Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-24-434/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2-24-434/2017
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01056-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Ieškovas
Biržų rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Asta Usevičiūtė
Kategorijos
  • 2.6.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-24-434/2017Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01056-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.; 3.1.7.4., 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,

dalyvaujant ieškovo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovui Stanislovui Paškevičiui, atsakovei J. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir išregistruoti juos iš registro pagal ieškovo Biržų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. J. ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Biržų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikantis galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro, to neatlikus atsakovei, suteikti teisę Biržų rajono savivaldybės administracijai nugriauti pastatus savo lėšomis, jas priteisiant iš atsakovės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Pateikdamas dubliką į atsakovės atsiliepimą, ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad statinių naudotojai privalo nugriauti statinius, jei tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Ieškovas nesutinka su atsakovės pasiūlymu grąžinti ieškovui jai išmokėtą kompensaciją už ūkinius pastatus, kad šie nebūtų nugriauti. Be to, nesutinka su atsakovės prašymu įpareigoti veiksmus atlikti iki 2017 m. gegužės 1 d., kadangi sutartinis reikalavimas (terminas) iš tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties iškilusios prievolės įvykdymui – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių nugriovimui ir išregistravimui yra suėję 2010 m. birželio 3 d., t. y. daugiau nei prieš 6 (šešis) metus (b. l. 39-40).

Atsiliepimas

Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį ir tripliką nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Gyvenamasis namas iki šiol yra jos vienintelė turima gyvenamoji patalpa. Jame gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2007 m. jokių namo konstrukcijos pokyčių, galinčių turėti įtakos namo tvirtumui ir stabilumui, nebuvo. Ji yra pensininkė, (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl nugriovus namą liktų be gyvenamojo ploto. Prašo atsižvelgti į tai, kad įpareigojimas nugriauti pastatus bus vykdomas žiemos laikotarpiu ir tai apsunkina kitos gyvenamosios vietos įsirengimą, patalpų apšildymą, todėl prašo terminą pastatams nugriauti ir išregistruoti pratęsti iki 2017 m. gegužės 1 d. Atsakovės teigimu, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), kelia pavojų žmonių gyvybei, todėl sutiktų ieškovui grąžinti už šiuos ūkinius pastatus sumokėtą kompensaciją tam, kad pastatai nebūtų nugriauti ir ji galėtų juos naudoti savo reikmėms. Jos teigimu, ieškovas, grįsdamas savo teiginius, nepateikė jokių įrodymų dėl realios grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, kadangi nebuvo atlikti žemės sklypo dalies po ūkiniais pastatais inžineriniai geologiniai tyrimai, nevertinta karstinių įgriuvų grėsmė (b. l. 30-31, 50-51).

Šalies argumentai

Atsakovė teismui pateikė priešieškinį dėl sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti 2007 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. BS-329 2.2. punktą, jį išdėstant taip: „Per 6 mėnesius nuo išsikėlimo nugriauti statinį: gyvenamąjį namą 1A1 p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Be to teismui nusprendus tenkinti jos prašymą, prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą 2.2., nurodant, kad: “ įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui Biržų rajono savivaldybės administracijai 1882,53 Eur (6500 litų) gautų lėšų už ūkinių pastatų ir kiemo statinių nugriovimą, taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44-46).

Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, kadangi jis yra pagrįstas, priteisiant iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės priešieškinį atmesti, nes ieškovas tarp šalių sudarytą sutartį įvykdė visiškai, tuo tarpu atsakovė sutarties nevykdo iki šiol, kai tuo tarpu faktinė padėtis, nustatyta 2006 m., jog sutartyje nurodyti pastatai yra realios karstinių įgriuvų grėsmės vietovėje, yra nepasikeitusi ir tebekelia realų pavojų žmonių gyvybei, todėl nėra jokio pagrindo keisti sutartį.

Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, kad su ieškiniu dalinai sutinka, o priešieškinį palaiko. Ji ketina įsirengti gyvenamąją patalpą ūkiniame pastate. Tiek gyvenamojo namo, tiek prašomų nugriauti ūkinių pastatų situacija yra nepasikeitusi, juose yra įtrūkimų, tačiau jokios grėsmės tai jai nekelia. Priimant sprendimą, prašo teismo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tenkinti jos pateiktą priešieškinį bei nustatyti ilgesnį terminą nustatytam įpareigojimui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2007-11-06 d. įsakymu Nr. V-353 „Dėl lėšų skyrimo“ skirta 318500 Lt dėl karstinio proceso šiaurės Lietuvos karstiniame regione neigiamų padarinių prevencijos ir nuostolių kompensavimo Biržų rajono savivaldybės administracijai kompensuoti patirtus iškeldinimo iš realios karstinių įgriuvų grėsmės vietovės turtinius nuostolius fiziniams asmenims (b. l. 7-8). Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-09-25 d. išleido įsakymą Nr. A-684 „Dėl kompensacijų skyrimo“, kuriuo atsakovei J. J. kompensavo patirtus iškeldinimo iš realios karstinių įgriuvų grėsmės vietovės turtinius nuostolius 70 500 Lt (prarasto turto ir dalinių iškeldinimo išlaidų) (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo pervesti atsakovei 70 500 Lt, skirtus iš dalies kompensuoti patirtus iškeldinimo iš realios karstinių įgriuvų grėsmės vietovės turtinius nuostolius (b. l. 10). Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė 2007-12-06 (b. l. 18). Sutartimi atsakovė įsipareigojo, gavusi iš ieškovo kompensaciją, per 2 metus išsikelti gyventi į saugią vietovę ir per 6 mėn. nuo išsikėlimo nugriauti minėtus statinius ir išregistruoti nugriautus statinius iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė – minėti statiniai iki šios dienos nenugriauti ir iš Nekilnojamojo turto registro neišregistruoti. Atsakovės argumentai apie tai, kad jai naudojantis šalia gyvenamojo namo esančiais ūkiniais pastatais, kuriuos reikalaujama nugriauti, nekils grėsmė jos gyvybei ir sveikatai, nes nebuvo atlikti po jais esančio žemės sklypo dalies geologiniai tyrimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – 2006-05-05 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patvirtintos ataskaitos dėl (duomenys neskelbtini) J. J. namų valdos inžinerinių geologinių sąlygų bei karsto grėsmės vertinimo išvadoje matyti, jog nustatyta, kad J. J. namų valda yra vidutiniškai sukarstėjusioje Šiaurės Lietuvos karstinio rajono teritorijos dalyje, namų valdos inžinerinės geologinės sąlygos yra sudėtingos. Išvadose taip pat nurodoma, kad dauguma gyvenamojo namo sienose ir pamatuose esančių plyšių atsirado dėl netolygaus pamatų ir pagrindų sėdimo karstinių procesų ir reiškinių poveikyje. Gyvenamojo namo pagrindai yra sukarstėję: 2,9 -4,8 m. gylyje išplitęs 0,9-3,4 m storio lengvai išplaunamų ir netolygiai besideformuojančių dolomitinių miltų sluoksnis ( b.l. 52-59). Tai suponuoja išvadą, jog didelės karstinės tuštumos, esančios J. J. namų valdoje, kelia realią grėsmę pastatams (b.l. 58). Be to, ir pati atsakovė, pateikdama procesinius dokumentus, juose nurodė, kad nuo 2007 m. jokių namo konstrukcijos pokyčių, galinčių turėti įtakos namo tvirtumui ir stabilumui, nebuvo. O teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad šiai dienai situacija dėl pastatų būklės nėra pakitusi, tiek gyvenamajame name, tiek prašomuose nugriauti ūkiniuose pastatuose esantys plyšiai tebėra, jokie prašomų nugriauti pastatų sutvirtinimo darbai nebuvo atlikti. Todėl, atsižvelgiant į aptartus duomenis, į tai, kad dar 2006 m. buvo nustatyta, jog sutartyje nurodyti statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, realaus pavojaus grėsmė egzistavo tiek tuomet, tiek ieškinio pareiškimo metu ir tebeegzistuoja dabar, yra įrodyta. Priešingiems teiginiams pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Bylos medžiaga neleidžia teigti, kad nuo 2006 metų, praėjus laikotarpiui, kada buvo atlikti geologiniai tyrimai ir karsto grėsmės vertinimas, būtų pasikeitusi faktinė padėtis, o pastatų saugumas pagerėjęs.

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir ieškovo, teigdama, kad ši sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo paruoštas sąlygas, kurios su ja nebuvo derintos. J. J. sutiktų grąžinti ieškovui jai išmokėtą piniginę kompensaciją, gautą už ūkinius pastatus, kad šie nebūtų nugriauti. Pažymėtina, kad atsakovė, (duomenys neskelbtini) d. su atsakovu sudarydama ir pasirašydama sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutiko su minėtos sutarties sąlygomis ir jų neginčijo nei tuojau pat po sutarties sudarymo, nei vėliau, kai ieškovo prašė pratęsti jos vykdymo terminą dar vieneriems metams. Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. (aktuali įstatymo redakcija nuo 2017-01-01) nustatyta, kad statinių naudotojai privalo nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių stalinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Todėl, teismo manymu, atsakovei grąžinus ieškovui jai išmokėtą kompensaciją už ūkinius pastatus, kad šie nebūtų nugriauti, būtų išspręstas tik išmokėtų dalies piniginių lėšų grąžinimo klausimas, tačiau reali grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai, toliau naudojant avarinės būklės ūkio pastatus, nebūtų pašalinta. Sutarties sąlygų pakeitimas negali konkuruoti su pačių svarbiausių teisės ginamų vertybių – žmogaus sveikatos, gyvybės gynyba, tuo labiau, kad valstybė skyrė lėšas gyventojams, tame tarpe ir atsakovei, kad ji išsikeltų iš nesaugių pastatų, o pavojų žmonių gyvybei keliantys pastatai būtų nugriauti. Pabrėžtina, kad gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų laikymasis yra nustatytas imperatyviomis teisės aktų normomis, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės priešieškinys atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovė įpareigotina nugriauti šiuos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasi galiojančio Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus pastatus iš Nekilnojamojo turto registro (VĮ Registrų centras). Atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, suteiktina teisė Biržų rajono savivaldybės administracijai nugriauti minėtus pastatus savo lėšomis, jas prisiteisiant iš atsakovės. Nustatant terminą, teismas atsižvelgia į atsakovės prašymą, kad ji yra garbingo 84 metų amžiaus, šiuo metu yra žiemos laikotarpis, atsakovė gyvena viena, todėl tai apsunkina kitos gyvenamosios vietos įsirengimą, patalpų apšildymą, todėl jai reikalingas ilgesnis laikas įpareigojimui įvykdyti.

2016-10-19 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinas 41 Eur žyminio mokesčio ir 2,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 str., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę J. J. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), laikantis galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš Nekilnojamojo turto registro (VĮ Registrų centras).

A. J. J. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, suteikti teisę Biržų rajono savivaldybės administracijai nugriauti minėtus pastatus savo lėšomis, jas prisiteisiant iš J. J..

A. J. J. priešieškinį dėl 2007 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. BS-329 pakeitimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 2,55 Eur (du eurus 55 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

2016-10-19 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nida Solovjovienė