- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-305-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00200-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Albinas Antanaitis, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. M., Raimondas P
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-485-2014
Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00200-2013-9
2014 m. gegužės 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Albino Antanaičio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) metams;
pagal BK 182 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-18 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes dalinai sudedant, ir galutinė bausmė R. M. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dviems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas Raimondas P. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., už tai, kad jis su R. P. K., veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, iš kurio 2013 m. vasario mėnesį R. M. įgijo R. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei asmens kodą, šiuos duomenis panaudojo, 2013 m. vasario 26 d., 15.31 val., (duomenys neskelbtini), R. M. pasinaudodamas P. A. priklausančia kompiuterine įranga, siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: R. L. vardą, pavardę, asmens kodą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, R. L. vardu pateikė prašymą kreditui gauti ir taip suklaidino UAB ,,4finance“, dėl ko bendrovė pervedė 1000 litų į R. P. K. R. M. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš šios banko sąskaitos R. M. 250 litų pervedė į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių dalis buvo išgryninta, o 100 litų pervesta M. J., 300 litų pervedė į R. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 440 litų R. P. K. išgrynino iš savo banko sąskaitos AB Swedbank bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė R. M., už likusius pinigus parduotuvėje „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini) R. P. K. nupirko pakelį cigarečių, kurį perdavė R. M., taip bendrais veiksmais R. P. K. ir R. M. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB ,,4finance“ priklausantį turtą – 1000 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir į bausmę įskaityti laiką, atliktą nuo 2013-06-19 iki 2013-01-13, kadangi šis laikas skundžiamame nuosprendyje nebuvo įskaitytas. Skunde nuteistasis prašo teismo atižvelgti į jo šeimą užklupusias problemas – serganti motina, kuriai buvo operuota širdis, ir brolis, kuris susirgo piktybiniu smegenų augliu. Šeimoje taip pat yra sesės, kurioms tik 14 ir 15 metų. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti, kad jis paėmė paskolą, prašomas kito asmens, jo pagailėjo, kadangi jis nurodė, kad turi atiduoti skolas, tačiau nuteistasis tikrai negalvojo, kad bus padaryti kažkokie nusikaltimai. R. M. skunde pažymi, kad jeigu tik yra galimybė, norėtų būti paleistas į laisvę, skiriant jam kažkokius įpareigojimus, taip pat jis galėtų sumokėti kažkokio dydžio baudą į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą ir per du mėnesius atlyginti padarytą žalą, kad tik jam nereikėtų vėl būti kaliniu. Jeigu būtų paleistas į laisvę, nuteistasis tęstų mokslus vakarinėje mokykloje, įsidarbintų, taip pat galėtų atlikti viešuosius darbus ir tokiu būdu būtų daug naudingesnis visuomenėje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmes R. M. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino tarpusavyje, nepažeisdamas BK 63-65 str. nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. M., pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, taip pat atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad R. M. praeityje teistas 6 kartus, daugelis teistumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei), nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, praėjus mažiaus nei mėnesiui po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neatlikus visos paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir teistumui neišnykus, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 str. prasme. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo atveju bausmės rūšis jam parinkta tinkamai.
Pagrindo nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra, kadangi šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pobūdį (padarytas bendrininkų grupėje), į aplinkybę, kad nusikaltimai padaryti esant neišnykusiam teistumui, į jo teistumų skaičių ir jauną amžių, negalima daryti išvados, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju manytina, kad tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytų nesunkaus ir apysunkio recidyvinių nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra artimi baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Aplinkybės, kad R. M., išėjęs į laisvę, tęstų mokslus, ieškotų darbo, galėtų atlyginti padarytą žalą, nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų dėl realios laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo ir nesuteikia pagrindo R. M. švelninti paskirtąją bausmę.
R. M. skunde taip pat nepagrįstai prašo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką nuo 2013-06-19 iki 2013-01-13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas, už kurias R. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl apylinkės teismas, skirdamas R. M. galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai taikė BK 64 str. 1, 3 d. nuostatas, kurios numato bausmių bendrinimo taisykles, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Vadovaujantis šiomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, todėl nuteistojo prašomas atliktos bausmės įskaitymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, kadangi to nenumato BK 64 str. nuostatos.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 50 Lt (t. 2, b. l. 67). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto R. M. (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. M. valstybei 50 Lt (penkiasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.