Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-300-56/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-28
Bylos Nr.
2A-300-56/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
Suinteresuotas asmuo
J. K.
Pranešėjas P.Jaržemskis Civilinė byla Nr.2A32-300 2008 m.Teisėja R.Patackienė Proc. sprendimo kategorija:121.21., 128.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės,Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. L.Šileriui,suinteresuoto asmens atstovui adv. V.Martyšiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas J. K. pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja Z. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį, faktą, kad (duomenys neskelbtini)mirusios J. S. palikimą priėmė jos dukra Z. N., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į J. S. priklausiusį turtą išdavimo klausimu.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. S.. Prieš tai jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), nors realiai gyveno pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. Po J. S. mirties visą jos paliktą turtą priėmė pareiškėja. Kitų pretendentų nėra. Nors per LR civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji priėmė J. S. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Po J. S. mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti visą jos kilnojamąjį turtą, likusį jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame prieš mirtį ir gyveno J. S., faktiškai ėmė valdyti siuvimo mašiną, senovinį veidrodį, sofą, stalus bei kitus namų apyvokos daiktus. J. S. vardu bei jos sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo T. S. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. T. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė J. S.. Nuosavybės teisės į žemę T. S. vardu buvo atkurtos jau po J. S. mirties. Abu žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja faktiškai priėmė J. S. palikimą, tačiau įregistruoti savo teisių į likusį nekilnojamąjį turtą negali, nes po J. S. mirties į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad inspekcijos duomenimis po palikėjo mirties liko dar viena pirmosios eilės įpėdinė- palikėjos dukra J. K.. Todėl ji, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, turi būti įtraukta į šios bylos nagrinėjimą ir pareikšti nuomonę dėl palikimo priėmimo. Tik įtraukus į šią bylą palikėjos dukrą kaip pirmos eilės įpėdinę, bus galima spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad norint nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikia nustatyti J. S. šeimos sudėtį.

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. N. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame be aplinkybių nurodytų pareiškime, nurodė, kad kitų pretendentų, kuri būtų priėmę palikimą, nėra. J. S. dukra J. K. palikimo nėra priėmusi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į patikslintą pareiškimą, nurodė, kad jam neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, o vėliau pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)mirusios motinos J. S. palikimą lygiomis dalimis (po l/2 dalį) priėmė jos dukros Z. N. ir J. K. faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į J. S. priklausiusį turtą išdavimo klausimu.

Nurodė, kad po J. S. mirties palikimą sudarė kilnojami motinos daiktai, esantys J. K. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir Z. N. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, bei teisė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymo notarui dėl žemės sklypų paveldėjimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje J. K. neparašė ir grąžintinos žemės nenurodė, kadangi neturėjo jokios informacijos apie grąžintinos žemės procedūrų pabaigimą, tačiau visą motinos palikimą priėmė per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjusi valdyti savo namuose buvusį ir motinai priklausiusį turtą. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina pasikeisdama gyvendavo J. K. namuose (duomenys neskelbtini) arba pas seserį Z. N. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į patikslintą Z. N. pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į J. K. pareiškimą, nurodė, kad jam neprieštarauja.

Pareiškėja Z. N. atsiliepime į J. K. pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad J. K. neteisingai nurodo, kad iki mirties J. S. pasikeisdama gyveno pas J. K. ir pas Z. N.. J. S. nuo 1994 m. gyveno tik pas Z. N., nes J. K. sudarė nepalankias sąlygas J. S. gyventi pas ją. J. K. nepaveldėjo jokio J. S. turto. Visus daiktus, kuriuos J. K. nurodo kaip priimtus po motinos mirties, J. S. atidavė J. K. dar apie 1993 m., kai persikėlė gyventi pas J. K. į (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos Z. N. pareiškimas buvo patenkintas, suinteresuoto asmens J. K. pareiškimas atmestas; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. N. priėmė J. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą.

Teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens J. K. pareiškimą, nurodė, kad nepakanka įrodyti, jog J. K. naudojosi mirusiai I. S. iki 1994 metų priklaususiu turtu, nes šie veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Namų apstatymo ir apyvokos daiktų naudojimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir neįgyvendino teisių į turtą. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių, t.y., kad tik pareiškėja Z. N. rūpinosi nuosavybės teisių į tėvams J. S. ir T. S. priklausiusią žemę atkūrimu, padarė išvadą, kad J. K. nesirūpino palikimu, jo sudėties nustatymu, nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir neįgyvendino teisių į turtą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju taip pat svarbi yra aplinkybė koks kilnojamasis turtas gali būti pripažintas priklausančiu palikėjai ir įeinančiu į palikimo sudėtį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, t.y., kad apie 1994 metus I. S. išvyko iš I. K. priklausančių gyvenamųjų patalpų gyventi pas dukrą Z. N., su kuria gyveno iki mirties, padarė išvadą, jog palikti I. K. namuose esantys įprastiniai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, kuriais I. S. išvykusi daugiau nebesinaudojo, negali būti pripažinti į palikimo sudėtį, kaip priklausantys palikėjai nuosavybės teise, įeinantis turtas. Dėl išvardintų priežasčių teismas atmetė J. K. prašymą nustatyti faktą, kad mirusios motinos J. S. palikimą lygiomis dalimis kartu priėmė Z. N. ir J. K. (LR CPK 176 str.1d., 185 str.1d.).

Teismas pažymėjo, kad Z. N. savo pareiškimą grindžia tuo, jog ji faktiniais veiksmais pradėjo valdyti palikėjai priklausantį kilnojamąjį turtą: siuvimo mašiną, senovinį veidrodį, sofą, stalus bei kitus namų apyvokos daiktus, likusius jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame prieš mirtį ir gyveno J. S., rūpinosi T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimu, kurios buvo atkurtos jau mirus J. S.. Iš dalies šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų J. N. ir E. J. parodymai, kad pareiškėja naudojosi likusiais palikėjos namų apstatymo ir apyvokos daiktais. Kad pareiškėja Z. N. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, siekianti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, turto, įeinančio į palikimo sudėtį, nustatymu (b.l.4, 11, 88, 89). Šie pareiškėjos Z. N. aktyvūs veiksmai patvirtina, kad ji išreiškė savo valią sukurti teisines pasekmes, perimant palikėjos J. S. civilines teises ir pareigas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį, faktą, jog (duomenys neskelbtini)mirusios J. S. palikimą priėmė jos dukra Z. N., yra pagrįstas, todėl jį tenkino (CK 5.51 str.1d., CPK 444 str.2d.8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į J. S. priklausantį turtą ( LR CPK 176 str.1d., 185 str.1d., 448 str.1d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo J. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) Rokiškyje mirusios J. S. palikimą lygiomis dalimis priėmė jos dukros Z. N. ir J. K., faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, o šis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą į J. S. priklausantį turtą; dar kartą ištirti byloje esančius įrodymus bei suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus dėl jos ligos ir neįgalumo.

Nurodė, kad teismas, atmesdamas J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suvaržė jos teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., toleravo Konstitucijos 28 str. pažeidimus, bei pažeidė CPK 2, 5, 6, 159, 185, 263, 265, 270 str. reikalavimus, nes bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės. Teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, susiaurino pareiškimuose nurodytų pagrindų nagrinėjimą ir faktines išvadas padarė nevertindamas visų byloje esančių įrodymų (CPK 177 str. 4 d., 185 str.), rėmėsi bendrais samprotavimais, o ne konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis šios kategorijos bylose. Teismas taip pat netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo teisinius santykius- CK 5.50, 5.51 str. Teismas netinkamai ištyrė arba apskritai netyrė CK 1.137 str. prieštaraujančių Z. N. veiksmų atkuriant nuosavybės teises į šalių tėvams priklausiusią žemę.

