- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- eI2-1191-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03653-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – „Swedbank“, AB) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. S. (toliau - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020); 2) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (20) SN-77)SP-64; 3) teismui netenkinus aukščiau pateiktų prašymų dėl administracinių aktų panaikinimo, kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinti, ar Vyriausybės patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, neprieštarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumą; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramą mokslui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ (toliau - Bankas) dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti. Paaiškina, kad Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) jam yra suteikęs 899 Eur valstybinę garantiją paskolai studijoms apmokėti. Banko atstovė 2020 m. balandžio 16 d. telefonu informavo pareiškėją, jog jam buvo iškelta bankroto byla ir vadovaujantis Banko vidinėmis taisyklėmis, tokiems asmenims paskolos neteikiamos. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Banką dėl išsamesnio išaiškinimo, o 2020 m. balandžio 21 d. gavo Banko atsakymą.
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl Banko netiesioginės diskriminacijos jo atžvilgiu dėl jo socialinės padėties (bankrutavęs). Tarnyba skundžiamu sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad priimtą sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 37 punkte yra įtvirtinta plati komercinio banko (šiuo atveju AB „Swedbank”) diskrecija vertinti, kas yra studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas ir komercinis bankas būtent pasinaudojo tokia savo teise. Sritis, kuri turėtų apibrėžti turtinių prievolių pasibaigimą fizinio asmens bankroto instituto pagrindais nėra arba yra nepakankamai sureguliuota. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar pasibaigus turtinėms prievolėms fizinio asmens bankroto procese, šių prievolių pasibaigimas gali būti laikomas įsipareigojimų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu po bankroto bylos užbaigimo. Taip pat Tarnyba nurodė, kad yra nekompetentinga vertinti Tvarkos aprašo 37 atitikimo Konstitucijai, ir esant įtvirtintai tokio turinio taisyklei, nusprendė, kad Banko veiksmai nebuvo diskriminaciniai.
Nurodo, kad Tarnybos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau -LAGK), kuri 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020) atmetė jo skundą, motyvuodama iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Tarnyba. Teigia, kad LAGK visiškai nepagrįstai bandė aiškinti Tvarkos aprašo 37 punktą, remdamasi Lietuvos banko nuomone, nes Lietuvos bankas kelis kartus pažymėjo, jog kredito davėjų veiksmai, susiję su valstybės remiamomis paskolomis studijų kainai apmokėti (ne) suteikimo, nepatenka į Vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį, todėl yra nesusiję su Lietuvos banko kompetencijai priskirtuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir Lietuvos bankas neturi įgaliojimų atlikti jų priežiūros.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2020 m. spalio 24 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), jog ši, kaip kompetentinga valstybės institucija, išaiškintų, juridinio fakto apie pareiškėjo bankrotą (socialinį statusą – bankrutavęs), skelbiamo jos internetiniame puslapyje, teisinį turinį. AVNT 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 31 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, AVNT savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie fizinio asmens bankrotą 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos. AVNT vertinimu, minėtas informacijos skelbimo terminas yra tiesiogiai susijęs su teismo teise atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Remdamasis AVNT atsakymu, pareiškėjas daro išvadą, jog informacija apie jo – kaip fizinio asmens bankroto faktą (socialinį statusą – bankrutavęs) gali būti skelbiama ir naudojama tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto apimtyje ir šios informacijos negalima naudoti kituose visuomeniniuose santykiuose. Pažymi, kad FABĮ tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Įgyvendinus mokumo atkūrimo planą, fizinis asmuo turi grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, t. y. vėl tapti vartotoju ir (ar) imtis komercinės ūkinės veiklos, veikti ar vykdyti kitas ekonomines veiklas ir pan. Fizinis asmuo negali būti stigmatizuojamas vien dėl to, kad turi socialinį statusą – bankrutavęs. Pabrėžia, kad fizinio asmens bankroto byla iš esmės gali būti iškelta tik tada, kai asmuo tampa nemokiu dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo, objektyvių ekonominių veiksnių ir pan.). Asmuo turi atitikti ne tik objektyvųjį kriterijų, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad valstybės remiamas paskolas studentams reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašą.
