- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- A5.-675-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00428-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. vasario 11 d., 10.03 val. (duomenys neskelbtini) patalpose Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams Rūtai Butkienei ir Andriui Pociui atlikus planinį nelegalaus darbo patikrinimą, buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančios dvi darbuotojos: dizainerės pareigose dirbanti G. N. bei tiekimo vadybininkės pareigose dirbanti V. M., kurios nebuvo įtrauktos į VSDFV informacinės sistemos sąrašą, taip pat nebuvo pasirašiusios darbo sutarčių. Tuo (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojoms G. N. ir V. M. dirbti (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), nesudarius raštu su jomis darbo sutarčių ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų G. N. ir V. M. priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. kaltę pripažino ir paaiškino, kad G. N. ir V. M. 2019 m. vasario 11 d. leido pabandyti padirbti norėdamas tiek jis pats įsitikinti ar tokios darbuotojos jam reikalingos ir jos yra tinkamos tokiems darbams, tiek ir darbuotojoms ar toks darbas joms tinka. Su G. N. pokalbiui dėl darbo buvo susitikęs 2019 m. vasario 7 d., su V. M.-2019 m. vasario 8d. Su abiem buvo sutarta, kad jos ateis 2019 m. vasario 11 d. ir pabandys padirbti. G. N. turėjo dirbti dizainerės pareigose ir 2019 m. vasario 11 d. buvo pradėjusi ruošti prekių pasiūlymo pardavimui maketą. V. M. turėjo dirbti tiekimo vadybininkės pareigose ir 2019 m. vasario 11 d. bandė daryti užsakymus. Kadangi abi darbuotojos norėjo didesnių atlyginimų nei gavo ankstesnėse darbovietėse, todėl M. M. dar kurį laiką svarstė dėl jų darbo reikalingumo įmonei, tačiau vėliau nutarė, kad jų įmonei tokios darbuotojos yra „per brangios“, todėl jos nebuvo bendrovėje įdarbintos. Pripažįsta, jog padarė pažeidimą leisdamas joms pabandyti padirbti nesudarius su jomis darbo sutarties su išbandymo sąlyga.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė paaiškino, kad VDI internetinėje prieigoje buvo pranešta, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nelegaliai dirbančių asmenų, todėl 2019 m. vasario 11 d. bendrovėje buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo rastos dvi darbuotojos : G. N. ir V. M., apie kurių įdarbinimą bendrovėje VSDFV informacinėje sistemoje duomenų nebuvo. Po atlikto patikrinimo iš anonimo buvo gauti dar du pranešimai: 2019 m. vasario 26 d. ir vasario 28d., kad nurodytos darbuotojos ir toliau dirbo bendrovėje, nors apie jų įdarbinimą duomenų nebuvo.
Liudytoja G. N. parodė, kad ji iki 2019 m. sausio 23 d. dirbo kitoje bendrovėje. 2019 m. vasario 7 d. ji susitiko su M. M. ir sutarė, kad ateis pas jį pasibandyti padirbti dizainerės pareigose. Sutarė darbo laiką bei buvo sutarta, kad jei ji toliau dirbs, bus jai mokamas 600 Eur darbo užmokestis. Tą dieną ji pabuvo apie porą valandų ir pabandė padaryti prekių katalogą. 2019 m. vasario 11d. ryte ji vėl atėjo į darbą ir sudarinėjo kitų prekių katalogą. Po tos dienos ji į darbą buvo atėjusi dar apie tris kartus, tačiau daugiau nedirbo, o tik pasikalbėjo su direktoriumi, tačiau ji toje bendrovėje neįsidarbino.
Liudytoja V. M. parodė, kad ji iki 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 8 d. ji atėjo dėl darbo pokalbio į (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėjo su M. M.. Jie sutarė, kad jei jiems abiems tiks jos atliekamas darbas, tai jos darbo laikas bus nuo 8 val. iki 17 val. ir jai bus mokamas 1000 Eur darbo užmokestis. Tą dieną ji padirbo puse dienos. 2019 m. vasario 11 d. ji į darbą atėjo apie 9 val. ir peržiūrinėjo užsakymus, tiekėjus, asortimento apskaitos programą, nes norėjo susipažinti su bendrovės veikla bei programomis. Kadangi liudytojai darbas netiko, ji toje bendrovėje neįsidarbino.
