Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant pareiškėjams R. G., D. M., A. K., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - A. K. bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G., D. M., A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys-A. K. bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad po motinos Z. K. mirties kartu su broliu A. K. liko gyventi name bei namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav. iki mirties priklausiusioje jų motinai. Brolis D. M. dar prieš motinos mirtį išsikraustė gyventi į Vilkaviškį, ir su jais negyveno. Jis pats po motinos mirties mokėjęs mokesčius už elektrą, šiukšles, pirkęs kurą, tvarkęs aplinką, dirbęs prie namų esantį 0,22 ha sklypą. Su juo gyvenęs brolis A. K. taip pat padėdavęs tvarkyti aplinką. 3 ha žemės sklypą jis išnuomavęs pažįstamui ūkininkui.

A. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad po motinos Z. K. mirties 2007 m. liko gyventi name bei namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav, iki mirties priklausiusioje jų motinai. Brolis D. M. dar prieš motinos mirtį išsikraustė gyventi į Vilkaviškį, ir su jais negyveno. Brolis R. G. po motinos mirties mokėjęs mokesčius už elektrą, šiukšles, pirkęs kurą, tvarkęs aplinką, dirbęs prie namų esantį 0,22 sklypą. Jis pats taip pat padėdavęs tvarkyti aplinką. B. R. nuomavo žemę.

D. M. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad po motinos Z. K. mirties 2007 m. broliai R. G., A. K. liko gyventi name bei namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. iki mirties priklausiusioje jų motinai. Jis pats dar prieš motinos mirtį išsikraustęs gyventi į Vilkaviškį, ir su jais negyvenęs, tačiau nuvykdavęs pas brolius, reikalui esant padėdavęs jiems tvarkytis. 5 ha. žemės sklypą jis pats asmeniškai perdavęs naudotis pažįstamiems.

Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. (15 b.l.) Atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė.

Kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. K. yra mirusi. Tai patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr.25 (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką, sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. (6 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Mirties liudijime (advokato patvirtintoje kopijoje) (duomenys neskelbtini), išduotame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2007-11-06, užfiksuota, kad Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) Vokietijoje. ( 8 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015).

Po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 5.3 str.1 d.) atsirado palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, 0,22 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav., 5,35 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., 3,02 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., ką patvirtina šie byloje esantys rašytiniai parodymai. Iš žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų (advokato patvirtintų kopijų) matyti, kad 2000-07-03, įrašo (duomenys neskelbtini) Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruotas 5,35 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 5,01 ha, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilkaviškio r.sav., (duomenys neskelbtini).( 18 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015), 2000-07-03, įrašo (duomenys neskelbtini), Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruotas 0,22 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,05 ha, žemės sklypas, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilkaviškio r.sav., (duomenys neskelbtini)., ( 19 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo 2006-06-27 pažymėjimo apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad kaip Z. K. nuosavybė įregistruoti: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo 2006-11-22 pažymėjimo apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad kaip Z. K. nuosavybė įregistruotas Vilkaviškio r.sav. (duomenys neskelbtini). esantis 3,02 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.(21 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Šis turtas gali būti paveldimas.(CK 5.1 str. 2 d.).

Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav.(CK 5.4 str.1 d.), kadangi tai buvo palikėjos nuolatinė gyvenamoji vieta. Tai patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos 2015-07-01 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamą vietą Nr.(2015-115-PD)-96, kurioje nurodoma, kad Z. K. 1996-10-10 deklaravo gyvenamąją vietą Vilkaviškio r.sav. (duomenys neskelbtini) ( 15 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015).

Palikėjos įpėdiniais pagal įstatymą yra jos vaikai: R. G., D. M., A. K. (CK 5.5 str. 1 d.1 p.). Tai pagrindžia šie bylos rašytiniai įrodymai. Iš A. K. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jo motina Z. K., Jeronimo ( 11 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Iš R. G. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jo motina Z. K.. ( 12 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Iš D. M. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (advokato patvirtintos kopijos) matyti, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), jo motina Z. G.. (10 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Iš vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (advokato patvirtintos kopijos), išduoto 2008-02-13 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus matyti, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo pavardę pakeitė į ,, (duomenys neskelbtini)“. ( 9 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Jie turi teisę paveldėti. (CK 5.6 str.) Šią teisę turi taip pat buvęs mirusiosios sutuoktinis A. K., kas matyti iš Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr.25 (advokato patvirtintos kopijos), kurioje užfiksuota, kad Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. (6 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis pirmos eilės yra palikėjos vaikai (CK 5.11 str.1 d.1 p.), bei palikėją pergyvenęs sutuoktinis, kuris su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ palikimo, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys (CK 5.13 str.).

Įpėdiniai nėra priėmę palikimo kitais palikimo priėmimo būdais, kas matyti iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės liudijimo, kuriame teigiama, kad po (duomenys neskelbtini) mirusios Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusios adresu Vilkaviškio r.sav., (duomenys neskelbtini), kuri priklauso notarės paveldėjimo bylų vedimo teritorijai, niekas nesikreipė pas notarę dėl aplikimo priėmimo. (13 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015).

Pareiškėjų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjai R. G., A. K. iki pat motinos mirties gyveno kartu jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav..Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos 2015-07-07 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamą vietą Nr.(2015-115-PD)-100 nurodoma, kad A. K. nuo 2006-04-19 yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilkaviškio r.sav. (duomenys neskelbtini) ( 14 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos 2015-07-02 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamą vietą Nr.(2015-115-PD)-98 nurodoma, kad R. G. yra nuo 2013-11-19 deklaravęs gyvenamąją vietą Vilkaviškio r.sav. (duomenys neskelbtini). (16 l., prijungtos civilinės bylos Nr.2-1398-831-2015). Po motinos mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą R. G. ir A. K. išreiškė aktyviais veiksmais – ne tik liko gyventi tame pačiame name, bet ir visą namą, ūkinius pastatus, esančius prie namo, žemės sklypą valdė, kaip savininkai. R. G. mokėjo mokesčius, pirko kurą, kartu su broliais A. K., D. M. tvarkydavo aplinką. Tai patvirtina taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V., V. M.. Brolių susitarimu, R. G. išnuomavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k.Vilkaviškio r.sav., ūkininkui, o D. M. perdavė kitiems asmenims naudotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Taigi pareiškėjai pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, valdydami daiktą, naudodami, prižiūrėdami, disponuodami, mokėdami mokesčius, kreipdamiesi į teismą, tuo išreikšdami valią priimti palikimą (CK 5.51 str.).Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjai po savo motinos Z. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra, todėl pareiškėjų reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdami teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuoti asmenys neginčija pareiškimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. G., D. M. ir A. K. priėmė palikimą po savo motinos Z. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei priteistinos, nes jos viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos Z. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdami jį faktiškai valdyti, faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,20 euro (devynis eurus 20 euro ct.) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.