Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-78-581/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1S-78-581/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-78-581/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, kuris subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteista galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.

1.1. Bausmės pradžia – 2017–01–20, bausmės pabaiga – 2020–04–20. ½ teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiko nuteistoji atliko 2018–09–04. Nuteistoji 2019–02–27 faktiškai atliko dvejus metus vieną mėnesį ir 7 dienas paskirtosios bausmės.

2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Siūlė teismui nustatyti nuteistajai šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Komisija šį nutarimą pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams patvirtinti.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas, vertindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išdėstytas aplinkybes, komisijos nutarimą, suabejojo probacijos sėkmingumu. Apylinkės teismas nutarė, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika nesumažėjo ir yra vidutinė (54 balai), taip pat akcentavo, jog padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, ankstesni sistemingi nuteistosios teistumai, susiję su įvairiomis vagystėmis, taip pat su narkotinių medžiagų disponavimu, neleidžia daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4. Nuteistoji R. K. skundžia Panevėžio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 5 balais (ankstesnė 59 balai), t. y. ji atitinka bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto formalias sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nutartyje neužsiminė, jog nukentėjusiojo ieškinio suma yra apie 130 eurų, o kitą priteistą sumą sudaro įsiskolinimai ir baudos, kurių dalį (586,16 eurų) iš gaunamo užmokesčio ji išmokėjo. Tvirtina, jog dalyvauja visose individualiose socialinės reabilitacijos programose, taip pat nuolat dirba, mokosi, aktyviai lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, įgijo virėjos specialybę. Tris kartus skatinta, nebausta, priskirta lengvajai grupei. Teigia, jog yra stipriai motyvuota atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, mokytis, susigrąžinti, auginti 5 nepilnamečius vaikus ir įrodyti visuomenei, artimiesiems bei sau, kad gali būti pilnavertis įstatymų besilaikantis asmuo. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema bei rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos nutarties priėmimo momentu nėra pagrindo įžvelgti.

7. R. K. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos lapai 81–82) konstatuota, jog nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41–99 balų, įvertinta 54 balais. Pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad būtų nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos rodiklį. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik nežymiai, t. y. 5 balais, ir yra vidutinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2017–12–22 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika buvo 59 balai ir 2018–09–10 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas minėtų penkių balų sumažėjimas, kuris 2019–02–25 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas toks pat, t. y. 54 balai (asmens bylos lapai 40–42, 55–58, 79–82). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. K., nors ir dalyvaujančiai visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymas, priklausomybė nuo narkotikų, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, išsilavinimo ir darbinės patirties stoka. Aukštesnysis teismas pažymi, jog didžiąją dalį, t. y. 34 balus, pakartotinio R. K. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintamieji (dinaminiai) veiksniai, kuriuos nuteistoji pati turi galimybę mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys R. K. kriminogeniniai veiksniai yra nurodyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymas, priklausomybė nuo narkotikų, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas. Išvadoje taip pat akcentuojama, kad R. K. išreiškia tam tikras nuostatas, palaikančias kriminalinį elgesį; stokoja stabilaus savęs vertinimo, gilesnio ir analitiškesnio savo problemų vertinimo; spręsdama sunkumus renkasi lengviausią jų sprendimo būdą. Aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste, akivaizdu, jog nuteistosios skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pakartotinio nusikalstamumo rizikos duomenis yra nepagrįstas, kadangi nurodomų kriminogeninių veiksnių mažinimas priklauso tik nuo pačios nuteistosios R. K., o be to, pažanga tūri būti akivaizdi, tam, kad galima būtų teigti, jog nuteistoji R. K. paleista iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuota gyventi, nepažeisdama visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Šiuo atveju, nuteistosios R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai, kas rodo, jog nuteistoji rodo polinkį taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

8. Nors nuteistoji R. K. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatinta tris kartus, tačiau nusikalto ne pirmą kartą, ji anksčiau ne kartą teista už plėšimus, vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jai buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys, bausmės vykdymo atidėjimas, bet tai jos elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau elgėsi neatsakingai, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys atskleidžia antivisuomenines R. K. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu, nes nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad nuteistoji R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismas konstatuoja, kad skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes apylinkės teismas, spręsdamas R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji R. K. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

Nuteistosios R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė