Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-244/2010

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2; 2.1.15.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiuju G. L. ir J. L. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, vidurinio išsilavinimo, dirbantis BI UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas 5 metams laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir nuteistas 1 metams laisves atemimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir S. S. paskirta galutine bausme – 5 metai 6 menesiai laisves atemimo, vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmes vykdymas atidetas 2 metams 6 menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 45 str., iš S. S. atimta teise vairuoti transporto priemones 3 metus.

Iš kaltinimo LR BK 144 str. S. S. išteisintas jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

Nuosprendžiu iš S. S. priteista neturtinei žalai atlyginti – 5000 Lt C. N. naudai ir 50 000 Lt G. L. ir J. L. naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. S. nuteistas už tai, kad jis, 2007-07-07 apie 18.31 val. vairavo keliu transporto priemone-automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatves, pažeisdamas tuo metu galiojusiu KET 53, 172,173 p. p., buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greicio atsižvelgiant i meteorologines salygas, nesuvalde automobilio, ko pasekoje išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta ir susidure su automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo C. N., ko pasekoje automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui T. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir vežamas i ligonine jis mire, C. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad jis, 2007-07-07, apie 18 val. 31 min., vairuodamas automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats sukeles eismo ivyki, iš kurio pasišalino ir siekdamas išvengti gresianciu pasekmiu, 18 val. 46 min. paskambino i Bendraji pagalbos centro telefona Nr. 112 ir melagingai praneše teisesaugos institucijai-policijai apie žinomai nebuta nusikaltima - automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagyste.

Šiais savo veiksmais S. S. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir BK 236 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkes prokuratura apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendi pakeisti: S. S., pripažinto kaltu del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymo, veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisves atemima 5 metams. Pripažinti ji kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta LR BK 144 str. ir paskirti laisves atemima 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str., taikant dalinio sudejimo principa, šias bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta S. S. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžiu už 236 str. l d., kuria paskirtas laisves atemimas 1 metams, ir galutine bausme paskirti laisves atemima 5 metams ir 6 menesiams. Pritaikius LR BK 68 str. iš S. S. atimti teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Šiais savo veiksmais S. S. pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 68, 172, 173 punktu reikalavimus ir, atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 6 d.

Jis gi, sukeles pavoju ir turedamas pareiga rupintis nukentejusiu asmeniu jam nepagelbejo, kai grese pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba, o butent:

2007-07-07, apie 18 val. 31 min., vairuodamas automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatves puses link Jeruzales gatves, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimus, pats sukele eismo ivyki, kurio metu automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui T. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir pastarasis del patirtu kuno sužalojimu vežamas i ligonine mire, nukentejusiajam nepagelbejo, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba, t. y. neiškviete medicinos pagalbos ir iš ivykio vietos pasišalino, kai grese pavojus nukentejusiojo T. L. gyvybei.

Šiais savo veiksmais S. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 144 str.

Jis gi, melagingai praneše teisesaugos institucijoms apie nebuta nusikaltima, o butent: S. S. 2007-07-07, apie 18 val. 31 min., vairuodamas automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats sukeles eismo ivyki, iš kurio pasišalino ir siekdamas išvengti gresianciu pasekmiu, 18 val. 46 min. paskambino i Bendraji pagalbos centro telefona Nr. 112 ir praneše apie žinomai nebuta nusikaltima: automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausancio R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vagyste.

Šiais savo veiksmais S. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 236 str. 1 d.

Nurodo, kad nuosprendis keistinas del jame išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu, netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes:

Teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, juos ivertino netinkamai ir nepagristai S. S. veiksmus perkvalifikavo iš LR BK 281 str. 6 d. i LR BK 281 str. 5 d. Teismas nuosprendyje nurode, kad byloje nera objektyviu irodymu, irodanciu, jog kaltinamasis S. S. prieš autoivyki butu vartojes didesni kieki alkoholio ir todel nera surinkta pakankami irodymu, kad S. S. ivykio metu neblaivumas galejo buti didesnis nei 0,4 promiles. BK 281 str. 8 d. yra nurodyta, kad asmuo yra apsvaiges nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promiles ir daugiau alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicinines apžiuros metu. Tai reglamentuota LR Vyriausybes 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles“. Šioje byloje negalima taikyti tokios praktikos ir asmens apsvaigima sieti tik su biologinemis terpemis (kraujo, šlapimo) bandiniu tyrimo rezultatais. Jo girtumas irodinejamas kitais duomenimis. Pagal baudžiamosios bylos duomenis kaltinamasis S. S., siekdamas išvengti atsakomybes ir girtumo patikrinimo, iš ivykio vietos pasišalino ir melagingai praneše teisesaugai apie automobilio vagyste. Alkoholio vartojimo fakta patvirtino liudytojai T. S. ir V. V.. Jie parode, kad S. S. nuo maždaug 15 val. iki 18 val. išgere 1,5 litro „Utenos“ alaus. Esant tokiems alkoholio vartojimo duomenims ikiteisminio tyrimo metu Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos psichiatras V. B. specialisto paaiškinime, remdamasis 43 metu darbo praktika neblaivumo nustatinejime, nurode, kad yra didele tikimybe, jog eismo ivykio metu pas S. S. kraujyje buvo žymiai daugiau kaip 0,4 promiles alkoholio. Teisminio nagrinejimo metu, dalyvaujant specialistui V. B., paaiškejo papildomos alkoholio vartojimo aplinkybes - kaltinamasis S. S. parode, kad 2007-07-06, eismo ivykio išvakarese, jis vakare išgere 2-3 litrinius „Utenos“ alaus 5% stiprumo butelius ir apie 24 val. nuejo miegoti. Ryte papusryciavo ir nuo 12 val. iki 18 val. išgere dar 1 litra „Utenos“ alaus 5% stiprumo. Po to teisme apklaustas specialistas V. B. nurode, kad eismo ivykio metu pas S. S. kraujyje galejo buti 0,6 promiles alkoholio. Teismo nurodytu liudytoju M. J. ir C. N., maciusiu S. S. iš karto po autoivykio, parodymus apie tai, kad S. S. jiems neatrode neblaivus, o M. J. parodymus, kad nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nejaute, vertinti, kaip parodymus, kurie paneigia S. S. girtuma, negalima. Šie liudytojai tiesiogiai su S. S. nebendravo, ji mate fragmentiškai, kelias minutes. Liudytoja C. N. pati buvo sužalota eismo ivykio metu, kraujavo, S. S. prie jos automobilio buvo tik priejes, nebendravo. Liudytojas M. J. atsitiktinai patekes i eismo ivyki, emesi aktyviu veiksmu gelbeti sunkiai sužalota keleivi, skambinti specialiosioms tarnyboms ir esant tokiai itemtai situacijai neturejo galimybes stebeti ar vertinti S. S. girtumo. Taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybes, kad kaltinamajam S. S. vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nebuvo tabu, kurios jis laikytusi. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esanti pažyma apie tai, kad kaltinamasis S. S. yra 7 kartus baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, iš ju 4 kartus už tai, kad vairavo neblaivus. Todel visu šiu irodymu visuma yra pakankama konstatuoti, kad S. S. vairavo transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promiles ir daugiau alkoholio ir S. S. veiksmai turi buti kvalifikuojami pagal LR BK 281 str. 6 d.

Del LR BK 144 straipsnio taikymo nurodo, kad pagal LR BK 144 str. atsako tas, kas sukeles pavoju nepagelbejo nukentejusiam asmeniui, kai grese pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba. Šios nusikalstamos veikos sudetis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. kai asmuo, turintis pareiga rupintis nukentejusiuoju arba kuris pats sukele ta pavoju nukentejusiajam, nepagelbejo jam, nors turejo tokia galimybe. Ši veika padaroma tik tiesiogine tycia. Kaltes turinys apibrežiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam butina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbeti, taciau samoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Nesutinka su teismo motyvais, kuriuos teismas ivardina, kaip šalinancius S. S. baudžiamaja atsakomybe pagal LR BK 144 str. Teismas nurodo, kad S. S. po autoivykio bande pats ištraukti iš automobilio T. L., pas priejusius iš karto po autoivykio asmenis praše iškviesti pagalba ir padeti iš automobilio ištraukti sužalota T. L., šie asmenys apie ivyki praneše bendruoju pagalbos telefonu. S. S. iš ivykio vietos pasitrauke tik po to, kai buvo pranešta atitinkamoms tarnyboms, t.y. suteike tiek pagalbos, kiek tuo metu turejo galimybiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. apie 18.31 val., padarius eismo ivyki, kurio metu buvo sužaloti du asmenys, nors iš karto po autoivykio ir bande padeti užspaustam automobilyje T. L., taciau veliau nesieme neatideliotinu veiksmu padariniams sušvelninti, neiškviete greitosios pagalbos, nors turejo mobilaus ryšio telefona, kuriuo 18.47 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, taciau apie autoivyki nepraneše, o praneše apie neva ivykdyta automobilio vagyste, nesirupino, kad kiti nugabentu sužalotus asmenis i ligonine. Veliau isitikines, kad nukentejusiesiems padaryti sužalojimai, o T. L. akivaizdžiai gresia pavojus gyvybei, siekdamas išvengti atsakomybes, iš autoivykio pasišalino. Be to bylos nagrinejimo metu nera nustatyta jokiu aplinkybiu, trukdžiusiu S. S. suteikti pagalba nukentejusiesiems, t.y. jam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, kurie butu galeje riboti pagalbos suteikima, nei nustatytas psichinis sutrikimas. Priešingai, nustatyta, kad jis buvo samoningas, tai reiškia turejo realia galimybe suteikti pagalba nukentejusiesiems. Ta aplinkybe, kad iškart po autoivykio S. S. bande padeti T. L., kad po autoivykio buvo daug žmoniu, kurie veliau iškviete medikus, baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 144 str. nepašalina. Atsižvelgiant i byloje surinktas faktines aplinkybes, nustatyta, kad S. S. sukeles pavoju nukentejusiuju gyvybems ir turedamas pareiga jiems padeti, šios pareigos samoningai nevykde, suvokdamas, kad T. L. gresia pavojus gyvybei, bei turedamas galimybe padeti, to nepadare ir siekdamas išvengti atsakomybes iš eismo ivykio pasišalino, todel S. S. kalte padarius veika, numatyta LR BK 144 str., pilnai irodyta.