Teisės pažeidimo faktą ir M. M. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad M. M. yra (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 3); anoniminio pranešimo apie nelegalų darbą kopija, kurioje nurodyta, kad M. M. direktorius dirba l valandą per savaitę, bet iš tikro tai dirba visą dieną ir sau mokasi ~3000 eurų juodais. V. M. neįdarbinta, gauna 1100 eurus į rankas. Kiti darbuotojai įdarbinti, bet gauna „juodus“ pinigus kaip ir jis. M. V. gauna 900 eurų, bet sutartyje 500 eurų. A. G. gauna 850 eurų, bet sutartyje 750 eurų. T. J. gauna 1000 eurų, bet sutartyje 800 eurų. E. S. gauna 950 eurų, bet sutartyje 800 eurų. V. T. gauna 900 eurų, bet sutartyje 800 eurų. S. B. gauna 650 eurų kaip ir sutartyje. Visi darbuotojai gauna nemokamai kuro savo reikmėms apie 100 eurų. Papildomas premijas už gerus darbus 100 -500 eurų per mėnesį. Buvo dar du darbuotojai, kurie buvo neįdarbinti, bet gaudavo po 1000€ eurų kas mėnesį. Bet jų nebėra. Kiek iš tikrųjų sumoka kiekvienam algos nežino, nes sutartimis nesivadovauja. Tokia veikla užsiimančioje įmonėje algos apie 1000 eurų į rankas (b. l. 7, 8, 9, 10); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 11-14); patikrinimo aktas (b. l. 15); V. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad atėjo pasibandyti dirbti tiekimo vadybininkės pareigose nuo 2019 m. vasario 8 d. Dėl įdarbinimo susitarė su direktoriumi M. M.. Bandomuoju laikotarpiu ji bandė atlikti užsakymus, bandė bendrauti su tiekėjais. Sutarties nėra pasirašiusi, laukė sprendimo iš vadovo. Jai buvo pažadėta mokėti 1000 eurų alga (b. l. 16); G. N. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad ji atėjo į UAB „Moko grupė“ bandyti dirbti dizainerės pareigose nuo 2019 m. vasario 7 d. Apie darbą sužinojo, kai jos buvęs darbdavys davė jos kontaktus naujai įmonei (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su direktoriumi M.. Pabandė daryti pasiūlymo tipo maketą klientui. Sutarties nėra sudariusi, sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu, kai direktorius pasakys. Su direktoriumi kalbėjo apie 600 eurų algą (b. l. 17); M. M. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad V. M. pasikvietė penktadienį, tai yra 2019 m. vasario 8 d. į pokalbį dėl darbo tiekimo skyriuje ir po įvykusio pokalbio buvo sutarta susitikti ir pirmadienį, tai yra 2019 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) susitiko ryte apie 9.00 val. ir sutarė, jog jeigu darbuotojai tiks ir sutiks su darbo sąlygomis ir tiks kaip tiekimo skyriaus darbuotoja, bus įdarbinta artimiausiu metu. Jei abiem pusėms tiks aptartos sąlygos, sprendimas dėl įdarbinimo bus priimtas po darbuotojos pabandymo. Už darbuotojų įdarbinimą (duomenys neskelbtini) yra atsakingas jis (b. l. 18, 19); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 20-21); fotonuotraukos (b. l. 22-27); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 28-30).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Byloje nustatyta, jog 2019 m. vasario 11 d., 10.03 val. (duomenys neskelbtini) patalpose be kitų penkių darbuotojų buvo rastos dirbančios dvi darbuotojos: dizainerės pareigose dirbanti G. N., kuri patikrinimo metu sėdėjo prie kompiuterio ir sudarinėjo elektros prekių siūlymą klientui bei tiekimo vadybininkės pareigose dirbanti V. M., kuri patikrinimo metu priiminėjo užsakymus ir bendravo su klientais.
Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M., tiek abi liudytojos G. N. ir V. M. paaiškino, jog jos buvo atėjusios į bendrovės patalpas pabandyti padirbti ir kad tiek jos, tiek direktorius įsitikintų ar joms toks darbas tinka bei ar jos yra tinkamos darbdaviui. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų paaiškinimai apie darbuotojų susipažinimą su darbo sąlygomis bei pabandymą padirbti iš esmės atitinka darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Valstybinės darbo inspekcijos specialistams patikrinus buvo nustatyta, jog G. N. ir V. M. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintos, su jomis nebuvo sudarytos darbo sutartys bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp M. M. ir G. N. bei V. M. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas G. N. bei V. M. darbą pripažinti nelegaliu.
Įmonės vadovas ar laikinai einantis jo pareigas, privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad M. M. neužtikrino, jog G. N. bei V. M. pradėtų dirbti tik su jomis sudarius rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą informavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant M. M. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama jo nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį viršijantį minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
M. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19098203953.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.