Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-349-719/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1S-349-719/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Nr. 1S-349-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š. skundą dėl 2013-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 str. ir 246 str. 1 d. Panevėžio apygardos teismo 2012-09-13 nutartimi V. Š. apeliacinis skundas atmestas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-26 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendis ir Panevėžio apygardos teismo 2012-09-13 nutartis panaikinti, o baudžiamoji byla pagal BK 245 str. ir 246 str. 1 d. V. Š. nutraukta, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas V. Š. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas automobiliui „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog automobilis „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskalbtini) buvo areštuotas Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartimi, kuria VšĮ „(duomenys neskalbtini)“ iškelta bankroto byla bei priimtas sprendimas areštuoti Všį „(duomenys neskalbtini)“ lėšas sąskaitoje, visą materialų turtą kurį surasti ir aprašyti pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Skundu V. Š. prašo panaikinti 2013-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, o kartu ir visas priverstines laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog iš Centrininės Hipotekos įstaigos rašto Nr. B5-3201(M), matyti, jog atlikus paiešką Turto arešto aktų registro duomenų bazėje pagal turto objekto indentifikavimo kodą, turto arešto aktas, kuriam suteikta būsena „Laikinas“, nerandamas“, dėl ko yra akivaizdu, jog teisėja J.Raščiuvienė yra šališka ir turi išankstinį nusistatymą ir priešiškumą. Mano, kad tam įtaką turi tai, jog šios teisėjos nepagrįstą ir neteisėta apkaltinamąjį nuosprendį skundė apeliacine ir kasacine tvarka, ir byla buvo nutraukta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal kasacinį skundą. Taip pat nurodo, jog teisėja J.Račiuvienė po pateikto prašymo nagrinėjimo savo kabinete liko kartu su prokuroru, jam buvo liepta išeiti bei tuomet buvo priimtas sprendimas atmesti prašymą. Mano, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo prašymo išsprendimo, nes jos priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas. Nurodo ir tai, jog baudžiamojoje byloje buvo uždėtos priverstines laikinosios apsaugos priemonės automobiliui „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskelbta tarptautinė automobilio paieška, tačiau byloje priėmus teismo baigiamąjį sprendimą pasibaigė laikinosios apsaugos priemonės galiojimo poreikis. Taip pat teigia, jog automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdo pagal automobilio panaudos sutartį Nr. (duomenys neskalbtini), pasirašytą 2007 m. spalio 3 d. ir ji yra galiojanti iki 2017 m. spalio 2 d. ir nenuginčyta, todėl bet kokių procesinių prievartos priemonių taikymas ar paieškų paskelbimas baudžiamojoje byloje yra nebegalimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, automobiliui „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos priemonės, kurį pareiškėjas įvardija kaip laikinąsias apsaugos priemones, buvo paskirtas civilinėje bankroto byloje (1 t., 5-7, 135-136, 231-232 b.l.), o baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskalbtini) pastarajai transporto priemonei jokios prievartos priemonės taikytos nebuvo, dėl ko pareiškėjo V. Š. skundas dėl jo įvardijamų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nepagrįstas. Be to, kas pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, iš Pažymėjimo apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskalbtini) išregistravimą iš Turto arešto aktų registro matyti, kad turto arešto aktas dėl automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskalbtini), areštavimo įregistruotas 2009-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nutarties pagrindu (1 t., 233-234 b.l.), o iš Centrinės hipotekos įstaigos pateiktų duomenų matyti, jog VšĮ „(duomenys neskalbtini)“ nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę buvo apribotos ir turto arešto aktais Nr. (duomenys neskalbtini) (1 t., 128-136 b.l.), kas patvirtina faktą, jog automobiliui „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskalbtini), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas.

Taip pat atmetamas ir skundo argumentas dėl apylinkės teismo teisėjos šališkumo, kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, o teisėjos, nagrinėjusios pateiktą skundą objektyvumu ir nešališkumu abejoti nėra jokio pagrindo, juo labiau kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl teisėjos nušalinimo nuo jo skundo nagrinėjimo.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p. teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras RidikasAlgirdas GaputisRičardas Gilys