Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-1506-823/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2-1506-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00846-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų ratas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1506-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3820-614/2018, kuria atsakovei UAB „Idėjų ratas“ buvo iškelta bankroto byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Idėjų ratas“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Idėjų ratas“ nevykdo savo prievolių, jos skola valstybės biudžetui sudaro 369 261,73 Eur.Atsakovė UAB „Idėjų ratas“ su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovės vadovas neturi teisės tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl įmonė neturi teisingų 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinių. UAB „Idėjų ratas“ turtas taps tinkamos kreditorių reikalavimų tenkinimui apimties piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyta UAB „Idėjų ratas“ vykdoma gyvenamosios paskirties statinių/nekilnojamųjų daiktų statybos ūkinė komercinė veikla UAB „Idėjų ratas“ nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, įvertinęs bylos šalių argumentus, duomenis iš viešųjų registrų, sprendė, kad UAB „Idėjų ratas“ yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bei iškėlė UAB „Idėjų ratas“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratoriumi paskirdamas I. L..Teismas nustatė, kad paskutinį kartą UAB „Idėjų ratas“ finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2016 m. laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis bendrovės turtas sudarė 395 058 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 787 715 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai, o VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Net ir pridėjus prie atsakovės turimo turto atsakovės vadovo nurodytą sumokėto avansinio mokėjimo sumą – 154 508 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršija jos turimą turtą.Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovo nurodyta aplinkybė, jog bendrovės buhalterinė apskaita 2018 m. nevedama siekiant nekurti papildomų/naujų atsiskaitymo piniginių prievolių atsakovei, nepaneigia atsakovės vadovo pareigos pateikti teismui bendrovės balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus, be to, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina sunkią atsakovės turtinę padėtį.Teismas nurodė, kad, nors 2016 m. balanse nurodomo bendrovės turto struktūra šiuo metu gali būti pakitusi, atsakovei nepateikus jokių duomenų apie dabartinę bendrovės finansinę būklę, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo metu bendrovė yra moki. Atsakovės vadovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad UAB „Idėjų ratas“ turtas taps tinkamos kreditorių reikalavimų tenkinimui apimties piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyta UAB „Idėjų ratas“ vykdoma gyvenamosios paskirties statinių/nekilnojamųjų daiktų statybos ūkinė komercinė veikla UAB „Idėjų ratas“ nuosavybės teise valdomuose sklypuose. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Idėjų ratas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos UAB „Idėjų ratas“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje faktinę UAB „Idėjų ratas“ nemokumo būklę grindė vadovaudamasis spėjimu. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-401- 345/2013 patvirtino taikos sutartį ir nutraukė UAB „Idėjų ratas“ bankroto bylą dėl UAB „Idėjų ratas“ su kreditoriais konsoliduotos valios atnaujinti UAB „Idėjų ratas“ nekilnojamojo turto vystymo ūkinę komercinę veiklą, siekiant padengti kreditorių UAB „Autokompleksas“ 4 704 132,04 Lt/13 62 410,81 Eur, M. V. 15 545,29 Lt/4 502,23 Eur finansinius reikalavimus bei bankroto administratorei UAB „Projektų vertinimo biuras“ sumokėti 28 556 Lt/8 270,39 Eur sumą. Vykdant komercinę veiklą UAB „Autokompleksas“ finansinis reikalavimas 2016 m. gruodžio 7 d. jau buvo sumažėjęs iki 377 856,11 Eur, o su bankroto administratore UAB „Projektų vertinimo biuras“ (šiuo metu UAB „Iflas“) buvo atsiskaityta netgi permokant/viršijant skolos dydį. UAB „Idėjų ratas“ šiuo metu tęsia ūkinę komercinę veiklą, siekdama atkurti bendrovės faktinį mokumą ir tokia forma apginti viešąjį interesą – kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus. UAB „Idėjų ratas“ teisiniam statusui pasikeitus į bankrutuojančią bendrovę, jos nekilnojamojo turto vystymo ūkinė komercinė veikla galimai bus ribojama – UAB „Idėjų ratas“ pradėtas/vykdomas bankroto procesas lems viešojo intereso kuo didesne apimtimi tenkinti visų UAB „Idėjų ratas“ kreditorių reikalavimus, pažeidimą. Tikslinga išplėtoti teisės taikymo taisyklę, sukuriant teisės šaltinį/teismo precedentą, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir 2 straipsnio 8 dalies sisteminį teisės normų vertinimą teisiškai nemokiai įmonei, kai dėl nemokios/bankrutuojančios įmonės teisinio statuso teismine tvarka įforminimo formuojasi rizika pažeisti viešąjį interesą kuo didesne apimtimi tenkinti visų teisiškai nemokios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byla neturėtų būti keliama.Pareiškėja VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie dabartinę bendrovės būklę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu bendrovė yra nemoki. Teismas tinkamai vertino pateiktus ir išsireikalautus rašytinius įrodymus, išsamiai išanalizavo atsakovės finansinius duomenis ir pagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą, nurodydamas, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.Remiantis viešais duomenimis, šiuo metu UAB „Idėjų ratas“ nebėra apdraustųjų asmenų, o jos skola Sodrai siekia 893,80 Eur. Vadinasi, nors atsakovė teigia, kad nėra nutraukusi komercinės veiklos, tačiau ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeidžia sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukuria neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigia mokesčių visuotinio privalomumo principą. Vien formali, jokio finansinio stabilumo neužtikrinanti, atsakovės veikla kitų rinkos dalyvių sąskaita negali būti pripažįstama atsakovės mokumo įrodymu ir negali būti tęsiama. Visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, mokestinė nepriemoka atsakovės atžvilgiu auga ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji mažės, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad UAB „Idėjų ratas“ turtas taps tinkamos kreditorių reikalavimų tenkinimui apimties piniginėmis lėšomis. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Atsakovė savo mokumą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:UAB „Idėjų ratas“ nuo 2017 m. sausio mėnesio nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas Fondo biudžetui nuolat didėjo. Bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui 2018 m. liepos 24 d. duomenimis sudaro 893,80 Eur, iš jų: 807,34 Eur VSD įmokų ir 86,46 Eur delspinigių. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „Idėjų ratas“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2017 m. sausio 23 d. per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą teikė vykdyti mokėjimo nurodymus skolininkės kredito įstaigoms, tačiau pagal šiuos pateiktus mokėjimo nurodymus nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 24 d. lėšų įsiskolinimo dengimui gauta nebuvo. Paskutinį kartą atsakovė 2017 m. kovo 1 d. sumokėjo 1 598,44 Eur, padengiant dalį VSD įmokų įsiskolinimo už 2016 m. balandžio – gruodžio mėnesius. Bendrovėje nuo 2017 m. balandžio 27 d. apdraustųjų nėra. VSDFV Vilniaus skyrius konstatavo UAB „Idėjų ratas“ veiklos nevykdymą (2017 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimas Nr. (7.IE) 5-27-12857), vadovaujantis sprendimu Registre 2017 m. balandžio 27 d. įrašyta UAB „Idėjų ratas“ vadovo R. N. valstybinio socialinio draudimo pabaiga, nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva.Iš VMI pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nemokėjo teisės aktuose nustatytų mokesčių, pareiškėjos veiksmai, kurių ji ėmėsi, siekdama išieškoti skolą iš atsakovės, rezultatų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sprendęs, kad bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki, negalinti vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, iškėlė jai bankroto bylą.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – ĮBĮ. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017, ir joje nurodytą teismų praktiką).Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris, kaip minėta, pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, pagrindų jai iškelti bankroto bylą egzistavimą, vertino į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su jos turtine padėtimi, visumą, t. y. Juridinių asmenų registrui pateiktus bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis, VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis apie atsakovės turtą. Taigi, vertintinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis spėjimu. Priešingai, apeliantei, teigiančiai, kad teismo įvertinti duomenys yra neaktualūs ar netikslus, tenka procesinė pareiga įrodyti šias aplinkybes, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bendrovė neatitiko nemokios įmonės statuso. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė tebevykdo veiklą, bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovė moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, taip pat įrodymų apie jos finansinių sunkumų, kurie galėtų būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, laikinumą. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei du kartus buvo nustatytas terminas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis), tačiau aktualūs, tikrąją atsakovės finansinę padėtį bei jos mokumą patvirtinantys, dokumentai į bylą pateikti nebuvo. Toks atsakovės elgesys, neteikiant teismui bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, laikytinas pasyviu ir pažeidžiančiu ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Be to, apeliantė, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl bendrovės nemokumo, jos mokumą patvirtinančius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantė su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo teiginius apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, jos perspektyvas ir iš jos planuojamas gauti pinigines lėšas (tokių lėšų apimtį bei realumą). Į bylą pateiktais duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra, atsakovės įsiskolinimas VMI siekia beveik 370 000 Eur, o VSDFV – beveik 900 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, patvirtinus BUAB „Idėjų ratas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Projektų vertinimo biuras“, ir jos kreditorių AS „Reverta“ bei UAB „Autokompleksas“ 2013 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartį, BUAB „Idėjų ratas“ bankroto byla buvo nutraukta. Remiantis patvirtinta taikos sutartimi, kreditorių reikalavimai turėjo būti patenkinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pati atsakovė nagrinėjamame atskirajame skunde iš esmės pripažino, kad iki minėtos dienos su bendrovės kreditoriais atsiskaityta nebuvo, atskirajame skunde nurodydama, kad UAB „Autokompleksas“ finansinis reikalavimas 2016 m. gruodžio 7 d. buvo sumažėjęs iki 377 856,11 Eur ir šiai dienai nėra pakitęs. Taigi, atsakovė per penkerių metų laikotarpį neįstengė padengti minėtam kreditoriui susidariusio įsiskolinimo, paskutinį kartą mokėjimus jam atlikdama prieš beveik dviejų metų laikotarpį. Atsakovės atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad buvo atsiskaityta ir su bankroto administratore UAB „Projektų vertinimo biuras“, tačiau apie atsiskaitymus su kitais kreditoriais nėra kalbama. Tuo tarpu duomenys apie atsakovės turimą turtą – bendrovės balansas už 2016 m., Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai (aktualesnių duomenų apie jai priklausantį turtą, turimo turto vertę atsakovė į bylą nėra pateikusi), patvirtina, kad 2016 m. bendrovė turėjo turto už 395 058 Eur, o bendra vidutinė jos turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė sudaro mažiau nei 66 000 Eur – turimais duomenimis bendrovės turto vertė yra mažesnė už jos turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams apimtį. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nepritarti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms dėl atsakovės nemokumo ir pagrindų iškelti jai bankroto bylą egzistavimo.Atskiruoju skundu nepaneigus teisėtų bei pagrįstų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė