Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. K. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 28 dienoms.

Bausmė E. K. paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., 63 str. 9 d., į atliktą bausmę E. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-06-26 21.35 val. iki 2014-06-27 12.50 val. ir visos bausmės, atlikta pagal 2015-01-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Bausmės pradžia E. K. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino narkotines medžiagas, tai yra tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-06-26, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini), iš pažįstamo vardu M., už 40 Lt neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį, vieną paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurias gabeno su savimi po (duomenys neskelbtini) miestą ir nugabeno į iki buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur dalį šių narkotinių medžiagų suvartojo pats, o po to likusią dalį narkotinių medžiagų gabeno iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur neatlygintinai perdavė vartojimui M. A., o kitą dalį – 0,453 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo šortų kišenėje, iki kol 2014-06-26 apie 21.27 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), patikrinimo metu surado (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam inkriminuotos veikos kvalifikacija, prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 259 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Tie patys alternatyvūs požymiai numatyti ir BK 260 str. 1 d., skirtumas tik tas, kad minėtas alternatyvias veikas asmuo padaro turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik paties kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir kitais bylos duomenimis. Sutinkamai su teismų praktika, platinimu laikomas ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui, pavaišina ar pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino neteisėtai įgijęs, laikęs bei gabenęs narkotinę medžiagą, tačiau neigė ją platinęs – perdavęs rūkyti M. A.. Pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad iš pažįstamo vardu M. už 40 litų įsigijo 1 gramą marihuanos. Po to nuvažiavo pas draugę į butą, ten dalį surūkė, likusią dalį pasiėmė su savimi ir nuvažiavo pas M. A.. M. A. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvę, kur sėdėdami automobilyje atsigėrė alaus, rūkė paprastas cigaretes. Kad būtų kartu rūkę vadinamąją „žolę“, neatsimena. Tokius nuteistojo parodymus teisme paneigia liudytojo M. A. parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Liudytojas M. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. K. jo nevaišino, kad jis pats pasiėmė „žolės“ suktinį iš E. K. rankų, E. K. dėl to neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. jo paklausė ar jis nenori parūkyti, o jis supratęs, kad E. kalba apie narkotines medžiagas, jo paklausė „ar turi“ ir tada E. iš kelnių ar šortų kišenės išsitraukė du jau susuktus suktinius iš „žolės“. Iš jo ištrauktų suktinių jie vieną suktinį kartu surūkė. Akistatos su E. K. metu liudytojas taip pat paaiškino, kad E. K. išsitraukė suktinį ir pradėjo rūkyti, jis paprašė E. K. duoti ir jam parūkyti, E. K. padavė jam suktinį ir jie abu kartu tą suktinį surūkė. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. perdavė liudytojui M. A. narkotinę medžiagą vartojimui. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. nuosekliai papasakojo, kad E. K. atvažiavo pas jį, jie sėdo į automobilį ir važinėjosi po miestą, atsitiktinai sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, E. K. jo paklausė, ar jis rūkysiąs, suprato, kad kalba vyksta apie narkotines medžiagas, po to jie išlipę iš automobilio abu kartu parūkė, perduodami vienas kitam suktinę, patvirtino liudytoja K. U., kuri atliko liudytojo apklausą, atliko akistatą. Taip pat liudytoja parodė, kad papildomos apklausos metu E. K. patvirtino, kad M. A. davė parūkyti. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad E. K. neteisėtai įsigytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ne tik laikė, gabeno, bet ir siūlė M. A. ir jį vaišino, t. y. ją platino, todėl jo veika atitinka ne BK 259 str. 1 d., o BK 260 str. 1 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.