Teismas, vadovaudamasis LR BK 45 str., ateme iš S. S. teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas S. S. pripažino kaltu ir nuteise pagal LR BK 281 str. 5 d., 236 str. l d. Abiejuose baudžiamojo kodekso straipsniuose sankcijoje tokios bausmes rušies, kaip teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, nera numatytas, todel tokios bausmes rušies taikymas negalimas. Taciau, atsižvelgiant i nuteistojo S. S. asmenybe - 7 kartus baustas už šiurkšcius KET pažeidimus, iš ju 4 kartus už vairavima esant neblaiviam, LR BK 281 str. numatyta nusikalstama veika jis padare šiurkšciai pažeisdamas keliu transporto eismo saugumo taisykles, jam turi buti taikoma baudžiamojo poveikio priemone, numatyta LR BK 68 str. ir atimta teise vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui - 3 metams.

Teismas, priimdamas sprendima del LR BK 75 str. straipsnio taikymo, nurodo, kad S. S. nusikalto pirma karta, dirbo ir tai yra, teismo manymu, pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes nuteistajam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas neatitinka LR BK bendrosios dalies nuostatu. Teismas nepakankamai ivertino S. S. asmenybe bei jo padarytu nusikalstamu veiku pavojinguma ir padare faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancia išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. S. S. kaltinamas vieno neatsargaus ir dvieju tyciniu nusikalstamu veiku padarymu. Nors nusikalstama veika numatyta LR BK 281 str. padaryta del neatsargumo, taciau ji yra labai pavojinga, šia nusikalstama veika jis padare šiurkšciai pažeisdamas KET eismo taisykles: automobili vairavo apsvaiges nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, savo nusikalstamais veiksmais sukele negrižtamas sunkias pasekmes - jauno žmogaus žuti, dar vienam asmeniui padarytas kuno sužalojimas, sugadintas turtas. S. S. nusikalstamu veiku padarymu prisipažino neiškart, o tik surinkus ir pateikus jam daug sanaudu reikalaujancius papildomus irodymus, jo prisipažinimas yra tikrai nenuoširdus, nes iki šiol jis nera atsiprašes nukentejusiuju, nebandes atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtines žalos. Netoleruotinas jo elgesys po eismo ivykio, kai palieka sužalotus žmones, nesuteikes nukentejusiesiems pagalbos, siekdamas išvengti girtumo patikrinimo pabega iš eismo ivykio, o bijodamas gresianciu pasekmiu, melagingai praneša teisesaugai apie nebuta nusikaltima. Iki nusikalstamos veikos padarymo S. S. 7 kartus baustas už šiurkšcius KET pažeidimus, iš ju 4 kartus už vairavima esant neblaiviam, vienas iš ju už tai, kad vairavo neblaivus, be vairuotojo pažymejimo, nesuvalde automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Tai, kad nuteistasis vel emesi vairuoti transporto priemone girtas, taip iššaukiamai, be jokios atsakomybes ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realia gresme kitu žmoniu gyvybei, sveikatai bei turtui, ir butent taip padare nusikaltima, yra desningas jo sistemingos su istatymu normomis nesuderinamos veiklos rezultatas. Todel paskyrus nuteistajam laisves atemimo bausme ir jos vykdyma atidejus, numatyta LR BK 41 str. bausmes paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, atsižvelgiant i nusikaltimo pobudi - tampa sunkiai igyvendinama, nes bausme tokiu atveju iš tikruju nevykdoma. Paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas šiuo atveju laibai ribotai galetu leisti pasiekti bausmes paskirti-apriboti nuteistajam asmeniui galimybe padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant i veikos pavojinguma, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, todel bausmes vykdymo atidejimo taikymo nuteistajam S. S. negalima pateisinti LR BK 41 str. numatyta bausmes paskirtimi.

Nukentejusieji G. L. ir J. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendi ir skirti S. S. realia laisves atemimo bausme. Taip pat prašo tenkinti ju civilini ieškini, priteisiant jiems iš atsakovo S. S. nusikaltimu padaryta neturtine žala po 75 000 Lt. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes neteisingai paskirta bausme.

