Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis V. L. individualioje įmonėje vairuotoju, Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas užsienyje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2024-04-09 apie 17.31 val. kelyje Nr. 144 (Jonava-Kėdainiai-Šeduva) Radviliškio r., 76 600 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 221 punktų reikalavimus vairavo individualiai V. L. įmonei priklausančią transporto priemonę – sunkvežimį VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta ir tempiama puspriekabe SCHMITZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su šia transporto priemone patekęs į eismo įvykį vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0100 buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

Apklaustas įtariamuoju A. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis jis susipažino. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir gailisi. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į užduodamus klausimus. Jo apklausoje advokatas nedalyvauja, nes jis jam nereikalingas. Savo, kaip įtariamojo teises jis žino, prieš apklausą jam jos buvo išaiškintos. Psichinėmis ligomis niekada nėra sirgęs, pas psichiatrus ar psichologus nesilankė, psichiškai jaučiasi sveikas, galvos traumų neturėjo. Parodė, kad 2024-04-09 apie 14 val. buvo Panevėžio mieste su V. L. įmonei priklausančiu sunkvežimiu VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta puspriekabe SCHMITZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikrovė metalo laužo. Vėliau jis su minėtu sunkvežimiu ir pasikrauta metalo laužo puspriekabe važiavo jam paskirtu V. L. įmonės maršrutu Panevėžys-Klaipėda. Jo galutinis maršruto tikslas turėjo būti Klaipėda, kurioje turėjo išsikrauti krovinį. t. y. Panevėžyje pasikrautą metalo laužą. Visą tą laiką buvo blaivus ir alkoholinių gėrimų nevartojo. Važiuojant kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva jo minėtas vairuojamas sunkvežimis su puspriekabe tapo nevaldomas. Pajuto, kaip minėto sunkvežimio puspriekabė susvyravo ir automatiškai suveikė dešinės pusės puspriekabės ratai. Kadangi taip nutiko, jis negalėjo suvaldyti savo vairuojamo sunkvežimio ir su juo nuvažiavo į griovį. Kai atsidūrė su minėtu sunkvežimiu ir puspriekabe griovyje, labai išsigando, buvo stresinėje situacijoje. Pats gerai nesuprato, kas įvyko. Tiksliai nepamena kas vyko toliau, kadangi buvo labai susijaudinęs. Kadangi susijaudino, jam galvoje sukosi daug minčių ir nežinojo, ką daryti tokioje situacijoje. Jis minėtame sunkvežimyje turėjo iš ankščiau nusipirkęs alkoholinį gėrimą – brendį, 36 laipsnių stiprumo. Kadangi buvo susijaudinęs ir tuo tarpu nežinojo nuo ko pradėti, jis pasiėmė brendžio butelį, nuėjo gerokai toliau nuo sunkvežimio į netoliese buvusius krūmus ir ten atsidarė brendžio butelį ir gėrė. Po kiek laiko jam paskambino jo šefas E. L. ir paklausė jo, kur šiuo metu yra. Jis jam atsakė, kad yra kažkur prie kapinių, kadangi aplink save matė kapines. D. E. L. nurodė kur yra, todėl po kiek laiko jis privažiavo prie jo ir jis įsėdo į jo automobilį, jie nuvyko atgal į įvykio vietą, kur buvo jo minėtas vairuotas sunkvežimis su puspriekabe. Nuvykus į įvykio vietą jis pastebėjo policijos pareigūnus, su kuriais toliau bendravo. Tiksliai ką bendravo su policijos pareigūnais nelabai pamena, nes jau tada buvo pavartojęs alkoholio ir labai susijaudinęs. Pamena, kad policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė neblaivumą, koks tiksliai buvo jo neblaivumas jis neprisimena, tik žino tiek, kad virš 2 promilių. Kas toliau vyko jis neprisimena, kadangi buvo susijaudinęs po eismo įvykio ir jau tada pavartojęs alkoholio. Kodėl po eismo įvykio jis nusprendė vartoti alkoholį jis nežino ir šiuo metu negali paaiškinti tokių savo veiksmų. Nurodo ir patvirtina, kad dėl savo padaryto nusikaltimo jis sutinka ir labai dėl to gailisi. Patvirtina, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, visą laiką prieš eismo įvykį buvo blaivus. Papasakojo viską, ką pamena iš tos dienos, daugiau nieko paaiškinti negali.

