- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1502-796/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- D. D.
- Advokatai
- Egidijus Vilkys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. atstovo advokato Egidijaus Vilkio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei D. T. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti jai ir atsakovei naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr.: R-4 (9,61 kv. m), 1-1 (3,40 kv. m), 1-2 (8,04 kv. m), 1-3 (0,96 kv. m), 1-4 (1,82 kv. m), 1-5 (18,50 kv. m), 1-6 (15,55 kv. m), 1-7 (5,71 kv. m), 2-1 (1,94 kv. m), 2-2 (8,77 kv. m), 2-3 (19,34 kv. m), 2-4 (13,04 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr.: R-1 (26,98 kv. m). R-2 (2,62 kv. m), R-3 (3,61 kv. m), R-5 (12,72 kv. m), 1-10 (19,02 kv. m), 1-8 (20,68 kv. m), 1-9 (3,08 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 2, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 145/200 dalys, o atsakovei – 55/200 dalys minėto gyvenamojo namo. Nors patalpų naudojimosi tvarka yra sutarta ir jau nusistovėjusi nuo 2015 metų, tačiau su atsakove nėra galimybės susitarti naudojimosi tvarką patvirtinti notariškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu ieškinį tenkino, nustatė ieškovei D. D. ir atsakovei D. T. naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: D. D. paskyrė naudotis 55/100 dalimis bendro 106,68 kv. m ploto patalpų, pažymėtų Nr.: R-4 (9,61 kv. m), 1-1 (3,40 kv. m), 1-2 (8,04 kv. m), 1-3 (0,96 kv. m), 1-4 (1,82 kv. m), 1-5 (18,50 kv. m), 1-6 (15,55 kv. m), 1-7 (5,71 kv. m), 2-1 (1,94 kv. m), 2-2 (8,77 kv. m), 2-3 (19,34 kv. m), 2-4 (13,04 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 1, o D. T. paskyrė naudotis 45/100 dalimis bendro 88,71 kv. m ploto patalpų, pažymėtų Nr.: R-1 (26,98 kv. m). R-2 (2,62 kv. m), R-3 (3,61 kv. m), R-5 (12,72 kv. m), 1-10 (19,02 kv. m), 1-8 (20,68 kv. m), 1-9 (3,08 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 2, priteisė iš D. T. 566 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. D. ir 3,10 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nori įteisinti naudojimosi patalpomis tvarką, kurią su atsakovės šeima buvo aptarusi ir kuria šalys realiai nuo 2015 m. naudojasi. Pirmo aukšto patalpos atskirtos ir izoliuotos, įėjimai atskiri, nėra nė vienos bendros patalpos, atskira elektra, šildymas. Ieškovė nori įsiregistruoti savo turtą kaip atskirą vienetą, būti atskira savininke, o ne dalininke, negali apdrausti vien tik savo patalpų dalies, be atsakovės sutikimo negali sūnus, kuris gyvena ieškovės patalpose, deklaruoti gyvenamosios vietos, todėl naudojimosi patalpomis tvarkos nebuvimas sukelia nepatogumų. Atsakovės atstovas, nurodęs, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, nepateikė jokių nesutikimo argumentų. Argumentą, kad atsakovė nėra tinkamai atstovaujama, atmetė, nes advokatas pagal sutartį atsakovei atstovauja ir turi pareigą pasirūpinti atstovaujamo asmens tinkamu atstovavimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka šalims yra patogi, racionali, galinti prisidėti prie geresnio nuosavybės valdymo, todėl patenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė ieškovei D. D. ir atsakovei D. T. naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą. Patenkinęs ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, netekinus prašymo – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Atsakovė 2004-08-01 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 55/200 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ir patalpą, plane pažymėtą Nr. 1-7. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog atsakovė perleis patalpą Nr. 1-7 ieškovei mainais už dalį žemės sklypo. Susitarimą įvykdė tik atsakovė, tai yra leido atsitverti patalpą Nr. 1-7. Dėl šios priežasties ieškovė nurodo klaidingas aplinkybes, jog anksčiau valdė patalpą Nr. 1-7 ir ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal ieškovės pateiktą planą yra ieškovės mėginimas praturtėti atsakovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės teises ginti savo pažeistas teises, kadangi netenkino prašymo dėl bylos stabdymo, iki pagerės atsakovės sveikatos būklė arba bus nustatyta globa ir pateikti tinkami paaiškinimai byloje. Kadangi atsakovė dėl sveikatos būklės negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių, atsakovės atstovas prašė apklausti kaip liudytoją atsakovės sutuoktinį D. T., tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino, todėl buvo pažeistos CPK 176 straipsnio nuostatos, nes sprendimas priimtas vertinant tik vienos šalies įrodymus bei paaiškinimus. Aplinkybė, jog atsakovė bei jos aplinkos žmonės nebuvo informuoti apie parengtą projektą ir nebuvo dedama pastangų suderinti bendrą valią dėl bendro turto, reiškia ieškovės nesąžiningumą bei norą nusistatyti naudojimosi tvarką, kuri iš esmės gali pažeisti atsakovės teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės atstovės išlaidų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, prireikė minimalaus posėdžių skaičiaus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki minimalių.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Apeliantė melagingai nurodo, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsigijo konkrečias namo patalpas, tarp jų ir patalpą Nr. 1-7, kadangi naudojimosi ginčo pastatu tvarka niekada nebuvo nustatyta. Apeliantė nurodo melagingus argumentus, jog atsakovės atstovas teikė prašymą apklausti kaip liudytoją apeliantės vyrą, kadangi tokio prašymo byloje nebuvo pateikta. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė siekia praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi turtu planą atsakovei atitenka didesnio ploto patalpos, nei faktiškai atsakovė yra nusipirkusi. Nepagrįstas argumentas, jog teismo sprendimas priimtas, įvertinus tik vienos šalies argumentus ir įrodymus, kadangi atsakovė buvo atstovaujama advokato, kuris turėjo teisę bei pareigą teikti įrodymus, prašyti apklausti liudytojus. Tai, kad byloje esančiame projekte nurodyta, jog bendraturčių dalys, nurodytos dalių apskaičiavimo projekte, neatitinka nuosavybės teise įregistruotų dalių, neturi reikšmės, kadangi ieškovė savo noru sutinka susimažinti savo dalį apeliantės naudai ir neprašo kompensacijos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra minimalios ir nesiekia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė nepateikė jokių jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2000-05-31 ir 2008-06-12 pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas. Kadangi minėtais įrodymais ieškovė grindžia savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, minėti įrodymai pridėtini prie bylos.