Pabrėžia, kad į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) išimtį patenka valstybės finansuojamos studijų paskolos, kadangi atitinkamo palankesnio finansavimo sąlygos yra įtvirtintos atskiruose privalomo pobūdžio teisės aktuose, tokie kreditai teikiami ribotai visuomenės daliai (studentams) ir siekiant suteikti pagalbą studentams, kas atitinka bendro (viešojo) intereso tikslą. Tiek Tarnyba, tiek LAGK, tiek trečiasis asmuo Bankas juridinį faktą apie pareiškėjo iškeltą ir užbaigtą fizinio asmens bankroto bylą (socialinį statusą – bankrutavęs) vertino išskirtinai tik VKĮ kontekste, kuris net nereguliuoja šio visuomeninio teisinio santykio. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nurodyta, kad VKĮ netaikomas kredito sutartims, pagal kurias teisės aktuose nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų norma arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos, ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų norma. Mano, kad jis patenka į tą ribotą visuomenės dalį, kuriai gali būti suteiktos palankesnės kredito sąlygos nei vyraujančios rinkoje.
Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Bankas užima monopolinę padėtį specializuotų studijų paskolų teikime su valstybės garantija ir pareiškėjas objektyviai neturi kitos galimybės kreiptis į kitą kredito įstaigą dėl analogiškos paskolos suteikimo. Tokias pasekmes nulemia būtent per didelė kredito įstaigos diskrecijos teisė, kuri įtvirtinta Tvarkos aprašo 37 punkte ir negali būti aiškinama išplečiant kredito įstaigos diskreciją tokia apimtimi, kad būtų paneigti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Fizinio asmenų bankroto įstatymo tikslai, t. y. bendro visuomenės intereso tikslai. Tvarkos aprašo 37 punkto norma negali būti daugiareikšmiškai interpretuojama, ypatingai šiuo atveju, kai yra naudojamas pareiškėjo socialinis statusas – bankrutavęs, netiesiogiai jį diskriminuojant.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad gavusi pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos, atsižvelgdama į tai, jog fizinio asmens bankroto faktas yra informacija, susijusi su ankstesne asmens finansine (ekonomine) padėtimi, pripažino, jog nagrinėjama situacija gali būt tiriama kaip galima diskriminacija socialinės padėties pagrindu. Tvarkos apraše ar kituose teisės aktuose nėra tiksliai numatyta, ką reiškia Tvarkos aprašo 37 punkte minimas ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Remiantis Lietuvos banko pateikta informacija, finansų įstaiga turi pareigą ne tik atsakingai skolinti vartotojams, tačiau ir valdyti pačios prisiimamą skolinimo riziką. Pažymi, kad ir Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) yra rašoma, jog bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panašiai, todėl studentams rekomenduojama nepamiršti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes. Pabrėžia, kad kredito įstaiga (šiuo atveju – Bankas) turi pareigą skolinti atsakingai, taigi kredito įstaiga prieš sudarydama kredito sutartį turi surinkti reikšmingą informaciją apie kredito siekiantį asmenį, įskaitant informaciją apie kredito siekiančio asmens mokumą / kreditingumą. Bankas vertina paskolos siekiančių asmenų ne tik mokumą, bet ir kreditingumą bei kredito istoriją. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja, kas konkrečiai apima kredito gavėjo kredito istoriją bei jos vertinimą, todėl vartojimo kredito davėjai turi teisę tai nustatyti savo vidinėse tvarkose bei taisyklėse. Atsakovė remiasi Lietuvos banko nuomone, kad kredito istorija turi būti suprantama kaip įvairūs turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis vykdymo / nevykdymo istorija. Atsakovė vadovaujasi ir Lietuvos banko teigimu, kad fizinio asmens bankroto faktas gali būti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.