Liudytoja S. K. nurodė, kad 2024-04-09 važiavo iš Kauno su automobiliu, kartu su ja važiavo ir jos tėtis A. K.. Priešais jos vairuojamą automobilį važiavo kitas automobilis, kuris buvo mėlynos spalvos, tačiau koks tai tiksliai automobilis ji neprisimena. Pastebėjo, kad priešais ją važiavęs automobilis stabdo, vėliau apsisukinėja. Iš pradžių nesuprato, kodėl tas automobilis stabdo, bet vėliau pastebėjo didelį dulkių sūkurį. Tada privažiavusi su savo automobiliu pastebėjo, kad griovyje apvirtęs sunkvežimis su puspriekabe, iš puspriekabės buvo išbyrėję daug įvairaus metalo. Ji nieko nelaukusi pradėjo stabdyti ir galiausiai visai sustojo, pasistatė automobilį šalia esančioje aikštelėje ir nuskubėjo prie apvirtusio sunkvežimio. Priėjusi prie sunkvežimio matė jau išlipusį sunkvežimio vairuotoją. Sunkvežimio vairuotojas buvo susižalojęs veidą ir labai susijaudinęs, vairuotojas buvo pasimetęs ir labai išsigandęs, tačiau jo veidas buvo paraudęs, jis jai atrodė galimai neblaivus, tačiau prie jo arti nestovėjo, todėl alkoholio kvapo, sklindančio nuo jo, neužuodė. Vėliau matė kaip sunkvežimio vairuotojas ieškojo savo mobilaus telefono ir jį radęs kažkam skambino, tačiau kam nežino. Vėliau ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Daugiau su vairuotoju nebendravo. Laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Kol laukė policijos pareigūnų prie sunkvežimio susirinko daugiau žmonių (greičiausiai vietiniai gyventojai). Ji bendravo su minėtais gyventojais ant kelio, o sunkvežimio vairuotojas buvo pasilikęs prie sunkvežimio. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jos paklausė, kur yra tas vairuotojas, ji atsisuko, o vairuotojas jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Vėliau su policijos pareigūnais ieškojo sunkvežimio vairuotojo, tačiau nerado. Po kiek laiko išvažiavo iš įvykio vietos namo. Ji nematė, kad sunkvežimio vairuotojas būtų po eismo įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus. Paaiškino viską, ką pamena, daugiau nieko paaiškinti negali.

Iš 2024-04-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Nr. 144 (Jonava-Kėdainiai-Šeduva), ties 76 600 km. Važiuojant 144 keliu, nuo Radviliškio r., Šeduvos mstl., link Radviliškio r., Baisogalos mstl. ir pravažiavus saugumo salelę, priešais save matoma nuvažiavusi nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinėje pusėje esantį griovį ir į medį atsitrenkusi, juodos spalvos, sunkiasvorė transporto priemonė VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe SCHMITZ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2006 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o puspriekabė SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra raudonos spalvos, 2008 metų gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Sunkiasvorė transporto priemonė buvo griovyje, o apvirtusios puspriekabės dalis buvo ant kelio važiuojamosios dalies, o kita dalis ant kelkraščio. Matoma, jog sunkiasvorė transporto priemonė VOLVO FH440 bei puspriekabė SCHMITZ yra apgadinta iš po eismo įvykio. Apžiūrint sunkiasvorės transporto priemonės vidų matoma, jog ant vairuotojo sėdynės yra transporto priemonės užvedimo raktelis, puspriekabės ir sunkiasvorės transporto priemonės registracijos liudijimai, viduje žmonių nėra, oro pagalvės nesuveikė. Apžiūrint puspriekabė matoma, jog ši yra nuvirtusi ant važiuojamosios kelio dalies ir iš jos išbiręs krovinys bei pasklidęs po važiuojamąją dalį ir griovį. Daugiau apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas sunkvežimis VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis, puspriekabė SCHMITZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie su pakvitavimu perduoti saugoti V. L. įmonės direktoriui E. L..

Iš 2024-04-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 95423473612, skambučio pradžia: 2024-04-09 17:31:37 trukmė, 2 min. 14 s.). Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta moters, skambučio pabaigoje prisistačiusios S. K., balsas. Moteris sako: „Laba diena čia reikia greitosios, fura apsivertė nuo Baisogalos link Šiaulių, vairuotojas išlipo“. Skambučio operatorė klausia: „Ar yra prispaustų, ar nukentėjusiųjų žmonių?“. Moteris sako: „prispaustų nėra, medikų nereikia“. Skambučio operatorė klausia: „O ką sunkvežimis veža, kokį krovinį gal žinote?“. Moteris atsako: „ Krovinys metalo laužas, kuris išsibarstęs ant kelio“. Girdima kaip moteris nurodo sunkvežimio valstybinį numerį VOLVO ir nurodo puspriekabės valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Girdima kaip skambučio operatorė nurodo, kad informacija perduota. Liepia laukti. Skambučio pabaiga.

