- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- TS-39-992/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- V. N.
- Advokatai
- Alina Ivanova, Alina Ivanovadėl Komisija
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovės advokato padėjėjos Alinos Ivanovos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-86.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. N. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 21 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 58-86 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. N. atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova dėl Komisijos priimto nutarimo pateikė skundą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą ir taikyti V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodoma, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas yra priimtas neišsamiai ir neteisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Komisija nepagrįstai sumenkino svarbias aplinkybes, tinkamai neįvertino to, kad dalis bausmės yra jau atlikta, kad yra vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra skatintas, baustas tik vieną kartą, o paskirta nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, yra negaliojanti, dėl to nuteistasis laikomas neturintis nuobaudų. Komisijos nutarime nepagrįstai sureikšminamos pavienės aplinkybės, kurios neva neigiamai apibūdina V. N. pažangą keisti savo elgesį tinkama linkme, klaidingai interpretuojami elgesio, asmenybės aspektai ir tokiu būdu dirbtinai, nepagrįstais motyvais grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pažymima, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, pernelyg daug dėmesio skyrė aplinkybėms, kurios yra vertintinos neigiamai, o tos aplinkybės, kurios nuteistąjį parodo iš teigiamos pusės, buvo sumenkintos. V. N. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmės pradžioje nuteistasis pateikė rašytinį prašymą suteikti jam darbą, jo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika nėra aukšta, būdamas įkalinimo įstaigoje V. N. dalyvavo įvairiose prevencinėse bei elgesio pataisos programose. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo keltų grėsmę visuomenės saugumui. V. N. už gerą elgesį skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, yra nekonfliktiškas, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, atlieka nemokamus darbus, dirba, deda pastangas užsidirbti ir turi tikslą greičiau įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus, nuteistasis turi sveikatos problemų, dėl ko yra apribota asmens fizinė darbinė veikla ir ką Komisija turėjo įvertinti spręsdama klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo. Kaip teigiama skunde, priimant nutarimą nepakankamai įvertinta ir tai, kad nuo 2022 m. vasario 2 d. V. N. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla - atlikti skirtingų statybos projekto dalių: konstruktyvo, šildymo vėdinimo, vandentiekio mazgų derinimą, kas rodo nuteistojo siekį tinkamai planuoti savo ateitį. Nutarime akcentuojamas V. N. teistumas, kas, atstovės teigimu, negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to nuteistajam Komisijos nutarime pateiktos rekomendacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nors nuteistasis yra sulaukęs pensinio amžiaus, rodo, kad nutarimas priimtas formaliai, neįsigilinus į visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vertinant akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti, kaip ta rizika kito. 2020 m. spalio 7 d. V. N. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021 m. birželio 9 d. atlikto patikslinto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta (išliekanti) vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; 2021 m. rugsėjo 3 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, taip pat ir 2022 m. kovo 17 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, kad nuteistasis V. N. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų buvimas yra tik pagrindas spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, sprendimas lygtinai paleisti nuteistąjį yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Nors asmens padarytos nusikalstamos veikos ir paskirta bausmė negali būti vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti analizuojama nuteistojo asmenybė, jos pokyčiai, vertinamas nuteistojo taisymosi progresas bei pažanga, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.
V. N. praeityje buvo teistas ir jam buvo taikomos lengvesnio pobūdžio bausmės, suteikiančios asmeniui galimybę būnant laisvėje taisytis ir pateisinti jam teismo suteiktą pasitikėjimą, kad būdamas laisvėje jis gali gyventi dorai ir sąžiningai. V. N. šių lūkesčių nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, galutiniu teismo sprendimu, kurį vykdydamas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo nuspręsta, kad tik realia laisvės atėmimo bausme, izoliavus asmenį nuo visuomenės bus apribota jam galimybė daryti nusikalstamas veikas. V. N. nuo 2022 m. gegužės 9 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis vieną kartą buvo skatintas ir vieną kartą baustas drausmine tvarka, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, nėra gauta duomenų, kad laisvės atlikimo metu V. N. būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptacijos sunkumais. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė paskaitas, susijusia su savirealizacija bei savęs, savo emocijų pažinimu.
Analizuojant šeimyninius ryšius, nustatyta, kad V. N. yra išsiskyręs. Pirmoje santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Su dabartine savo gyvenimo partnere turi tris nepilnamečius vaikus, taip pat dar vieną nesantuokinę dukrą. Ryšiai su artimaisiais nėra nutrūkę, lankomas pasimatymų metu. Pažymėtina, kad šeimyniniai ryšiai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl jos negali turėti prioritetinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos.
Nesutiktina su skunde dėstoma pozicija, kad Komisija išskirtinai vertino tik V. N. neigiamai charakterizuojančius duomenis, priešingai, buvo įvertinta nuteistojo darbinė veikla, jo vykdomos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad pataisos įstaigoje asmuo stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Didžiausių abejonių asmens pasirengimui išėjus į laisvę savo tikslų siekti teisėtais būdais kelia nuteistojo finansinis nestabilumas. Pataisos įstaigoje V. N. nedirbo, darbas jam pasiūlytas nebuvo. Nėra duomenų, kad asmuo būtų rodęs iniciatyvą siekdamas pradėti dirbti. Atlikus dalį bausmės, 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus pataiso namų direktoriaus įsakymu nuteistajam V. N. leista, laikantis teisės aktų reikalavimų užsiimti apmokestinamąja individualia veikla. Nuteistasis iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo dirbo, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad V. N. darbo/verslo veiklos ypatumai buvo viena reikšmingiausių sričių, susijusių su nusikalstamo elgesio raiška, jis nusikalsdavo realizuodamas save darbinėje veikloje. Dėl šios priežasties asmens ketinimai išėjus į laisvę dirbti, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad darbinė veikla asmens elgesį koreguos teigiama linkme ir tai bus kaip priemonė stabdyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, o asmens gaunamos pajamos bus pakankamos asmeniniam poreikiams tenkinti ir nepakankamų lėšų gavimas, finansinis nestabilumas neįtakos kriminalinio elgesio.
V. N. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. gauna senatvės pensiją, jo dabartinis statusas neįpareigoja būti aktyviam rinkos dalyviui, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti nuteistojo V. N. turimus skolinius įsipareigojimus. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl neišmokėtų ieškinių bei skolų, šios sumos yra pakankamai didelės, jų mokėjimai yra vangūs ir nežymūs, kurie nepriklausomai nuo asmens užimamo statuso ir amžiaus neišnyksta. Darbinė veikla ir už tai gaunamos pajamos yra kaip vienas iš garantų skolinių įsipareigojimų įvykdymui, o vien tai, kad asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, nedraudžia asmeniui būti aktyviam darbo rinkos dalyviui, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad Komisijos nutarime pateikta rekomendacija įsitraukti nuteistajam į darbinę veiklą rodo, kad nutarimas priimtas formaliai, neįsigilinus į visas aplinkybes. Priešingai, nutarime teigiamai įvertinta, kad V. N., sulaukęs pensinio amžiaus, rodo poreikį realizuoti save darbinėje veikloje.
Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. N. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, atsižvelgdamas į V. N. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo atstovės skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. N. atstovės advokato padėjėjos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-86.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.