Nurodo, kad Bankas turėjo informaciją apie trijų pareiškėjo su Banku sudarytų valstybės remiamų paskolų studentams vykdymą ir Bankas pažymėjo, kad pasinaudojo galimybe susigrąžinti pareiškėjui paskolintas šių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, tačiau pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 8 punkto nuostatomis, tiesiogine diskriminacija nėra laikomi tokie atvejai, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto faktas (byla pradėta ir užbaigta) yra skelbiamas 10 metų po bylos pabaigos, ši informacija gali būti naudojama vertinant asmens kreditingumą ir atitinkamai gali rodyti informaciją apie ankstesnių asmens skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tarnyba konstatuoja, kad tokie ribojimai dėl asmens socialinės padėties (informacijos apie asmens finansinę padėtį) yra proporcingi ir pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad Bankas kaip finansų institucija turi įvertinti riziką ir skolinti atsakingai. Atsižvelgdama į visą tyrimo metu surinktą informaciją Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Bankas nediskriminavo pareiškėjo socialinės padėties pagrindu atsisakydamas suteikti paskolą remdamasis Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis. Skunde Komisijai pareiškėjas iš esmės ginčija Vyriausybės nutarimu patvirtintą Tvarkos aprašą, t. y., teigia, kad Tvarkos aprašo 37 punkto normos gali būti daugiareikšmiškai interpretuojamos ir galimai prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio nuostatas, tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti, ar Vyriausybės nutarimu priimti teisės aktai nepažeidžia Konstitucinio lygybės principo arba kitų įstatymų nuostatų. Lygių galimybių kontrolierius nevertino šio teisės akto dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Nesutikdamas Vyriausybės nutarimu patvirtintu Tvarkos aprašu, Pareiškėjas gali kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti keisti tokį teisės aktą, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą įstatymuose nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad paskolas studentams iš savo lėšų suteikia Bankas, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju. Pažymi, kad ši aplinkybė neįpareigoja Banką suteikti valstybės remiamą paskolą studentams bet kuriam to pageidaujančiam asmeniui, nes Bankas turi teisę atsisakyti išduoti paskolą, jeigu kredito rizika prašomo dydžio kreditui neatitinka Banko reikalavimų, keliamų kredito gavėjams. Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje yra pateikta informacija apie tai, jog „Bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panašiai, todėl studentams rekomenduojame neužmiršti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes. Jei nutarėte, kad Jums reikia valstybės remiamos paskolos, pasidomėkite savo kredito istorija. Ją galima pasitikrinti tinklalapyje (duomenys neskelbtini).”
Nurodo, kad teikdamas kreditus, įskaitant valstybės remiamas paskolas studentams, Bankas vadovaujasi teisės aktais, kurie reglamentuoja kredito davėjų veiklą. Vienas iš pagrindinių kreditavimo principų yra atsakingas skolinimas. Atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito davėjų skolinimo veikla, kai kredito davėjas tinkamai atlieka išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, neprisiima pernelyg didelės kredito rizikos, nesudaro galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų. Atsakingasis skolinimas remiasi šiais reikalavimais: kredito davėjas, prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą kredito gavėjui, remdamasis pakankama informacija ir įrodymais, visapusiškai įvertina kredito gavėjo kreditingumą; vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų bei informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą kredito davėjui prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo kreditingumui. Tarp šių aplinkybių yra ir kredito gavėjo kredito istorija.
Paaiškina, kad pareiškėjas su Banku buvo sudaręs 3 valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo sutartis: 2009 m. spalio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1878,07 Eur sumos paskolos gyvenimo išlaidoms; 2010 m. spalio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1483,14 Eur Paskolos studijų kainai sumokėti ir 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1483,15 Eur paskolos studijų kainai sumokėti (toliau – Sutartys). Nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrąžinti pareiškėjui paskolintas šių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, tačiau pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigius už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Bankas taip pat turi informaciją apie netinkamą sistemingą pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiškėjui iškėlė bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo užbaigta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d., o jau po pusmečio pareiškėjas paprašė, kad Bankas suteiktų jam valstybės remiamą paskolą studentams.
Teigia, kad Bankas turi teisinį pagrindą vertinti ne tik kliento mokumą, bet ir kliento kredito riziką, t. y. kreditingumą, ne tik pagal kredito gavėjo gaunamas pajamas, prievolių užtikrinimo priemones, bet ir įvertinti visas objektyviai reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos finansinių įsipareigojimų vykdymui. Aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kredito istorija, patvirtina, kad pareiškėjas potencialiai gali vėl nevykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o paskoliniai santykiai yra būtent tarpusavio pasitikėjimu tarp kreditoriaus bei skolininku grindžiami teisiniai santykiai. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla ir jos užbaigimu, yra tokios svarbios, kad kita informacija apie pareiškėjo tvarias pajamas nebuvo papildomai renkama. Nuo pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki pareiškėjo kreipimosi dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo praėjo labai nedaug laiko, todėl pareiškėjo finansinė situacija negalėjo būti iš esmės pasikeitusi lyginant su 2017 m. spalio 6 d. mokumo atkūrimo plane nurodytąja bei pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui pateikta bankroto bylas užbaigimo metu. Į pareiškėjo neįvykdytus įsipareigojimus buvo įtrauktos visos trys su Banku sudarytos Sutartys.
Mano, kad remiantis Tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, Bankas turėjo teisę atsisakyti su pareiškėju pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie pareiškėjo ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, informacija apie fizinio asmens bankrotą skelbiama 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos. Taigi, faktas apie fizinio asmens bankrotą, taip pat kaip ir kita informacija apie asmens kredito istoriją (pagal Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą), yra saugoma 10 metų, todėl ši informacija laikytina aktualia vertinant asmenų kreditingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (20) SN-77)SP-6, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiškėjo skundas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu Bankui atsisakius suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti, teisėtumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Banką su prašymu dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti (LAGK byla, b. l. 46).