Iš 2024-04-11 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024-04-09 dienos, laikotarpiu nuo 17:47 iki 18:47 val. Matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur matomas į griovį įvažiavęs sunkvežimis su puspriekabe, kuri atsidariusi ir iš jos išsibarstę įvairūs metaliniai daiktai (metalo laužas). Įvykio vietoje vairuotojo nėra, šis pasišalinęs. Tada matoma kaip pareigūnai vaikšto aplinkui sunkvežimį ir ieško vairuotojo. Vienas iš pareigūnų kalbasi su žmogumi, kuris nurodo, kad sunkvežimio vairuotojas kažkur išėjo, jis yra lietuvis. Paskui matoma kaip pareigūnai reguliuoja eismą ir fotografuoja įvykio vietą. Įvykio vietoje matomi atvykę medikai. Matoma kaip vėliau prie vieno iš pareigūnų privažiuoja juodos spalvos automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame automobilyje matomas keleivio pusėje sėdintis, kaip dabar jau žinoma, sunkvežimį vairavęs vyras A. M.. Girdima kaip policijos pareigūnas A. M. paklausia, ar šis yra blaivus. A. M. policijos pareigūnui nurodo, kad dabar jau neblaivus. Matoma kaip A. M. palydimas iki kito pareigūno, su kuriuo toliau A. M. bendrauja. Girdima kaip policijos pareigūnas A. M. paklausia, ar jis yra neblaivus. Girdima kaip A. M. sako, kad „po avarijos išgėriau“. Policijos pareigūnas paaiškina, kad po eismo įvykio alkoholinių gėrimų negalima vartoti ir negalima iš įvykio vietos pasišalinti, kol neišaiškėja įvykio aplinkybės. A. M. teigia, kad nežinojo, alkoholį vartojo ką tik neseniai po eismo įvykio prieš pusę valandos. Matoma kaip policijos pareigūnas A. M. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustato 2,38 promilių neblaivumą. Vėliau matoma kaip A. M. nueina pas medikus į automobilį apžiūrai. Matoma kaip toliau policijos pareigūnai reguliuoja eismą.

Iš 2024-04-12 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas 2024-04-09 dienos, laikotarpiu nuo 19:18 iki 19:23 val. Matoma kaip policijos pareigūnas bendrauja jau dabar žinomu sunkvežimio vairuotoju A. M.. Girdima kaip policijos pareigūnas A. M. klausia: „Ar jūs pripažįstate, kad sunkvežimį vairavote?“. A. M. nurodo, kad pripažįsta, kad sunkvežimį vairavo jis, sunkvežimiu važiavo vienas. Tada pareigūnas klausia: „kada vartojote alkoholį?“. A. M. nurodo: „vakar, Klaipėdoje, nes aikštelėje stovėjau“. Tada pareigūnas sako: „bet čia labai didelės promilės“. Tada girdima kaip A. M. sako: „alaus dar atsigėriau šiandien, kaip kroviausi gėriau <...> kroviausi Panevėžyje, o turėjau važiuoti į Klaipėdą“.

Iš 2024-04-09 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Nr. ARFL-0100, patikros sertifikatas Nr. 2066653, A. M. pirmu pūtimu nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad krovininio automobilio Volvo FH 440 vertė su PVM yra 8 741 Eur, o puspriekabės Schmitz vertė su PVM yra 9 190 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad esami kaltinamojo parodymų ir kitų bylos duomenų prieštaravimai nevertintini kaip esminiai ir nepaneigia inkriminuojamo nusikaltimo padarymo fakto, taip pat nepaneigia baudžiamojo įsakymo priėmimo galimybės.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę, t. y. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau baustas užsienyje, įskaitant ir už vairavimą apsvaigus, baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs. Įvertinus šiuos duomenis, manytina, kad švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas gali neužtikrinti, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti A. M. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis). Remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus 45 paras arešto.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos padarymą ir padėjo ją išaiškinti, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 7, 10 punktas).

Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą, teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo būdamas neblaivus ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, keldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos, t. y. 2024-04-10.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam panaudojant individualiai V. L. įmonei priklausančią transporto priemonę – sunkvežimį VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta ir tempiama puspriekabe SCHMITZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog transporto priemonės savininkė žinojo, kad jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikaltimui daryti. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis krovininio automobilio Volvo FH 440 vertė su PVM yra 8 741 Eur, o puspriekabės Schmitz vertė su PVM yra 9 190 Eur. Šie duomenys rodo vidutinę minėtų transporto priemonių kainą Lietuvoje. Pagal byloje esančius individualios V. L. įmonės pateiktus buhalterinius duomenis, sunkvežimio VOLVO FH440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė yra 30 Eur, puspriekabės SCHMITZ valst. Nr. PZ666, – 8229,01 Eur. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nustatytina kaltinamajam palankesnė konfiskuotino turto vertė – 8 259 Eur, kuri išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

A. M. vairuotojo pažymėjimas teismui neperduotas, nes prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su bylos medžiaga teisme gautas per Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS). Iš prokuroro pareiškimo matyti, kad kartu prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos yra saugomas A. M. vairuotojo pažymėjimas, todėl baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šis vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. 30 parų arešto.

A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-04-10.

Konfiskuoti iš A. M. transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 259 Eur.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga saugomą A. M. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.