Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013-03-12 nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2005-06-14 Maskvos m. Meščanskij rajono teismo nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos BK 30 str. 1 d., 228 str. 3 d., 70 str. 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2009-12-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 1 kartą.

Bausmės pradžia – 2004-11-10, bausmės pabaiga – 2014-11-10.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-08 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis A. S. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, tik iš dalies įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), išvadai, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo asmenybė ir kt. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. tik dalinai įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis per rekomendacinį laikotarpį neįsidarbino, nesimokė. Nuteistasis atvykęs į pataisos namus dirbti sutiko, tačiau administracijai pasiūlius konkretų darbą valgykloje, jo atsisakė, vėliau aktyvaus siekio oficialiai įsidarbinti pataisos namuose nedemonstravo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nesupranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikalstamumu, lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Yra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.

Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Kad A. S. elgėsi nepriekaištingai laikyti negalima. Nuteistasis pataisos namuose režimo reikalavimus yra pažeidęs devyniolika kartų. 2010-01-22 buvo baustas drausmine nuobauda – 12 mėnesių perkeltas į drausmės grupę. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau į jas atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu, kadangi tai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis A. S. paskatintas buvo tik tris kartus.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad A. S. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.