Bankas 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SR/20-6834 informavo pareiškėją, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo 37 punktu atsisako išduoti paskolą, paaiškėjus faktams apie ankstesnių įsipareigojimų nevykdymą, nes pareiškėjo kredito rizika neatitinka Banko keliamų reikalavimų (LAGK byla, b. 1. 63).
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, prašydamas pripažinti, jog Banko atsisakymas suteikti pareiškėjui specializuotą 899 Eur paskolą lengvatinėmis sąlygomis studijų kainai apmokėti yra neteisėtas (LAGK byla, b. 1. 71-72).
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S 2020/(2 L 12.E-2101)-12-2774 informavo pareiškėją, jog valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimą reglamentuojantis Tvarkos aprašas nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 03-74,45 punktu, persiuntė skundą nagrinėti Valstybiniam studijų fondui (LAGK byla, b. 1. 73).
Valstybinis studijų fondas 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. R2- informavo pareiškėją, jog pagal Tvarkos aprašo 34 punktą, sprendimą dėl paskolos sutarties su į studentų, kuriems siūloma skirti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašą įtrauktais studentais priima pati kredito įstaiga. Nei Tvarkos aprašas, nei Valstybinio studijų fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato įgaliojimų Fondui įpareigoti kredito įstaigą pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį su studentu. Fondas taip pat nesprendžia tarp studento ir kredito įstaigos kilusių ginčų, todėl nagrinėti skundo negali. Banko sprendimas gali būti apskųstas teismui (LAGK byla, b. 1. 74-76).
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl lygių galimybių pažeidimo netiesiogiai diskriminuojant socialinės padėties atžvilgiu, Bankui atsisakius suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti (LAGK, b. 1. 41-45).
Tarnyba pagal pareiškėjo skundą pradėjo tyrimą – 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (20)SN-77)S-313 paprašė Banko pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir atsakyti į Kontrolierės suformuluotus klausimus: ar pareiškėjas kreipėsi į Banką dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; ar tai buvo susiję su anksčiau pareiškėjui iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla; paprašė, jei įmanoma, pateikti 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėjo ir Banko atstovės pokalbio garso įrašą; kokie konkretūs faktai atskleidė pareiškėjo ankstesnių kreditinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą; kada / kokiais atvejais pagal Banko vidaus taisykles yra nesuteikiamos tokios paskolos, kokios siekė pareiškėjas (LAGK, b. 1.79-80).
Bankas 2020 m. birželio 5 d. rašte Tarnybai paaiškino, kad atsisakymas suteikti vartojimo kreditą – valstybės remiamą paskolą studentams – grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Tvarkos aprašo 37 punktas. Taip pat paaiškino, kad Bankas suteikia paskolas studentams iš savo lėšų, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju, todėl Bankas turi teisę atsisakyti išduoti paskolą, jeigu kredito rizika prašomo dydžio kreditui neatitinka Banko standartinių reikalavimų, keliamų vartojimo kredito gavėjams. Informacija apie kredito įstaigos teisę atsisakyti sudaryti su studentu sutartį paskelbta ir Fondo interneto svetainėje (LAGK, b. 1. 84-86).
Lygių galimybių kontrolierė (toliau – Kontrolierė) 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (20)SN-77)SP-64 pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu (LAGK byla, b. 1. 153-166).
Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius atlieka šio įstatymo vykdymo priežiūrą, o pagal 17 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą (17 straipsnio 2 dalis). Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius (29 straipsnio 1 dalis). Tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius, be kitų, gali priimti sprendimą pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai (29 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Nustatyta, kad pareiškėjas skunde Tarnybai nurodė, jog buvo diskriminuojamas dėl to, kad anksčiau jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai (2 straipsnio 8 dalis). Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2 straipsnio 9 dalies 8 punktas).
