- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-1367-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02343-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pran.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- V. Z.
Procesinio dokumento kategorijos: 30.3; 30.9.1; 121.1; 121.21;121.22.
2012 m. liepos 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-404-720/2012 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei A. T. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. Z. prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), mirusio 2011-06-24 A. K..
Ieškovė kartu su A. K. gyveno kaip šeima nuo 1985 m., nors santuokos nebuvo sudarę, bendrai vedė šeimos ūkį, buvo susitarę dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Ieškovė iki pat mirties nuolat slaugė A. K., rūpinosi juo, o jam mirus, padengė ir laidojimo išlaidas. A. K. vienintelė įstatyminė įpėdinė iš pirmosios santuokos duktė A. T., kuri palikimą priėmė po tėvo A. K. mirties, ieškovės teisių į mirusiojo turtą nepripažįsta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino. Pripažino ieškovei V. Z. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) .
Priteisė iš atsakovės A. T. bylinėjimosi išlaidas ieškovei: 308 Lt žyminį mokestį ir 3000 Lt teisinių paslaugų suteikimo išlaidas, ir valstybei 22,42 Lt išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo bylos šalims.
Teismas sprendime nurodė, kad įvertinęs civilinėje byloje apklaustų liudytojų A. J., G. V., J. V., A. T., L. M., K. Š., S. D., A. D., G. Z., L. K., J. K. parodymus, šalių paaiškinimus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, nusprendė, kad ieškovė ir A. K. nuo 1985 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki A. K. mirties 2011-06-24. Teismas, remdamasis apklaustų liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais apie ieškovės ir A. K. gyvenimą drauge ir bendro ūkio vedimą ilgą laikotarpį (1985–2011 m.), kartu gyvenant turto kūrimui panaudotas tiek asmenines, tiek bendras lėšas, taip pat įdėtą bendrą darbą, nustatė, kad tarp ieškovės ir mirusiojo buvo faktinis susitarimas jungtinės veiklos pagrindu gerinti ir pritaikyti bendram gyvenimui ginčo nekilnojamąjį turtą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė A. T., atsakovė prašo, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, skundžiamą sprendimą panaikinti, pareikštus ieškovės reikalavimus atmesti, bylą nutraukti.
Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus, todėl sprendimas turi būti panaikintas, ieškinys atmestas.
Teismas neįsigilino į pareikšto ieškinio reikalavimų turinį, esmę ir bylos aplinkybes.
Atsakovės tėvas A. K., priešingai nei aiškina byloje ieškovė, su ieškove kartu negyveno, nebuvo ieškovės partneris, sugyventinis ir nesiekė kurti šeimos santykių, gyveno skirtingose vietovėse.
2008 m. gegužės mėn. 12 d. ieškovė iš A. K. pirko garažą. Tas faktas irgi parodo, kad A. K. ir V. Z. nevedė bendro ūkio ir neturėjo šeiminių santykių. A. K. gyveno K. (duomenys neskelbtini) , o atsakovė (duomenys neskelbtini) . Abu gyveno su savo sutuoktiniais ir kitais savo šeimų nariais.
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, nesivadovavo LR CK 3.230 str. normomis, kurios nustato sugyventinių bendrai naudojamą turtą, jeigu ir laikė, kad A. K. ir V. Z. buvo sugyventiniai. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.). Ginčo turtas yra sodo namelis ir jo priklausiniai. Todėl ieškovei nepriklauso nuosavybės teisė į apeliantės tėvo turtą – sodo namelį.
Atsakovė po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą pagal įstatymą, kaip vienintelė tėvo turto paveldėtoja. Šis turtas yra įregistruotas Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filiale. Ieškovei jis nepriklauso ir todėl teismas negalėjo pripažinti ieškovei ½ dalies minėto turto. Ieškovė jo nesinaudojo, todėl ieškinį teismas turėjo atmesti. A. K. jį įgijo gyvendamas santuokoje su atsakovės motina.