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės: ieškovei nuosavybės teise priklauso 670/816 dalių žemės sklypo Nr. 4400-0499-9233, pastatas Nr. 8893-6001-7026 (garažas), pastatas Nr. 8893-6001-7030 (ūkinis pastatas), 145/200 dalys pastato Nr. 8893-6001-7019 (gyvenamasis namas), 145/200 dalys kitų statinių Nr. 8893-6001-7040 (šulinys). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 55/200 dalys pastato Nr. 8893-6001-7019 (gyvenamasis namas), 55/200 dalys kitų statinių Nr. 8893-6001-7040 (šulinys). Ginčas šioje byloje iškilo dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8893-6001-7019 naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal ieškovės pateiktą planą yra ieškovės mėginimas praturtėti atsakovės sąskaita, sprendimas priimtas įvertinus tik vienos šalies įrodymus ir paaiškinimus, apribotos atsakovės teisės ginti savo pažeistas teises. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymo saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu) tvarką, tačiau tai, jog ieškovės ieškinyje reikalavimas įvardytas kaip naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas, nereiškia, jog ieškovė iš tikrųjų prašė taikyti būtent šį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra nusistovėjusi nuo 2015 metų, tačiau nepavyksta susitarti su atsakove dėl jos įteisinimo. Tačiau teismo posėdžio metu teismui duodama paaiškinimus apie jai žinomas faktines aplinkybes ieškovė teigė, jog siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi nori įsiregistruoti atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą, pasidaryti savo namo dalies projektą, apsidrausti savo turto dalį. Baigiamosiose kalbose ieškovė teismo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos O. D. parodymų taip pat nustatyta, kad ginčo pastate yra norima atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodydama motyvus, susijusius su byloje pateiktu projektu, jį įvardija kaip namo patalpų padalijimo projektą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu būtų ėmęsis priemonių, kad būtų galutinai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas, tai yra teismas neišsiaiškino, ar ieškovė siekia atskirų nuosavybės teisės objektų ir bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos ar turėti bendrąją dalinę nuosavybę su atsakove. Be to, ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu, kuris turi būti paremtas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenimis, t. y. gyvenamojo namo vidaus patalpų planais ir jų plotų eksplikacija. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui pastato patalpų padalijimo projektą, tačiau minėtame projekte nurodyta pastaba, jog ginčo pastato bendraturčių dalys, nurodytos dalių apskaičiavimo projekte, neatitinka nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dalių. 2009-09-30 nustatyti nauji kadastriniai matavimai, kurie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pateiktame ginčo pastato Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte taip pat pažymėta pastaba, jog 2000-05-10 atlikus ginčo pastato statybos (rekonstrukcijos) darbus pasikeitė pastato plotas, tačiau susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas. 2009-09-30 užfiksuoti pastato kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų metu nustatyti pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti statybos inspekcijos dokumentai.Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo pastate buvo atlikti pakeitimai (rekonstrukcija), dėl ko pasikeitė jo plotas, taip pat esant duomenims, jog po namo rekonstrukcijos pasikeitus jo plotui nėra užfiksuotas bendrasavininkų susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo ir pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ar atlikta namo rekonstrukcija negalėjo įtakoti šalių nuosavybės dalių pasikeitimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių ir taigi neatskleidė bylos esmės.Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog atsakovei dėl sveikatos būklės negalint paaiškinti faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo pastatu, jos atstovas teikė teismui prašymą apklausti byloje kaip liudytoją atsakovės buvusį sutuoktinį D. T., kuriam žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su ginču, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais bei išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog atsakovės atstovas prašymo apklausti liudytojus nebuvo pareiškęs. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė yra nedarbinga, jai nustatytas 0 proc. darbingumas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-11-10 pranešime nurodyta, jog atsakovė nevaldo abiejų kojų, nekalba, nustatytas neįgalumas dėl fizinės negalios. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė tik išreiškė nesutikimą su ieškiniu, tačiau faktinių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti ginčo aplinkybes bei išsiaiškinti ginčo esmę, turėdamas pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes (CPK 176 straipsnis), turėjo siūlyti atsakovės atstovui teikti papildomus įrodymus arba prašyti apklausti liudytojus, atsakovės šeimos narius, kurie gyvena ginčo pastate ir žino faktines aplinkybes apie susiklosčiusią naudojimosi ginčo pastatu tvarką bei kilusį ginčą (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų galutinai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas, nesiaiškino aplinkybių dėl atliktos namo rekonstrukcijos, taip pat ar šios rekonstrukcijos atlikimas negalėjo įtakoti šalių nuosavybės dalių pasikeitimus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai įvertino visus įrodymus bei nepašalino prieštaravimų, neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės atstovės išlaidų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, prireikė minimalaus posėdžių skaičiaus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki minimalių. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.