Teismas, skirdamas bausme S. S. ir atidedamas jos vykdyma, atsižvelge tik i tai, kad jis nusikalto pirma karta ir dirbo, todel, jo nuomone, bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Taciau teismas netinkamai ivertino jo asmenybe charakterizuojancius faktus, t.y. S. S. nesigaili, ne kiek neatlygino nei turtines, nei neturtines žalos, anksciau net 7 kartus yra baustas už šiurkšcius KET pažeidimus, tame tarpe 4 kartus už tai, kad vairavo neblaivus. Teismo posedžio metu elgesi ciniškai. Teismas, skirdamas bausme, nesusijusia su laisves atemimu, turejo ivertinti tai, kad S. S., sukeles autoivyki, iš jo vietos pasišalino ir, siekdamas išvengti atsakomybes, melagingai praneše policijai apie žinomai nebuta nusikaltima - automobilio BMW 530 pagrobima. S. S. nepadejo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesa byloje ir du metus laikesi savo pirminiu melagingu parodymu, t.y. tycia klaidino ikiteismini tyrima siekdamas išvengti atsakomybes. S. S. bandymas atsiprašyti bei prašyti atleidimo praejus beveik dvejiems metams po ivykio, yra apsimestinis, nenuoširdus ir visiškai nepriimtinas. Todel S. S. turejo buti skirta reali laisves atemimo bausme.

Jie, žuvusiojo tevai, praše teismo priteisti iš atsakovo S. S. po 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Nagrinejamu atveju ju neturtines žalos patyrimo faktas irodytas byloje esanciais rašytiniais irodymais ir tuo, kad atsakovas S. S. iš esmes pilnai pripažino tiek savo neteisetus veiksmus, tiek priežastini ryši tarp šiu veiksmu ir atsiradusios žalos. Jie del neteisetu S. S. veiksmu neteko artimiausio žmogaus - sunaus T. L., o dukra M. L. prarado broli, tokiu budu patyre didžiule dvasine trauma, gilu emocini šoka, itin skaudu dvasini smugi, stiprius išgyvenimus, skausminga netekties jausma, salygojusi gyvenimo džiaugsmo, teigiamu emociju, leisti laisvalaiki šeimoje, užsiimti iprastais pomegiais, praradima, liudesi, ilgesi bei kitas neigiamas itin stiprias emocine prasme neturtinio pobudžio pasekmes. Jiems kilo itin skausmingu dvasiniu išgyvenimu ir kitu neigiamu psichoemociniu padariniu, susijusiu su sunaus netektimi, šeimos ryšiu su juo praradimu ir ateityje. Su T. juos rišo glaudus ir nuoširdus emocinis ir dvasinis ryšys. Su juo jie siejo savo pagristus lukescius ir viltis, tikedamiesi jo paramos senatveje.

Nustatant kompensacijos už neturtine žala dydi, butina atsižvelgti i bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus orientacinius kriterijus, tokius kaip žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai, o taip pat i specifines atskiru kategoriju byloms budingas aplinkybes. Vertinant neturtine žala, patirta asmens gyvybes atemimo situacijose, prioritetinis demesys turi buti skiriamas asmens, pareiškusio ieškini del neturtines žalos atlyginimo, ir mirusiojo asmens ryšio analizei, išnagrinejant ju tarpusavio santykiu pobudi intensyvuma, kokybe, juos apibudinanti giminystes laipsni, bendro gyvenimo trukme.

Lietuvos teismu praktikoje yra vadovaujamasi nuostata, jog žala padariusio asmens turtine padetis negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos kompensacijos dydi sveikatos sužalojimo ir gyvybes atemimo atvejais bei pagrindu žymiai mažinti priteisiama kompensacija, o esminis kriterijus turi buti sužalojimo ar gyvybes atemimo pasekmes ir del to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai reiškia, kad net ir itin sunki atsakovo turtine padetis negali pateisinti ženklaus ir kardinalaus kompensacijos už neturtine žala dydžio sumažinimo tais atvejais, kuomet kalbama apie pakenkima tokioms fundamentalioms asmeninems neturtinems vertybems, kaip gyvybe ir sveikata. Teismas nepagristai tik iš dalies (50.000 Lt) patenkino ju civilini ieškini šioje baudžiamoje byloje. Kodel civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, teismas nuosprendyje išsamiai nemotyvavo.

LR CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (neteiseti veiksmai). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas S. S., pažeide Keliu eismo taisykles, ko pasekoje žuvo ju sunus T. L.. Sukeles autoivyki S. S. iš ivykio vietos pasišalino, melagingai praneše policijai apie žinomai nebuta nusikaltima - automobilio BMW 530 pagrobima ir dar du metus klaidino ikiteismini tyrima, siekdamas išvengti atsakomybes. Tokie faktai leidžia kalbeti apie nesažininga atsakovo elgesi, kuris teismu praktikoje tokiose situacijose vertinamas, kaip vienas iš svarbiu kriteriju, apsisprendžiant del didesnes ar mažesnes kompensacijos už neturtine žala priteisimo.

Teismo posedyje prokuroras praše tenkinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos apeliacini skunda.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas G. L. praše nukentejusiuju skunda tenkinti.

Nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiuju G. L. bei J. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p. bei 328 str. 1 p., 2 p. numatytais pagrindais.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir apylinkes prokuraturos bei nukentejusiuju L. apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistojo S. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 281 str. 5 d., 236 str. str. 1 d., taciau visiškai nepagristai S. S. išteisino iš kaltinimo pagal LR BK 144 str., S. S. nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai iš nuteistojo S. S. ateme teise vairuoti transporto priemones vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 45 str., o ne BK 68 str. (kaip nurodyta apylinkes prokuraturos skunde). Taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo S. S. nukentejusiesiems Lekareviciams neturtines žalos atlyginima, nepagristai ji sumažino net iki 50000 Lt.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. bei Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. yra visiškai irodytos bylos faktiniais duomenimis, o butent:

2007-07-07 eismo ivykio vietos planu, iš kurio matyti po eismo ivykio stovintys du automobiliai, t.y. automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 4);

paties nuteistojo S. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posedžio pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais, kur jis prisipažino eismo ivykio metu vairaves automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 102-104, 109-110) bei prisipažino, kad jis paskambino i Bendraji pagalbos centro telefona Nr. 112 ir praneše apie žinomai nebuta nusikaltima – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagyste (t. 1., b.l. 113-114);

nukentejusiosios C. N. parodymais, (t. 1., b.l. 54-55), nukentejusiosios C. N. parodymo atpažinti asmeni pagal jo nuotrauka duotais parodymais (t. 1., b.l. 56-57), nukentejusiosios C. N. parodymu patikrinimo vietoje metu duotais parodymais (t. 1., b.l. 58-61), nukentejusiosios C. N. asmens parodymo atpažinti metu duotais parodymais (t. 1., b.l. 62-65);

liudytojo M. J. parodymais (t. 1., b.l. 70-71), liudytojo M. J. parodymo atpažinti asmeni pagal jo nuotrauka duotais parodymais (t. 1., b.l. 74-77);

Specialisto išvada Nr. 11-2210 (08), iš kurios matyti, kad techniniu požiuriu pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui buvo tai, kad automobilio BMW 530 vairuotojas, važiuodamas dešinio posukio kreive, prarado automobilio valomuma, išvažiavo i kaire važiuojamosios dalies puse, i priešpriešinio eismo juosta, kur susidure su priešinga kryptimi važiuojanciu automobiliu VW Golf, vairuojamu C. N. (t. 1., b.l. 38-41);

2007-10-10 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad kratos metu surasti ir paimti marškineliai trumpomis rankovemis su užrašu „baffe“ (t. 1., b.l. 46-47) bei Specialisto išvada Nr. 11-3213 (07), iš kurios matyti, kad tiketina, jog stiklo mikrodaleles, rastos ant marškineliu iš paketo Nr. 2, priklause automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklui (t. 1., b.l. 52-53);

Tyrejo A. P. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad S. S. kreipesi i Vilniaus m. VPK APGTS ir praneše, kad buvo pagrobtas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 30);

Specialisto išvada Nr. M1985/07 (01), iš kurios matyti, kad T. L. mire vežant i ligonine po autoivykio, susidurus dviems automobiliams (t. 1., b.l. 22);

2007-07-07 Bendrosios pagalbos centro pranešimu apie ivyki, iš kurio matyti, kad S. S. praneše apie pagrobta automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 32).

Taigi, nurodytais bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad S. S., vairuodamas automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 172 ir 173 p.p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus, t.y. T. L., todel, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. S. veiksmus pagal LR BK 281 str. 5 d.