Teismas, vadovaudamasis CK 1.81 str., Z. N. iš VAVA gautus J. S. ir T. S. žemės grąžinimo dokumentus, ex officio turėjo pripažinti niekiniais ir jais šioje byloje nesivadovauti.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad J. K. paveldėti ir nuo (duomenys neskelbtini)valdomi J. S. priklausę daiktai, esantys J. K. namuose (duomenys neskelbtini), negali būti pripažinti į palikimo sudėtį, kaip priklausantys pareiškėjai nuosavybės teise, įeinantis turtas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. K., G. K., V. K. patvirtino, kad J. K. paveldėtais daiktais pilnai naudojosi, rūpinosi jais ir disponavo savo nuožiūra. Teismas pripažindamas kokie J. S. daiktai sudaro jos palikimą nebuvo nuoseklus- Z. N. namuose esančius J. S. daiktus pripažino jos palikimu, o J. K. namuose esančių daiktų nepripažino.

Nors J. K. ir neprašė, teismas savo iniciatyva turėjo ištirti ar byloje pakanka įrodymų, jog Z. N. ir jos vyras V. N. teisėtai atliko visus faktinius palikimo priėmimo veiksmus. Z. N. ir jos vyras V. N. veikdami nesąžiningai, t.y. neturėdami įgaliojimų, atkūrė nuosavybės teisę į šalių tėvo T. S. ir motinos J. S. žemės sklypus ir be motinos įgaliojimų 1998-12-29 parašė ir pasirašė prašymą dėl žemės perkėlimo iš Rokiškio rajono į Vilniaus rajoną. Taigi, tokie Z. N. veiksmai, atlikti be kito asmens pavedimo ir sutikimo, prieštaravo viešąjai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negalioja (CK 1.81 str.) bei nesukėlė J. S., taip pat ir J. K. jokių teisinių pasekmių (CK 2.133 str., 2.136 str., 2.147 str. 1 d. 6 p.). Dėl šios priežasties teismas turėjo kritiškai vertinti Z. N. veiksmus priimant palikimą.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog palikimą sudaro visas palikėjos turtas, t.y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjai priklausančių teisių atkūrimą, tačiau tik teisėti įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, teismo turi būti vertintini kaip faktinis palikimo priėmimas.

Jeigu faktines palikimo priėmimo aplinkybes prašo nustatyti keli įpėdiniai, tokia byla nagrinėjama dalyvaujant konkuruojantiems įpėdiniams. Todėl išnagrinėtoje byloje įsiteisėjęs sprendimas abiems bylos dalyviams yra privalomas (CPK 18 str.), turi res judicata galią ir ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu iš naujo negali būti nagrinėjamas, nes tai turi būti traktuojama kaip tapatus ieškinys (CPK 279 str. 4 d., 137 str. 2 d. 4 p.). Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas būtų vertinamas ir kaip dokumentas, pašalinantis galimybę nagrinėti faktiško palikimo priėmimo aplinkybes iš naujo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 445 str.).

Teismas nevertino šių svarbių bylai aplinkybių: kad pareiškėja Z. N. 2007-03-09 pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo elgėsi nesąžiningai, nes nenurodė savo sesers J. K. kaip J. S. įpėdinės; kad Z. N. turi aukštąjį išsilavinimą; kad Z. N. nurodė, jog nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo po motinos mirties, nes nusuprato, kad reikia, kad žemę į (duomenys neskelbtini) perkėlė dar prieš motinos mirtį, o jos sutuoktinis V. N. turėjo įgaliojimą tvarkyti dokumentus dėl žemės; kad žemės kaina (duomenys neskelbtini), gerokai viršija žemės kainą Rokiškio rajone; kad J. K. nuo 1995 m. yra II grupės invalidė.

Šiai bylai taip pat reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad Z. N. vyro V. N. brolis yra aukštos kvalifikacijos civilinės teisės specialistas, todėl Z. N. ir jos vyras dėl J. S. turto paveldėjimo klausimų galėjo laiku ir nekliudomai gauti kvalifikuotą teisinę konsultaciją.

Šioje civilinėje byloje yra nustatyta, kad Z. N. ir J. K. yra pirmos eilės J. S. įpėdinės, o pareiškimo pagrindu abi nurodė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti. Pareiškimų pagrindą sudarančios aplinkybės turėjo būti visapusiškai išnagrinėtos. Teismas sprendime nurodė, kad J. K. neįrodė aplinkybės, jog per tris mėnesius nuo savo motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi, teismas reikalauja, kad J. K. reikštų materialinį teisinį reikalavimą pareiškėjai, jog būtų tiriamos tam tikros (kitos) bylos aplinkybės. Tačiau prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą- tokiu atveju yra užvedama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos visos turto paveldėjimo aplinkybės, o toks faktas nustatomas tik konkrečiu tikslu- paveldėjimui pagal įstatymą įforminti. To J. K. sąžiningai ir siekia.

