudodamasi įstatymu įtvirtinta subrogacijos teise, ieškovė prašo iš atsakovės jos naudai priteisti jos išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė V. M. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu su juo nesutiko motyvuodama tuo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), aplietas nebuvo ir bute esančiam turtui jokia žala nepadaryta, ieškinyje nurodytu laiku jos bute buvo sausa. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad ir anksčiau buvo L. nusiskundimų, kad ji apliejo jų butą. Jie niekam anksčiau to neskundė, tačiau pastaruoju metu apsidraudus butą, jie iš jos ėmė reikalauti pinigų. 2009-11-06 vakare J. L. pakviestus santechnikus ji įsileido, o J. L. neįsileido. Atėjus santechnikams pas ją bute niekas nebėgo, buvo sausa. Apsižiūrėję jie pasakė, kad nieko nėra, savaime užako vamzdis. Tuo tarpu pažymoje draudimui parašyta, kad trūkęs vamzdis. Tačiau jos bute vamzdžiai keisti 2008 metais. Pa ją vonioje vamzdžiai nepaslėpti sienoje, jie matosi. Viskas sausa. Iš viršutinio buto niekas neapliejo. Nesupranta, už ką ji turi mokėti ieškovo prašomą priteisti sumą. Neturi pinigų ir nemokės. Paaiškino, kad jos pajamas sudaro 600 litų dydžio gaunama pensija, be to, dar skolų atsakovė turi po motinos laidotuvių.

Šalies argumentai

Trečias asmuo J. L. su ieškiniu sutiko ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovės buto užpylimų buvo ne kartą, o 2009-11-06 atsakovė juos vėl apipylė. Paaiškino, kad pas juos neužtaisyti vamzdžiai, ir, matomai, pas kaimynę jie taip pat neužsitaisyti,todėl tąkart vanduo bėgo tiesiai per tą neužtaisytą tarp vamzdžių esančią skylę. Bėgo ganėtinai stipriai. Kaimynė jų iškviestų santechnikų neįsileido. Tokiu atveju ji niekada neįsileidžia ir labai barasi. Tąkar sakė, kad pas ją niekas nebėga. Kadangi vanduo bėgo gana stipriai, jis buvo užsuktas iki pirmadienio visai laiptinei. Atsakovė meistrą įsileido tik pirmadienį. Meistras apžiūrėjęs pasakė, kad prabėgimo nėra. Savo buto vonioje sušlapusias lenteles išsivalė pati, luboms leido išsidžiūti. Draudikui pranešė kaip priklauso. Jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Po to karto apipylimų nebebuvo.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakove, kuri yra jų kaimynė, santykiai pablogėjo tuomet, kai ji pradėjo užpylinėti jų butą. Atsakovė to nepripažindavo, neįsileisdavo į butą. Po eilės užpylimų kaimynė bute susitvarkė vamzdžius. 2009-11-06 po darbo žmona bute rado užpiltą vonią. Jis nuvažiavo į namų valdybą, užregistravo įvykį, nes jų butas apdraustas. Užpylimo metu vonioje pradėjo varvėti per lempas ir plastikines lenteles, kapsėti ant grindų. Pavakary atvykus santechnikui, atsakovė jo neįsileido, sakydama, kad pas ją niekas nebėga. Santechnikas uždarė pagrindinį stovą, vandenį atjungė savaitgaliui visai laiptinei. Kai užsuko vandenį, daugiau nebėgo. Per išeigines išsivalė. Pirmadienį atvykusius meistrą su santechniku atsakovė įsileido. Apžiūrėjęs meistras pasakė, kad nemato jokio trūkimo. Paleidus vandenį, pas juos nebebėgo. Per pietus paskambino draudimui, pranešė apie užpylimą. Užpylimo metu sudrėkusias lubas jis visas nusiardė pilnai, atvažiavo draudėjas. Apžiūrėjo kaip atrodo lubos, įvykis buvo užregistruotas, užfiksuotas užpylimas, surašė aktą kas buvo sugadinta, kas padaryta. Mano, kad kaimynė gal vonioje paleido vandenį ir pamiršo, gal krano neužsuko, persipildė vonia ir pradėjo bėgti. Kaimynė nieko neįsileidžia, paskui susitvarko ir sako, kad pas ją viskas gerai. Jau ne kartą taip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (draudiko) ir trečiojo asmens J. L. (draudėjos) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2008-12-29 iki 2009-12-28 (būsto draudimo liudijimas LD Nr. 5358885; b.l. 8-9). UAB „Jonavos paslaugos“ 2009-11-18 raštu Nr. 5A-1983 ieškovę AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad 2009 -11-06 buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), apipilamas butas, kur nuvykus nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), vonioje prie grindų trūko karšto vandens vamzdis (b.l. 10). Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. M. (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas; b.l. 11-12). Ieškovės atstovas surašytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte konstatavo, kad 2009-11-06 dėl iš viršutinio buto Nr. 4 užliejimo buvo sugadintas trečiojo asmens (draudėjos) turtas – buto, esančio Jonava, adresu (duomenys neskelbtini), vonios apdaila, vonios lubos po plastikinėmis dailylentėmis buvo sulietos vandeniu; užvesta žalos byla Nr. 102 1975 (b.l. 13-14). Apliejimo metu padaryta žala (nuostoliai) tiesioginiais kaštais įvertina 211,00 Lt, draudėjos (J. L.) butui padarytos žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į vonios apdailos atstatymui (remontui po apliejimo) reikalingas išlaidas (Lokalinė sąmata; b.l. 15). Apie atliktus nuostolių paskaičiavimus ir išmokėtiną 211 Lt draudimo išmoką ieškovė 2009-11-10 pranešimu Nr. 1021975 informavo tretįjį asmenį J. L. (b.l. 16), o 2009-11-17 vietinio mokėjimo nurodymu ši suma ieškovės buvo pervesta į J. L. sąskaitą (b.l. 17). Ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-16 pretenzija Nr. R0001029618 atsakovės, kaip atsakingo asmens už žalos atlyginimą, paprašė per 18 dienų į jos sąskaitą sumokėti ieškovės išmokėtą 211 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 18). Patikslintu UAB „Jonavos paslaugos“ ieškovei adresuotu 2010-01-05 raštu nustatyta, kad 2009-11-06 gavus pranešimą, kad yra apipiltas butas adresu Jonava, (duomenys neskelbtini), nuvykus buvo nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), kurio buto savininkė V. M., vonios patalpose buvo nežymus praleidimas grįžtamojo karšto vandens per sujungimo movą, kuris savaime užsinešė ir papildomo remonto nereikėjo (b.l. 22). UAB „Jonavos paslaugos“ 2012-10-02 raštu Nr. 5A-1570 paaiškino teismui, kad šios įmonės ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoti raštai vienas kitam neprieštarauja, nes 2010-01-05 raštas patikslina ir papildo 2009-11-18 raštą nurodydamas, kad vonioje prie grindų karšto vandens vamzdis ne prakiuro, bet vandens pratekėjimas buvo per vamzdžio sujungimo movą (b.l. 43). Atsakovės kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 609,86 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l. 24-27). Atsakovė per laikotarpį nuo 2009-02-26 iki 2010-02-26 buvo apdraudusi savo turtą, esantį adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-30).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką už apdrausto turto -buto daugiabučiame name, sugadinimą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iš viršuje virš apdrausto buto esančių patalpų savininkės, tai yra atsakovės, tokio dydžio nuostolių atlyginimo, kiek išmokėta draudimo išmokos. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė ginčija žemiau esančio buto užliejimo faktą ir bute esančiam turtui padarytą žalą motyvuodama tuo, kad ieškinyje nurodytu laiku (2009-11-06) jos bute viskas buvo sausa, o iš viršutinio buto jos buto niekas neapliejo. Be to, 2008 metais ji savo bute yra pakeitusi vamzdžius.

Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), tame tarpe užtikrinti, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. l d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės. Buto savininkas, kuris netinkamai naudoja ir valdo nuosavybės objektą ir padaro kitiems asmenims žalą, privalo ją atlyginti. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jei žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.245 – 6.249 str.).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Šioje byloje tai, kad trečiojo asmens (draudėjos) J. L. būsto draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2008-12-29 iki 2009-12-28 apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2009-11-06 buvo užpiltas tekančiu vandeniu iš viršaus, t. y. iš buto, esančio adresu Jonava, Birutės g. 6-4, patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo V. L. duoti parodymai, byloje esantys UAB „Jonavos paslaugos“ 2009-11-18 ir 2010-01-05 raštai. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė V. M. (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas). Iš trečiojo asmens J. L. paaiškinimų, kuriuos teismo posėdyje patvirtino ir papildė liudytojas V. L., matyti, kad 2009-11-06 jų bute buvo užpilta vonios patalpa, vanduo ganėtinai smarkiai bėgo iš viršutinio buto tiesiai per neužtaisytą tarp vamzdžių esančią skylę. Minėtas įvykis tą pačią dieną buvo užfiksuotas UAB „Jonavos paslaugos“. „Jonavos paslaugos“ 2009-11-18 rašte Nr. 5A-1983 nurodyta, kad 2009-11-06 buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), apipilamas butas, kur nuvykus nustatyta, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), vonioje prie grindų trūko karšto vandens vamzdis. Patikslintu ieškovei adresuotu 2010-01-05 raštu „Jonavos paslaugos“ tik patikslino pirmiau minėto buto užliejimo priežastį, tai yra, kad vonios patalpose buvo nežymus praleidimas grįžtamojo karšto vandens per sujungimo movą, o teismui adresuotu 2012-10-02 raštu UAB „Jonavos paslaugos“ paaiškino, kad šios įmonės ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoti pirmiau minėti raštai vienas kitam neprieštarauja, nes 2010-01-05 raštas patikslina ir papildo 2009-11-18 raštą nurodydamas, kad vonioje prie grindų karšto vandens vamzdis ne prakiuro, bet vandens pratekėjimas buvo per vamzdžio sujungimo movą. Tai yra 2010-01-05 raštu UAB „Jonavos paslaugos“ tik patikslino ieškovės drausto turto užliejimo priežastį, tačiau rašte pats užliejimo faktas nebuvo paneigtas.

Kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų ir liudytojo duotų parodymų, užpylimo metu jų buto vonioje pradėjo varvėti per lempas, plastikines lenteles, kapsėjo ant grindų, užpylimo metu sudrėkusias lubas teko nuardyti pilnai. Pranešus apie įvykį draudikui, atvykęs ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu konstatavo, kad 2009-11-06 dėl iš viršutinio buto Nr. 4 užliejimo buvo sugadintas trečiojo asmens (draudėjos) turtas – buto vonios apdaila, vonios lubos po plastikinėmis dailylentėmis buvo sulietos vandeniu. Lokalinėje sąmatoje užliejimo metu padaryta žala (nuostoliai) įvertinti 211,00 Lt, žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į vonios apdailos atstatymui (remontui po apliejimo) medžiagoms bei darbui reikalingas išlaidas.

Žala draudėjos turtui (vonios apdailai) atsirado dėl vandens, kuris tekėjo iš atsakovei priklausančių patalpų. Atsakovės neteisėti veiksmai - pareigos elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala) pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė draudėjos buto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis. Nors, kaip atsakovė nurodė, jos bute vamzdžiai buvo keisti 2008 metais, tačiau tai nepašalino jos atsakomybės elgtis apdairiai ir stebėti, kad ir naujai pakeistuose neatsirastų gedimų, o pastebėjus gedimus, nedelsiant pranešti tarnyboms, kad bet kokie defektai, kurie galėtų daryti žalą kitiems asmenims, tuoj pat būtų pašalinti.

Atsakovė pagrįsti savo argumentams, kad iš jos buto 2009-11-06 nebuvo jokio užliejimo ir nepadaryta jokia žala, jokių svarių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.). Atsiliepime į ieškinį savo nesutikimą su juo atsakovė grindžia pirmiau minėtu 2010-01-05 patikslintu UAB „Jonavos paslaugos“ raštu. Tačiau šiuo raštu, kaip jau nustatyta pirmiau, buvo tik patikslinta užliejimo priežastis, kurios šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, 2010-01-05 UAB „Jonavos paslaugos“ raštu paneigta nebuvo.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. l d.). Šioje normoje yra įtvirtintas delikto principas, reiškiantis, kad bet koks žalos padarymas yra laikomas deliktu, nebent žalą padaręs asmuo įrodytų esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė yra negalima. Padaręs kitam asmeniui žalą asmuo pažeidžia pareigą elgtis atsargiai, todėl žalos padarymo faktas kartu reiškia jo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Atsakovė yra patalpų, iš kurių tekantis vanduo padarė žalą draudėjos turtui, savininkė. Būtent buto savininkas ir turi pareigą rūpintis savo turtu ir jį eksploatuoti taip, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žala. Tuo tarpu teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo turtą valdė netinkamai.

Kadangi byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės argumentai, kad jos butas nebuvo užliejimo šaltinis ir ji neturi atlyginti ieškovui jo patirtų nuostolių dėl išmokėtos draudimo išmokos, atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas, pirmiau minėtą įvykį pripažinęs draudiminiu ir išmokėjęs 211 Lt draudimo išmoką (atlyginęs žalą) turto draudėjai, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš viršuje virš apdrausto buto esančių patalpų savininkės, tai yra atsakovės, tokio dydžio nuostolių atlyginimo, kiek išmokėta draudimo išmokos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu ir tenkintinas ieškinyje nurodytais motyvais bei pagrindu, iš atsakovės V. M. ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 211,00 Lt už išmokėtą draudimo išmoką.

Kartu pažymėtina, kad ieškovės turtinė padėtis (nurodo, kad neturi iš ko sumokėti, nes jos pajamos – tik 609,86 Lt pensija), nėra pagrindas ją atleisti nuo pareigos ieškovui atlyginti jo patirtus nuostolius.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei per pretenzijoje nurodytą terminą sumokėtos draudimo išmokos sumos nesumokėjo, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (211,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 313,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias suadaro 71,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 242,00 Lt už suteiktą teisinę pagalbą (LR CPK 93 str. 1d.), o valstybei – 16,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 96str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 211,00 Lt (du šimtus vienuolika litų) už išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (211,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 313,00 Lt (tris šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 16,66 Lt (šešiolika litų 66 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Damulienė