Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18463-19, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. 2002-11-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 metams su 300 litų vertės turto konfiskavimu. 2003-05-26 perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo, atleistas nuo turto konfiskavimo;

2. 2004-05-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ­– 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. 2013-12-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 8 MGL, t. y. 1 040 litų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi paros), paskirta galutinė 4 MGL, tai yra t. y. 520 litų dydžio bauda. To paties teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi 2013-12-31 nuosprendžiu paskirta 4 MGL baudos dalis (104,56 Eur) buvo pakeista į 1 parą arešto bausmę, bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. gegužės 4 d., apie 14.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ranka suėmė už plaukų savo sutuoktinei V. B. ir jos galvą trenkė į sieną, taip pat kumščiu, ne mažiau kaip du kartus sudavė į veidą ir iš įvykio vietos pasišalino, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 4 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia koja spyrė savo sutuoktinei V. B. į veido dešinę pusę, tokiu būdu padarydamas kraujosruvą kaktoje, kas nukentėjusiajai V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 14.10 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu suėmė savo žmonai V. B. už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, tyčia sudavė jai du kartus kumščiu į veidą ir iš namų išbėgo, nes išgirdo kaip V. skambino telefonu į policiją, išsigando, norėjo išvengti atsakomybės, todėl iš namų pabėgo. Vėliau po kiek laiko grįžo į namus, tai buvo apie 17.30 val., V. buvo namuose kartu su jo mama R. Jis vėl pradėjo konfliktuoti su V. ir konflikto metu apimtas pykčio spyrė koja V. į veidą, pamatė kraują ir vėl norėjo bėgti iš namų, nes V. vėl skambino į policiją, tačiau pareigūnai jį sulaikė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, pasižada daugiau taip nesielgti, jam tai didelė pamoka. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus, buvo apimtas pykčio ir nesusivaldė konfliktinėje situacijoje. Pilnai pripažįsta, jog tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei V. B.. Pasižada daugiau taip nesielgti, jos atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 77, 82, 86).

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 14.00 val., namuose sutuoktinis M. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimo rašymo metu M. buvo pasišalinęs, todėl nebuvo sulaikytas. 2019 m. gegužės 4 d., apie 17.30 val., ji su vaiku iš lauko grįžo namo. M. buvo namuose, buvo neblaivus, ėmė prie jos kabinėtis. Jis grasino susidoroti, sakė, kad ji nori jį pasodinti į kalėjimą. Ji M. nieko neatsakė. Sūnus tuo metu buvo kambaryje. M. buvo agresyviai nusiteikęs tik jos atžvilgiu. M., pamatęs, kad ji nebendrauja, dar labiau supyko ir tada priėjęs prie jos vieną kartą koja spyrė jai į veido dešinę pusę. Po smūgio ji sąmonės praradusi nebuvo. Ji iš karto po to paskambino pagalbos numeriu 112. M. pamatęs, kad ji skambina pagalbos numeriu, pasiėmė sūnų ir išėjo į lauką. Ji kartu su M. mama R. P. išėjo paskui M. į lauką ir sūnų parsinešė namo. Vaikas įvykio metu nenukentėjo. Atvykę policijos pareigūnai M.sulaikė ir išsivežė. Po įvykio ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl veido sumušimo. M. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus. Anksčiau buvo smurtavęs prieš ją (b. l. 17–18).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir vėliau duodama pirmiau minėtus parodymus (b. l. 4–8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1213/2019(02) duomenimis, V. B. nustatyta kraujosruva kaktoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (b. l. 26).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 800 nurodyta, kad M. B. 2019 m. gegužės 4 d. 18.33 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas (b. l. 61).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamasis M. B. parodė, kad konfliktavo metu suėmė sutuoktinę už plaukų, trenkė jos galvą į sieną, tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, po to spyrė į veidą. Nukentėjusiosios parodymai tokie patys. Šiuos proceso dalyvių parodymus papildo specialisto išvadą, kad V. B. nustatyta kraujosruva kaktoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. B., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jos nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją. Specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinamojo nukentėjusiajai padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo tarpu pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuoti kaltinamojo girtumą patvirtinantys duomenys.

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. B. 2019 m. gegužės 4 d., apie 14.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ranka suėmė už plaukų savo sutuoktinei V. B. ir jos galvą trenkė į sieną, taip pat kumščiu, ne mažiau du kartus, sudavė į veido sritį ir iš įvykio vietos pasišalino, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 5 d., apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia koja spyrė savo sutuoktinei V. B. į veido dešinę sritį, tokiu būdu padarydamas kraujosruvą kaktoje, kas nukentėjusiajai V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sutuoktinę, jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina).

M. B. padarytų veiksmų skaičius, jų pobūdis (2019 m. gegužės 4 d. suėmimas už plaukų nukentėjusiajai ir jos galvos trenkimas į sieną, taip pat kumščiu, ne mažiau du kartus, sudavimas į veido sritį, spyrimas jai į koją, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būti gali savo sutuoktinei nežymiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. B. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip pavienė tęstinė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. M. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 135).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios tsakomybės (b. l. 98-116); administracine tvarka baustas (b. l. 92-97); psichiatrinis gydymas – registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 120); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. B. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 128); priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 125), nedirbantis (b. l. 117).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šios straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti įpareigojimai.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 4 d. 18.00 val. iki 2019 m. gegužės 6 d. 13.35 val., dvi paros (BK 66 straipsnis).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 89,72 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai V. B. suteiktas medicinines paslaugas (b. l. 43–49). Civilinis ieškinys pagrįstas detaliu prašomos priteisti turtinės žalos paskaičiavimu (b. l. 45), prašoma priteisti žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo M. B. veiksmai, todėl kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.248, 6.280, 6.283 straipsniai), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per pirmą bausmės vykdymo mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per pirmą bausmės vykdymo mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme M. B. išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 4 d. 18.00 val. iki 2019 m. gegužės 6 d. 13.35 val., 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad M. B. yra atlikęs 4 (keturias) dienas šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai iš M. B. priteisti 89,72 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 72 ct) turtinės žalos atlyginimą, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

M. B. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

Išaiškinti kaltinamajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.