Atsiliepimas

Pareiškėja Z. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės namuose neliko jokių palikėjos daiktų, kurie galėtų būti pripažinti į palikimo sudėtį įeinančiu turtu, o pati J. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, į kurias, apeliantės nuomone, neatsižvelgė teismas, neturėjo jokios reikšmės priimant tą sprendimo dalį, kuri yra skundžiama.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Z. N. su savo sutuoktiniu, veikdama nesąžiningai atkūrė nuosavybės teises į tėvo T. S. žemės sklypą. Nuosavybės teisės į žemę yra atkuriamos apskrities viršininko, o ne buvusių savininkų ar jų paveldėtojų sprendimais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad per tris mėnesius nuo palikėjos mirties momento pradėjo jos turtą faktiškai valdyti. Taigi, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teisingai aiškino ir taikė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo J. K. kreipėsi pareiškimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. S. mirties pradėjo valdyti dalį motinos turto, saugojamo J. K. namuose, todėl priėmė motinos palikimą.

Apeliantė J. K., nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) atmesdamas jos prašymą, nes nepripažino pas apeliantę saugomų motinos daiktų kaip į palikimo sudėtį įeinančio turto, o tokį patį turtą, likusį pas pareiškėją, įtraukė į paveldimo turto sudėtį.

CPK 178 str. nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas, nagrinėdamas bylą, privalo įsitikinti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios nagrinėjamu dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepime į apeliacinės skundo argumentus (CPK 185 str.), sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 07 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), todėl teisėjų kolegija pirmos instancijos teismo nurodytų argumentų nebekartoja.

Šioje byloje yra teisiškai reikšmingas faktas – ar suinteresuotas asmuo J. K. pradėjo po motinos J. S. mirties valdyti dalį velionės turto, likusio pas J. K., nustatymas, kadangi nuo J. K. veiksmų priklauso priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. K. vardu surašyto ir jos atstovo advokato V.Martyšiaus pasirašyto pareiškimo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, argumentus, tiria ir vertina (CPK 183, 185 str. str.) pačios J. K. paaiškinimus teismui. Taip, 2007 m. spalio 11 d. (b.t. 1, b.l. 145) J. K. nurodė, jog ji nuo 1993 m. naudojosi motinos daiktais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. K. paaiškinimus teismui, sprendžia, kad J. S. pardavus savo gyvenamąjį namą ir persikeliant gyventi pas Z. N., suinteresuoto asmens J. K. išvardinti daiktai tapo J. S. nereikalingi, todėl teisėjų kolegija sprendžia (CPK 176 str.), jog tarp J. S. ir J. K. susiklostė šių daiktų dovanojimo teisiniai santykiai, nes apeliantė neįrodė, jog per laikotarpį nuo 1994 m. iki J. S. mirties J. S. būtų rūpinusi paliktais daiktais. Iš pačios J. K. paaiškinimo teismui matyti, kad tiek J. S., tiek ir J. K. nebendravo iki pat J. S. mirties.

Tai, kad J. K. paliktais daiktais disponavo, patvirtino ir liudytoja, apklausta I. K. (b.t. 1, b.l. 149), nurodydama, kad J. K. daiktus saugojimui atvežė 1997 m., t.y. iki motinos mirties.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės teiginius, kad tik po motinos mirties apeliantei tapo motinos daiktai reikalingi ir naudojami.

Nurodytų aplinkybių analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai neįjungė apeliantės nurodytų J. S. daiktų į palikimo sudėtį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo J. K. tokiu būdu nėra pradėjusi valdyti po J. S. mirties turto, todėl paveldėjimo teisiniai santykiai faktiškai pradedant valdyti turtą J. K. neatsirado, todėl jos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 5.50 str. 2 d.) negalėjo būti nustatomas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėAlma Urbanavičienė