Apylinkes prokuraturos apeliaciniu skundu prašoma S. S. nusikalstama veika kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d., nes, apylinkes prokuraturos nuomone, S. S., siekdamas išvengti atsakomybes ir girtumo patikrinimo, iš ivykio vietos pasišalino ir melagingai praneše teisesaugai apie automobilio vagyste. Be to, jo alkoholio vartojimo fakta patvirtino liudytojai T. S. ir V. V.. Jie parode, kad S. S. nuo maždaug 15 val. iki 18 val. išgere 1,5 litro „Utenos“ alaus. Esant tokiems alkoholio vartojimo duomenims ikiteisminio tyrimo metu Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos psichiatras V. B. specialisto paaiškinime, remdamasis 43 metu darbo praktika neblaivumo nustatinejime, nurode, kad yra didele tikimybe, jog eismo ivykio metu pas S. S. kraujyje buvo žymiai daugiau kaip 0,4 promiles alkoholio. Taciau, kolegijos nuomone, byloje nera pakankamai faktiniu duomenu konstatuoti, kad S. S. eismo ivykio metu buvo apsvaiges nuo alkoholio, kad butu pagrindas jo nusikalstama veika kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d. Kolegija sprendžia, kad vien nuteistojo S. S. parodymai, kad jis pats prisipažino, kad prieš autoivyki gere alaus bei liudytoju T. S. ir V. V. parodymai, kad S. S. nuo 15 val. iki 18 val. išgere 1,5 litro alaus, neduoda pagrindo konstatuoti, jog S. S. eismo ivykio metu buvo neblaivus, t.y., kad jo organizme eismo ivykio metu alkoholio norma viršijo 0,4 promiles. Be to, net ir liudytojas M. J. bei nukentejusioji C. N. nurode, kad mate S. S. iškart po eismo ivykio, kurie parode, jog S. S. neatrode neblaivus, o liudytojas M. J. dar parode, kad nuo S. S. alkoholio kvapo nejaute. Apylinkes prokuratura apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. B. nurode, kad eismo ivykio metu pas S. S. kraujyje galejo buti 0,6 promiles alkoholio. Kolegija sprendžia, kad vadovautis vien specialisto nuomone, kad S. S. kraujyje galejo buti 0,6 promiles alkoholio, negalima, kadangi specialisto nuomone nera objektyvus faktinis duomuo, kuriuo galetu buti tiksliai nustatomas asmens girtumas (blaivumas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu specialistas V. B. negalejo užtikrintai patvirtinti, kad esant byloje nurodytiems duomenims apie alkoholio vartojima, S. S. kraujyje eismo ivykio metu galejo buti daugiau nei 0,4 promiles alkoholio (t. 1., b.l. 101). Specialistas minetame paaiškinime pradžioje teige, kad esant nurodytoms aplinkybems apie S. S. išgerta alkoholio kieki, asmuo apsvaiges nebus, nes vertinti asmens busena remiantis neirodytais faktais (kad gere 2 litrus alaus), negalima. Specialistas pažymejo, kad S. S. nebuvo atlikti jokie neblaivumo nustatymo veiksmai, todel nera kuo remtis. Taciau, galiausiai specialistas parode, kad remiantis jo 43 metu darbo praktika, didele tikimybe, kad S. S. neblaivumas buvo didesnis nei 0,4 promiles. Esant nustatytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas, ivertines specialisto V. B. paaiškinima, pagristai atsižvelge i tai, kad nera objektyviu irodymu, jog kaltinamasis S. S. prieš eismo ivyki butu vartojes didesni kieki alkoholio, todel padare pagrista išvada, jog nera surinkta pakankamai duomenu, kad S. S. ivykio metu neblaivumas galejo buti didesnis nei 0,4 promiles, del ko pagristai visas abejones vertino kaltinamojo S. S. naudai ir pagristai S. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybe, kad jis vairavo automobili budamas neblaivus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybems, kolegija atmeta apylinkes prokuraturos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus del S. S. neblaivumo eismo ivykio metu ir sprendžia, kad byloje nera nustatyta faktiniu duomenu visumos, patvirtinancios, kad S. S. eismo ivykio metu vairavo automobili budamas neblaivus, t.y., kad jo organizme alkoholio norma viršijo 0,4 promiles, del ko S. S. nusikalstami veiksmai turetu buti kvalifikuojami pagal LR BK 281 str. 6 d.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga bei apylinkes prokuraturos skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai S. S. išteisino iš nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str., t.y. nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu. Pirmosios instancijos teismas tokia išvada padare del šiu priežasciu, kad S. S. iš karto po autoivykio bande ištraukti T. L., pas priejusius iš karto po autoivykio asmenis praše iškviesti pagalba ir padeti ištraukti iš automobilio sužalota T. L., šie asmenys apie ivyki praneše bendruoju pagalbos telefonu, t.y. nepaliko iš karto nukentejusiojo asmens ir bande jam pagelbeti, iš ivykio pasitrauke tik po to, kai buvo pranešta atitinkamoms tarnyboms, t.y. suteike tiek pagalbos, kiek tuo metu turejo galimybiu. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad apylinkes prokuraturos apeliaciniame skunde išdestyti argumentai yra pakankamai pagristi, kad butu pagrindas S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, t.y. asmens palikima be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, numatyta LR BK 144 str. Kolegija daro išvada, kad bylos faktiniais duomenimis patvirtinta, jog S. S. po eismo ivykio, kurio metu buvo sužaloti du asmenys, nors iš karto po eismo ivykio ir bande padeti užspaustam automobilyje T. L., taciau veliau nesieme neatideliotinu veiksmu padariniams sušvelninti, neiškviete greitosios pagalbos. Nukentejusioji C. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad po eismo ivykio ji mate, kaip iš automobilio išlipo tik vienas asmuo, sedejes vairuotojo vietoje, ir kuris bande ištraukti iš automobilio priekineje keleivio vietoje sedejusi asmeni. Nepavykus asmens ištraukti, BMW vairaves asmuo pabego i šalia esanti miška. Po poros minuciu tas pats asmuo vel grižo i eismo ivykio vieta. Tuo metu ivykio vietoje buvo sustoje kiti automobiliai. Šiu automobiliu vairuotojai bande ištraukti iš automobilio BMW priekineje keleivio vietoje buvusi asmeni. Tuo metu BMW automobili vairaves asmuo buvo priejes prie automobilio, taciau kažkam beskambinant i policija, jis iš ivykio vietos pasišalino (t. 1., b.l. 54-55). Taigi, sprendžiant iš nukentejusiosios C. N. parodymu, BMW automobilio vairuotojas, kaip nustatyta S. S., nors iškart po ivykio ir bande ištraukti nukentejusiji T. L. iš automobilio, taciau veliau, pats nesiemes jokiu aktyviu veiksmu, kad butu iškviesta pagalba, nesieme ir iš eismo ivykio vietos pasišalino. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad byloje nera duomenu, kad S. S. turejo mobilaus ryšio priemone, kad butu iškviesta pagalba, taciau bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad praejus po eismo ivykio kiek daugiau nei 15 minuciu, S. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, taciau apie autoivyki nepraneše, o praneše apie neva ivykdyta automobilio vagyste (t. 1., b.l. 32). Taigi, esant nurodytoms aplinkybems yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. S., pastebejes, kad nukentejusiesiems padaryti sužalojimai, o T. L. akivaizdžiai gresia pavojus gyvybei, siekdamas išvengti atsakomybes, iš eismo ivykio vietos pasišalino. Kolegija sutinka su apylinkes prokuraturos apeliacinio skundo argumentu, kad ta aplinkybe, jog iškart po eismo ivykio S. S. bande padeti T. L., kad po eismo ivykio buvo daug žmoniu, kurie veliau iškviete medikus, S. S. baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 144 str. nepašalina, nes nenustatyta, jog S. S. nebutu turejes galimybes padeti nukentejusiajam T. L., t.y. kad S. S. pats butu buves sužalotas, del ko jam butu apribotas pagalbos suteikimas kitiems asmenims, be to, sprendžiant iš jo veiksmu po eismo ivykio, kad jis praneše bendrosios pagalbos telefonu apie pagrobta jo automobili, o ne eismo ivyki, galima daryti išvada, kad jis nebuvo psichiškai sutrikes, maste logiškai, sieke išvengti atsakomybes už padarytas nusikalstamas veikas. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad byloje esanciu faktiniu duomenu visuma patvirtina, jog S. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str. sudetis, todel S. S. pripažistamas kaltu padares šia nusikalstama veika, o butent: S. S., 2007-07-07, apie 18 val. 31 min., vairuodamas automobili BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatves puses link (duomenys neskelbtini) gatves, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimus, pats sukele eismo ivyki, kurio metu automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui T. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir pastarasis del patirtu kuno sužalojimu vežamas i ligonine mire, nukentejusiajam nepagelbejo, nors turejo galimybe suteikti jam pagalba, t. y. neiškviete medicinos pagalbos ir iš ivykio vietos pasišalino, kai grese pavojus nukentejusiojo T. L. gyvybei. Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 144 str.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, S. S. vadovaujantis LR BK 45 str., atimta teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Apylinkes prokuratura apeliaciniame skunde nurodo, kad S. S. turi buti taikoma baudžiamojo poveikio priemone, numatyta LR BK 68 str. ir atimta teise vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui - 3 metams. Kolegija sprendžia, kad LR BK 281 str. 5 d. sankcijoje tokia bausmes rušies, kaip teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, nera numatytas, todel tokios bausmes rušies taikymas negalimas. Kadangi S. S. anksciau 7 kartus baustas už šiurkšcius KET pažeidimus, iš ju 4 kartus už vairavima esant neblaiviam, LR BK 281 str. 5 d. numatyta nusikalstama veika jis padare šiurkšciai pažeisdamas keliu eismo saugumo taisykles, del ko buvo sužaloti du žmones, iš kuriu vienas mire, jam turi buti taikoma baudžiamojo poveikio priemone, numatyta LR BK 68 str., t.y. uždrausta vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui - 3 metams.