Teismas neteisingai priteisė ir advokato padėjėjo užmokesčio dydį, nesivadovavo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio.
Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įvairių dokumentų kopijas, tarp jų ir nepatvirtintas: 2008-05-12 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. Z., 2009-03-27 sudarytą UAB ,,G Project“ pažymą apie žemės sklypo Nr. 15, esančio SB „Peleniai“, sodo namelio bei kiemo statinius kadastro duomenis, Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos 2012-01-06 pažymą Nr. 02-29-39 apie laidojimo pašalpos už mirusįjį A. K. išmokėjimą D. Ž., VSDFV Kauno skyriaus 3-jo pensijų skyriaus 2011-06-28 sprendimą ,,Dėl vienkartinės išmokos mokėjimo mirus A. K.“, „Swedbank“, AB, išrašą iš A. K. banko sąskaitos (b. l. 142–149).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės A. T. apeliacinį skundą ieškovė V. Z. nurodė, kad prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė į bylą teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokate D. V. (b. l. 154), ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme (teisines konsultacijas, situacijos analizę, susipažinimą su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, dokumento, kuriame prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, parengimą), pinigų priėmimo 2012-04-24 kvitą Nr. 670963 (b. l. 160–161).
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad atsakovės tėvas A. K. kartu su ieškove negyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovei dalies nuosavybės teisių, tačiau ši atsakovės aplinkybė yra visiškai nepagrįsta, ją paneigia byloje esanti gausa rašytinių įrodymų ir ieškovės apklaustų liudytojų parodymai visiškai pašalinių asmenų (šeimos draugai, kaimynai, darbo kolegos), kurie yra nuoseklūs, kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl šių liudytojų parodymai vertintini kaip objektyvūs ir neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Šalies argumentai
Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, t. y. fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota ieškovė ir A. K., patvirtina bendrą jų gyvenimą įvairiuose gyvenimiškose situacijose, sveikinimo atvirukai, kuriuose švenčių progomis ieškovė ir A. K. sveikinami kartu, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė buvo atsakingas asmuo A. K. gydantis gydymosi įstaigose, nuolat jį lydėdavo, VĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pažyma patvirtina, kad A. K. trimis skirtingais periodais greitoji medicinos pagalba buvo kviesta adresu (duomenys neskelbtini), Kapinių priežiūros pažyma patvirtina, kad ieškovė yra atsakinga už A. K. kapavietę, rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi už A. K. laidojimo išlaidas, laikraštyje išspausdinta užuojauta ieškovei, kurioje VšĮ Dainavos poliklinikos kolektyvas užjaučia ieškovę dėl mylimo vyro mirties, rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjus už A. K. vardu registruoto sodo namelio statybos darbus.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje bylojęs. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. K, bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V, G v. V. G, J. G, bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinių santykius, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės V. Z. teisės į mirusio 2011-06-24 A. K. nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė V. Z. byloje įrodinėjo, kad nuosavybės teisę į ½ d. ginčo nekilnojamo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nenustatytos esminės aplinkybės susijusios su ieškovės galėjimu įgyti nuosavybės teisę į dalį ginčo turto, ieškovės ieškinio pareiškime nurodytu pagrindu (1964 m. CK 472, 474 str., 200 m. CK 6.969, 971 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš atsakovės A. T. apeliacinio skundo motyvų ir liudytojų I. K., J. A. paaiškinimų matyti, kad 2011-06-24 miręs A. K. buvo vedęs M. K.. Byloje pateikta atsakovės A. T. (K.) gimimo liudijimo kopija (b. l. 43), kurioje nurodyta, kad atsakovės tėvai yra K. A., P. ir K. M., M., atsakovės tėvų santuokos liudijimo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas neaiškino aplinkybių, susijusių su ginčo turto teisiniu režimu šio turto įgijimo momentu (gyvenant santuokoje M. K. ir A. K.), šių aplinkybių, remdamasi esančiais byloje įrodymais teisėjų kolegija, taip pat negali nustatyti. Tai, kad A. K. sutuoktinė mirė 1990 m. patvirtino apklausti byloje liudytoja J. A. ir ginčo šalys. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar pasikeitė ginčo turto teisinis režimas po M. K. mirties ir kas tapo ginčo turto savininku(valdytoju), šiuo klausimu pirmosios instancijos teisme šalys taip pat nebuvo apklaustos. Taigi pirmosios instancijos teismas neaiškino byloje paminėtų aplinkybių, o pagal esamus byloje įrodymus šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad sodo pastatas, pastatytas 1974 m., (b. l. 8–9), esančiame byloje mokėjimo pranešime (b. l. 48) nurodyta, kad 535 rubliai nurašyti iš žemės sklypo pirkėjo (A. K., (duomenys neskelbtini) ) ir jo pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų. Taigi priešingai, nei aiškina ieškovė V. Z. apie žemės sklypo įsigijimo aplinkybes, kad žemės sklypą įgijo bendrai su A. K.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino, nors jos yra reikšmingos aiškinant klausimą dėl sutuoktinių (A. K. ir M. K.) santuokos metu įgyto turto teisinio režimo.
Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str., 2000 m. CK 3.87 str.), o ši nuostata reiškia įstatymų leidėjo įtvirtintą bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją. Akcentuotina, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti nuginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas reikšmingų šiai bylai aplinkybių neaiškino, o vien tas faktas, kad ieškovė tariamai prisidėjo prie A. ir M. K. santuokoje įgyto turto remonto (rekonstrukcijos) ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo artimuose santykiuose su A. K., nepanaikina sutuoktinių turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teisinio režimo.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė V. Z. ginčo laikotarpiu gyveno įregistruotoje santuokoje su sutuoktiniu, todėl negalėjo vienu metu sukurti nuosavybės teisių dviem skirtingais pagrindais, tokių teisinių veiksmų, apeliantės nuomone, dėl tos pačios priežasties negalėjo atlikti ir A. K., kuris buvo santuokoje su M. K.. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė su A. K. turtinius klausimus dėl turto įsigijimo sprendė ne partnerystės pagrindu, o sudarydama notarinius sandorius, ir tai, apeliantės nuomone, patvirtina garažo pirkimo–pardavimo sutartis, 2008-05-12 sudaryta tarp ieškovės V. Z. ir A. K. (b. l. 142–145). Pirmosios instancijos teismas neaiškino, ar ieškovė V. Z. gyveno registruotoje santuokoje ginčo laikotarpiu ir kodėl priešingai, nei aiškina ieškovė apie A. K. tarpusavio santykių praktiką, kad ieškovė ir A. K. bendrai dėjo pastangas įsigyti, valdyti ir naudoti turtą dalinės nuosavybės teise, ieškovė ir A. K. 2008 m. registravo turto perleidimo atlygintiną sandorį notarine tvarka ieškovės vardu.
Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad po tėvo mirties atsakovė priėmė tėvo palikimą pagal įstatymą, kaip vienintelė tėvo turto paveldėtoja. Šis turtas yra įregistruotas valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filiale (b. l. 139). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas liko nepatikrintas, tačiau jis yra reikšmingas sprendžiant klausimą apie palikimo priėmimo faktinę aplinkybę ir tariamą turto registraciją atsakovės vardu.
Naujoms aplinkybės išaiškinti ir nurodytiems prieštaravimams pašalinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, o naujų įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas CPK 314 str. nuostatomis. Be to, surinkęs naujus įrodymus teismas visas faktinės bylos aplinkybės turėtų aiškinti iš naujo, minėti procesiniai veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atliekami pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teisme (CPK 14, 26 str. 1 d., 320 str.).
Bylinėjimosi išlaidos ginčo šalims ir valstybei nepriteistinos, kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.