Nustatyta, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju tyrė, ar Bankas, atsisakydamas pareiškėjui suteikti specializuotą paskolą su valstybės garantija studijų kainai apmokėti dėl pareiškėjo ankstesnio fizinio asmens bankroto fakto, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, kuriame nustatytas, kad įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčių Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų studentams suteikimą, administravimą ir grąžinimą reglamentuoja Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 7.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų šio aprašo nustatyta tvarka. Viena iš valstybės remiamų paskolų yra paskola studijų kainai sumokėti. Kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (37 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 2 punkto, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atsižvelgianti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, tarp kurių įstatymų leidėjas numatė ir kredito gavėjo kredito istoriją. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Bankas, kaip kreditorius, turi teisę bei pareigą vertinti ne tik kliento mokumą, kredito riziką, bet ir kredito istoriją, kurią sudaro duomenys apie fizinio asmens atžvilgiu pradėtą ir užbaigtą bankroto procesą, kitų finansinių įsipareigojimų vykdymas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kontrolierė 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. (20)SN- 77)S-376 prašė Lietuvos Banko pateikti išaiškinimą apie fizinio asmens, kuriam iškelta ir baigta bankroto byla, galimybes gauti specializuotą paskolą lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti ir apie tai, kas laikoma ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymu bei ar pradėta ir užbaigta bankroto byla galėtų būti laikoma ankstesnių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LAGK b. 1. 103-104). Lietuvos bankas, atsakydamas į šį Kontrolierės raštą, paaiškino, jog kredito istorija turėtų būti suprantama kaip įvairūs turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis (ne)vykdymo istorija (t. y., ar asmuo tinkamai ir laiku moka / mokėjo įmokas ir pan.), fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas gali būti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus (LAGK byla, b. 1. 105-107).
Vadovaujantis Banko interneto puslapyje paskelbtomis Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiomis sąlygomis (toliau – Bendrosios sąlygos), kurios yra taikomos visiems asmenims, kurie kreipiasi į Banką dėl paslaugų suteikimo (4.1 punktas), Bankas, prieš sudarydamas arba atsisakydamas sudaryti sutartį, visapusiškai įvertina visą jam žinomą informaciją ir aplinkybes. Pagal Bendrųjų sąlygų 4.1.4 papunktį Bankas gali atsisakyti sudaryti sutartį su klientu dėl svarbių priežasčių, viena kurių, jei klientas yra pažeidęs savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartis, sudarytas su Banku kitais Banko grupei priklausančiais asmenimis ir / ar kitais kreditoriais.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti specializuotą paskolą, Bankas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (LAGK byla, b. 1. 68-70). Taip pat Bankas vertino tai, kad pareiškėjas su Banku jau buvo sudaręs tris valstybės remiamas paskolos sutartis ir nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrąžinti paskolintas lėšas pagal valstybės garantijos sąlygas, pareiškėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Taigi, kaip matyti, Bankas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui specializuotą paskolą, vadovavosi ne tik nustatytu faktu, kad pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, bet ir įvertino pareiškėjo kredito riziką bei kredito istoriją. Duomenų, kad bankroto bylos iškėlimo faktas turėjo lemiamą įtaką sprendimo nesuteikti pareiškėjui specializuotos paskolos priėmimui, byloje nėra.
Lygių galimybių įstatymas numato, jog diskriminacija nelaikomi atvejai, kai veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinta kredito įstaigos pareiga skolinti atsakingai ir valdyti savo pačios riziką skolinant, laikytina teisėtu tikslu, todėl Bankas, įvertinęs pareiškėjo kredito istoriją ir faktą apie pradėtą ir užbaigtą fizinio asmens bankroto procesą, teismo vertinimu, turėjo teisę atsisakyti suteikti pareiškėjui paskolą. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad Fondas yra patvirtinęs ginčo paskolai valstybės garantiją, šiuo atveju nereiškia besąlygiškos Banko pareigos sudaryti paskolos sutartį su pareiškėju, kadangi specializuotą paskolą su valstybės garantija studijų kainai apmokėti suteikia kredito įstaiga. Taigi, Kontrolierės sprendimo išvada, kad aptarti Banko veiksmai nelaikytini diskriminavimu pareiškėjo socialinės padėties pagrindu, yra pagrįsta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba pareiškėjo skundo tyrimą atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame sprendime nurodė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei aiškiai nurodė jų teisinį įvertinimą. Tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (20)SN- 77)SP-64 nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
LAGK tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kontrolierės sprendimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Panaikinti jį taip pat nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismui netenkinus reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Tvarkos aprašo 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumą; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramą mokslui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Taigi, kaip matyti, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta teismo diskrecijos teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai iškyla klausimas dėl teisės normų, taikytinų nagrinėjant konkretų ginčą, konstitucingumo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame ginče analizuojama situacija yra išsamiai reglamentuota teisės aktuose, dėl kurių konstitucingumo teismui abejonių nekyla, daro išvadą, kad šiuo atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.