Apylinkes prokuratura apeliaciniu skundu prašo S. S., pripažinto kaltu del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymo, veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisves atemima 5 metams. Pripažinti ji kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta LR BK 144 str. ir paskirti laisves atemima 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str., taikant dalinio sudejimo principa, šias bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta S. S. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžiu už 236 str. l d., kuria paskirtas laisves atemimas 1 metams, ir galutine bausme paskirti laisves atemima 5 metams ir 6 menesiams.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad S. S., pripažinus kaltu pagal LR BK 144 str., atsižvelgus i S. S. padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. pasekmes (žuvo žmogus), jo asmenybe (nors anksciau neteistas, taciau 7 kartus baustas administracine tvarka), jam turi buti skirtina pati griežciausia straipsnio sankcijoje numatyta bausme – laisves atemimas, nustatant laisves atemimo bausmes, numatytos šiame straipsnyje, vidurki.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo S. S. paskirtos bausmes už nusikaltimu, numatytu LR BK 281 str. 5 d., BK 236 str. 1 d., padaryma tiek savo rušimi, tiek dydžiu yra adekvacios jo padarytiems nusikaltimams, jos atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai, vadovaudamasis LR BK 75 str., S. S. atidejo jam paskirtos 5 metu ir 6 menesiu laisves atemimo bausmes vykdyma, nes S. S. eismo ivykio metu dirbo, nusikalto pirma karta, todel bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, nustatant LR BK 75 str. 7 punkte numatytus ipareigojimus.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu iš S. S. priteista neturtinei žalai atlyginti – 5000 Lt C. N. naudai ir 50000 Lt G. L. ir J. L. naudai. Nukentejusieji G. L. ir J. L. apeliaciniu skundu prašo tenkinti ju civilini ieškini, priteisiant jiems iš atsakovo S. S. nusikaltimu padaryta neturtine žala po 75 000 Lt. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes S. S. neteisingai paskirta bausme, todel prašo skirti S. S. realia laisves atemimo bausme.

Nukentejusiuju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai del neteisingai paskirtos bausmes, nelaikytini pagristais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyre adekvacia bausme už padarytus nusikaltimus, atsižvelgdamas i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni ir pobudi, i ju padarymo aplinkybes, kaltes forma (LR BK 281 str. 5 d. - neatsargus nusikaltimas), nusikaltimo padarymo buda (vairuojant transporto priemone) ir pasekmes (žuves asmuo). Kadangi kolegija, spresdama S. S. nusikalstamu veiku kvalifikacijos ir jam paskirtos bausmes bei jos atidejimo klausima jau pasisake atsakydama i apylinkes prokuraturos apeliacinio skundo argumentus, atsakant i nukentejusiuju apeliacinio skundo argumentus del S. S. neteisingai paskirtos bausmes, pakartotinai nebenurodomi motyvai del S. S. paskirtos bausmes pagristumo, jos dydžio ir atidejimo.

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojancia teismu praktika. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant i tai, kad nukentejusieji Lekareviciai patyre skausmingus dvasinius išgyvenimus, sunaus praradimo jausma, kitus neigiamus psichoemocinius padarinius, susijusius su sunaus netektimi, šeimos ryšiu su juo praradimu ir ateityje, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bendrai nukentejusiesiems L. tik 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš S. S. nukentejusiesiems L. neturtines žalos atlyginima, nepagristai neatsižvelge ne tik i kaltininko asmenybe (anksciau 7 kartus baustas administracine tvarka už šiurkšcius KET reikalavimu pažeidimus), bet ir i nusikaltimais padaryta žala (asmens žutis), nukentejusiuju ryši su žuvusiuoju (žuvo ju sunus). Pirmosios instancijos teismas neivertino šiu aplinkybiu, todel nepagristai pernelyg sumažino nukentejusiesiems L. priteistinos neturtines žalos dydi.

Kolegija sprendžia, kad L. patirtos neturtines žalos patyrimo faktas irodytas byloje esanciais faktiniais duomenimis. Nustatydama kompensacijos už neturtine žala dydi, kolegija atsižvelgia i žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, nukentejusiuju buvusi ryši su žuvusiuoju, o taip pat i teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, todel sprendžia, kad nukentejusiesiems G. L. ir J. L. neturtines žalos atlyginimui turi buti priteisiama kiekvienam po 50000 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos bei nukentejusiuju R. L. ir J. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. bei 328 str. 1 p., 2 p. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.

nusprende:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiuju G. L. bei J. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendi.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir nuteisti ji 1 (vieneriu) metu laisves atemimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., iš dalies sudeti šiuo nuosprendžiu S. S. paskirta 1 (vieneriu) metu laisves atemimo bausme už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 str. padaryma su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžiu S. S. paskirta 5 (penkeriu) metu laisves atemimo bausme už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. padaryma, bei 1 (vieneriu metu) laisves atemimo bausme už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. padaryma, ir paskirti S. S. galutine subendrinta bausme – laisves atemima 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., S. S. paskirtos bausmes vykdyma atideti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausti S. S. vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Priteisti iš nuteistojo S. S. nukentejusiesiems G. L. ir J. L. neturtinei žalai atlyginti kiekvienam po 50000 (penkiasdešimt tukstanciu) Lt.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo dienos.